Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Aurelijaus Rauckio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, teisto aštuonis kartus, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 2 d.,

gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. V. pagrobė svetimą turtą:

1.1. 2018 m. gruodžio 28 d. laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 16.57 val. (duomenys neskelbtini), panaudoję pašalinius įrankius durims atrakinti, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė J. T. priklausančius – auksinį žiedą su granato akmeniu, 500 eurų vertės, auksinį pakabuką su granato akmeniu, 200 eurų vertės, vestuvinį žiedą, 200 eurų vertės, vyrišką, vestuvinį žiedą, 250 eurų vertės, aukso laužą, 25 gr. svorio, bendros 550 eurų vertės, kurį sudarė auskarai, grandinėlės, apyrankės, kryželis, sidabrinį kaklo papuošalą su perlu, 200 eurų vertės, auskarus su „Swarovski“ akmenimis, 200 eurų vertės, apyrankę „Fossil“, 100 eurų vertės, kaklo papuošalą „Givency“, 100 eurų vertės, geltono metalo auskarą 10 eurų vertės, išmanųjį laikrodį „Samsung Gear“, 229 eurų vertės, moteriškus kvepalus „Boss exsent“, 70 eurų vertės, „Versace Noir“, 60 eurų vertės, šiais savo bendrais veiksmais pagrobė J. T. priklausančio turto, bendros 2669 eurų vertės;

1.2. 2019 m. sausio 10 d. laikotarpiu nuo 13.17 val. iki 13.37 val., (duomenys neskelbtini), panaudoję pašalinius įrankius durims atrakinti, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė A. B. priklausančius – alkotesterį „Alcodetector“, 100 eurų vertės, kvepalus „Jaguar“, 40 eurų vertės, kuprinę „Redbull“, 50 eurų vertės, akinius, 10 eurų vertės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį kompiuterį „Dell Vostro“, neturintį materialinės vertės, šiais savo bendrais veiksmais pagrobė A. B. priklausančio turto, bendros 200 eurų vertės;

1.3. 2019 m. sausio 10 d. laikotarpiu nuo 13.17 val. iki 13.37 val., (duomenys neskelbtini), panaudoję pašalinius įrankius durims atrakinti, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė dokumentą-A. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini);

1.4. 2019 m. liepos 18 d. laikotarpiu nuo 1.40 val. iki 2 val., (duomenys neskelbtini), panaudoję pašalinius įrankius durims atrakinti, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė E. C. priklausančius – rankinę „Gabol“, 20 eurų vertės, kurioje buvo odinė piniginė, 20 eurų vertės, automobilio „Mitsubishi Outlander“, atrakinimo pultelis, 200 eurų vertės, automobilio registracijos liudijimas, 9,39 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė, 8,60 eurų vertės, vairuotojo pažymėjimas, 14,19 eurų vertės, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė, 5,00 eurų vertės, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė, neturinti materialinės vertės, rašiklis, 2 eurų vertės bei 65 eurai, šiais savo bendrais veiksmais pagrobė E. C. priklausančio turto, bendros 344,18 eurų vertės;

1.5. 2019 m. liepos 18 d. apie 2.20 val., (duomenys neskelbtini), panaudoję pašalinius įrankius durims atrakinti, įsibrovė į butą, iš kur pagrobė I. M. priklausančius daiktus –kuprinę, 14 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 19 eurų vertės, asmens tapatybės kortelė, 8,60 eurų vertės, vairuotojo pažymėjimas, 14,19 eurų vertės, banko AB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelė, 2 eurų vertės, 120 eurų, akiniai nuo saulės „Polaroid“, 60 eurų vertės, USB atmintinė 30 eurų vertės, veidrodis, 1,60 eurų vertės, nagų dildė, 2 eurų vertės, nagų dildė, 1,00 eurų vertės, šukos, 2 eurų vertės, lupų blizgis, 6 eurų vertės, rašiklis, 0,60 euro vertės centų vertės, nagų lakas, „BUK“, 0,80 euro vertės, nagų lakas, 4,80 eurų vertės, nagų odelių žnyplės, 3 eurų vertės, pincetas, 2,50 eurų vertės, plaukų gumelę, 0,60 euro vertės, medžiaginė piniginė, 5,00 eurų vertės, sausainis, 0,40 euro vertės, 2 saldainiai, bendros 0,20 euro vertės, arbatinis šaukštelis, 2 eurų vertės, vitaminų „Livol“, 2 tabletės, bendros 0,32 euro vertės, vaistai „Cmecta“, 0,50 euro vertės, vitaminų „Geležis“, 3 tabletės, bendros 0,50 euro vertės, vitaminų „C“, tabletės, 3 vnt., bendros 0,50 euro vertės, higieninis paketas, 0,50 euro vertės, elektroninį identifikatorius, 1,74 eurų vertės, 3 raktų ryšulį su 3 pakabukais, 27 eurų vertės, autobuso borto kasos kompiuterio raktas, 12,50 eurų vertės, autobuso kuro užpylimo raktas, 12,50 eurų vertės, medžiaginis dirželis raktams, 2 eurų vertės, laisvų rankų įranga „Samsung“, 6 eurų vertės, šiais savo bendrais veiksmais pagrobė I. M. priklausančio turto, bendros 364,35 eurų vertės.

2. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos nepasikeitė, kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė 3 mėnesiams esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) ir darys naujus nusikaltimus. Teismas, įvertinęs nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės neįžvelgė.

3. Skunde kaltinamojo R. M. gynėjas advokatas Linas Stanislavas Bagdonas (toliau – kaltinamojo gynėjas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad R. M. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus. Tai, kad R. M. buvo sulaikytas kartu su V. V., kuriam pareikšti kaltinimai ir dėl kitų nusikaltimų, neduoda jokio pagrindo teigti, kad R. M. dalyvavo kokiose nors vagystėse.

3.2. Kaltinamojo gynėjo teigimu, byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių teismo nutartyje padarytas išvadas dėl bėgimo (slėpimosi) tikimybės taip pat manymo, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. R. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, gyvena su sugyventine, ruošiasi sudaryti santuoką. Iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad kaltinamasis bus įdarbintas įmonėje. Be to, minėtoje pažymoje jis charakterizuojamas teigiamai. Kaltinamasis dalyvavo labdaros ir paramos fondo veikloje. Šios aplinkybės patvirtina tvirtų socialinių ryšių buvimą. Atsižvelgiant į tai, vien tik inkriminuotų nusikaltimų sunkumas, gresiančios bausmės griežtumas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ankstesni teistumai, pasak kaltinamojo gynėjo, savaime nepatvirtina manymo, kad jis darys naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas yra paremtas tik teismo prielaidomis ir spėliojimais.

3.3. Skunde pažymima ir tai, kad Lietuvoje įvedus karantiną uždarytos visos sienos ir kaltinamasis R. M., net ir norėdamas, neturėtų galimybės nei pasislėpti, nei išvykti iš Lietuvos valstybės. Be to, teismui buvo pateiktas R. M. mamos B. M. prašymas, kuriame ji sutinka sumokėti iki 10 000 Eur užstatą. Nors ši aplinkybė teismui buvo žinoma, pirmosios instancijos teismas dėl užstato taikymo galimybės nepasisakė. Suėmimas remiantis tik formaliais pagrindais negali būti nuolatos tęsiamas, toks kardomosios priemonės taikymo pratęsimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Duomenų, kad su suėmimu nesusijusiomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų šiuo atveju nėra. Pažymima ir tai, kad nėra nustatytos aplinkybės, rodančios, kad byla yra didelės apimties ar ypatingai sudėtinga, nors šios aplinkybės pratęsiant suėmimą virš šešių mėnesių turi būti nustatytos ir pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, patvirtinančių, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis įtariamas (kaltinamas). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys bei nustatytų aplinkybių visuma šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad R. M. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys skundžiamoje nutartyje nurodyti ir įvertinti tinkamai, BPK 121 straipsnio 2 dalies pažeidimai nenustatyti. Kaltinamojo gynėjas skunde tvirtina, kad jokių R. M. kaltės įrodymų byloje nėra, o iš nutartyje perkelto R. M. pareikšto kaltinimo nėra aišku, kokius neteisėtus veiksmus padarė būtent R. M., tačiau pažymima, kad nei skiriant kardomąją priemonę, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo skyrimo, asmens kaltės klausimas nėra sprendžiamas ir duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nėra analizuojami įrodymų vertinimo prasme. Klausimai dėl aplinkybių, paneigiančių ar patvirtinančių asmens dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, jo kaltę, buvimo, gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių kaltinamojo gynėjo skundo argumentų nepasisako.

7. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, juos dar kartą įvertinusi, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvimą byloje yra pakankamai.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.

10. R. M. kaltinamas penkių tyčinių nusikalstamų veikų, priskiriamų apysunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Nusikaltimai, kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą ir tai yra viena iš aplinkybių, patvirtinančių manymą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis darys naujus nusikaltimus. Be to, R. M. anksčiau teistas aštuonis kartus, teistas už tyčinius, tame tarpe ir už analogiškus (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), nusikaltimus, ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis R. M. už vagystę teistas ir užsienyje. Šioje byloje analizuojamus nusikaltimus R. M. galimai padarė turėdamas neišnykusį teistumą, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu. Nusikaltimų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pobūdis, ankstesnių teistumų už analogiškus nusikaltimus, susijusius su turtinės naudos gavimu, faktas bei tai, kad duomenų apie legaliai kaltinamojo gaunamas pajamas šioje byloje nėra, teikia pagrindą manymui, kad darydamas nusikaltimus kaltinamasis gauna lėšų pragyvenimui. Paminėtos aplinkybės taip pat pagrindžia manymą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti asmuo, rodo jo nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtas socialinio elgesio normas, o tai patvirtina didesnį jo pavojingumą visuomenei taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Taigi, priešingai skundo teiginiams, suėmimo terminas aptariamu pagrindu kaltinamajam R. M. buvo pratęstas ne remiantis prielaidomis ir spėliojimais, o faktiniais duomenimis, atskleidžiančiais jau padarytų bei galimai padarytų nusikaltimų, kuriais jis kaltinamas, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, atskleidžiančiais kaltinamojo polinkį pažeisti įstatymų reikalavimus ir patvirtinančiais manymą, kad naujų nusikalstamų veikų darymo tikimybė kaltinamajam būnant laisvėje yra reali.

11. Skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam R. M. buvo pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, (bėgs) slėpsis nuo teismo. Skiriant suėmimą vertinamu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo.

12. Iš skundžiamos nutarties turinio spręstina, kad šis pagrindas buvo nustatytas remiantis tuo, kad R. M. kaltinamas tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, yra teistas užsienyje, nedirba, tvirtais socialiniais ryšiais nėra saistomas. Paminėtos aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios vertinant kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) realumą ir į jas sprendžiant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo privalu atsižvelgti. Tačiau šiuo konkrečiu atveju be kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumo, gresiančios bausmės griežtumo, jokių kitų objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių manymą dėl kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) tikimybės, byloje nėra. R. M. Lietuvoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tėvų A. M. ir B. J. M. namuose. Faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), kur, remiantis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, gyvena kartu su K. A., su kuria veda bendrą ūkį. Šias aplinkybes, rodančias socialinių, šeiminių ryšių buvimą, kaltinamasis R. M. 2020 m. kovo 17 d. teismo posėdyje patvirtinto ir jos bylos duomenimis nėra paneigtos. Darbo ieškančio asmens atmintinė patvirtina, kad R. M. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir iki suėmimo taikymo į Užimtumo tarnybą atvykdavo paskirtu laiku. R. M. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir užsienyje, tačiau nei baudžiamojoje byloje, nei teismo nutartyje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ankstesniuose procesuose ar šioje byloje kaltinamasis būtų pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, vengęs šaukiamas atvykti. Esant šioms aplinkybėms vien to fakto, kad R. M. kaltinamas apysunkių nusikaltimų, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, padarymu, nepakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas iš skundžiamos nutarties šalintinas, kaip neįrodytas. Konstatavus, kad nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, skundo argumentai dėl paskelbto karantino ir realios galimybės išvykti buvimo ar nebuvimo netenka reikšmės ir dėl jų atskirai nepasisakytina.

13. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad vieno ar kelių suėmimo taikymo pagrindų pašalinimas, pats savaime, esminės įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi suėmimo taikymui pakanka bent vieno iš BPK 122 straipsnyje nurodytų pagrindų. Šiuo atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie apylinkės teismo nutartyje nurodyti ir įvertinti tinkamai.

14. Skunde nesutinkant su teismo sprendimu pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismas nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių, kad byla yra didelės apimties ar itin sudėtinga. Atmetant šiuos skundo argumentus visų prima atkreipiamas dėmesys, kad remiantis BPK 123 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai byla perduodama į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą ar pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio kodekso 122 straipsnio reikalavimais. Taigi, teismas dėl suėmimo taikymo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžia savo iniciatyva patikrindamas, ar baudžiamojo proceso įstatyme numatyti pagrindai, kuriais remiantis buvo paskirtas suėmimas ir vėliau tęsiamas jo taikymo terminas, neišnyko ar nepasikeitė. Kaltinamojo gynėjo skunde minimos aplinkybių dėl bylos sudėtingumo ar didelės apimties vertinimas yra aktualus sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu, kai suėmimo trukmė viršija BPK numatytą trukmę ir prokuroras su pareiškimu kreipiasi į teismą prašydamas kardomosios priemonės taikymo terminą pratęsti.

15. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Skundžiamoje nutartyje švelnesnių kardomųjų priemonių netikslingumas, nors ir lakoniškai, vis tik yra motyvuotas ir teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo. Nors kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susijęs šeiminiais ryšiais, šios aplinkybės, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybės pavojingumą, jo polinkį nusikalsti, išvados, kad su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus efektyvus ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo, nepaneigia. R. M. motinos B. J. M. pasižadėjimas sumokėti iki 10 000 Eur užstatą besąlygiškai neįpareigoja taikyti šią kardomąją priemonę. Švelnesnių, su suėmimu nesusijusių, kardomųjų priemonių taikymo galimybė kiekvienu atveju yra vertinama individualiai. Tai šiuo atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo įvertintų ir šioje nutartyje dar kartą aptartų duomenų ir aplinkybių visuma neteikia pagrindo išvadai, kad taikant kaltinamajam užstatą ar kitą su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę bus pasiekti BPK numatyti tikslai. Nors kaltinamasis nurodė, kad turi sveikatos problemų, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai numato tokio paties lygio sveikatos apsaugą asmenims, esantiems suėmimo vykdymo vietoje, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Šią aplinkybę patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodęs, kad medicininė pagalba jam buvo teikiama.

16. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad R. M. kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartimi pratęstas pagrįstai, todėl šią nutartį naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. M. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono skundą atmesti.

Iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutarties pašalinti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo taikymo pagrindą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.