- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-30
- Bylos Nr.
- N-444-2473-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros poskyrio Policijos grandies vyr. patrulis 2008 m. rugsėjo 2 d. surašė V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą pačią dieną, 20.59 val., Šalčininkų raj., Balandžių kaime, vairavo jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis 2,04 promilės girtumo laipsnis). Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.
II.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarime V. A. pažeidimą kvalifikavo pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad be V. A. prisipažinimo, jo padarytas pažeidimas yra įrodytas byloje esančia medžiaga. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas anksčiau administracine tvarka nebaustas, prisipažino padaręs pažeidimą, gailisi, ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl skyrė ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu minimaliam laikui. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį šioje byloje nėra, kadangi V. A. būdamas ligoniu po insulto, nepaisydamas savo sveikatos, vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę – padidinto pavojingumo šaltinį, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai, nepagalvodamas apie šeimos padėtį.
III.
Apeliantas V. A. (toliau – apeliantas) skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, paliekant teismo paskirtą 2 000 litų baudą ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantas nurodė, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau mano, kad teismo paskirta nuobauda yra per giežta. Pažymėjo, kad automobiliu turėjo važiuoti į Kibalų kaimą, kuriame jis gyvena, pažeidimu niekam nepadarė žalos, todėl padarytu pažeidimu kitiems eismo dalyviams nesukėlė sunkių pasekmių. Nurodė, kad dėl pažeidimo gailisi, savo poelgį smerkia, tokį pažeidimą padarė primą kartą, žada ateityje tokių pažeidimų nebekartoti. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidimą padarė būdams neįgaliu, kas laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Pažymėjo, kad specialiosios teisės atėmimas sukeltų neigiamas pasekmes jam ir jo šeimai, nes jis su šeima gyvena Šalčininkų raj., kartu gyvena jo senyvo amžiaus motina, turi du vaikus, iš kurių vienas yra nepilnametis, pažeidėjas ir jo žmona yra neįgalūs, šiuo metu abu su žmona niekur nedirba, gauna nedideles invalidumo pensijas, pažeidėjas ir jo žmona dažnai turi vykti pas gydytojus, taip pat pas gydytojus turi vežti savo senyvo amžiaus motiną, važiuoti į parduotuvę Eišiškių mieste bei kitais šeimos reikalais, jis vienas šeimoje vairuoja automobilį bei rūpinasi šeimos reikalais. Apeliantas taip pat nurodė, kad yra išklausęs paskaitą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, teismo paskirtą piniginę baudą sumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamame nutarime V. A. buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikui, kuris numatytas ATPK 126 straipsnyje 4 dalyje. Dar labiau šis terminas galėtų būti trumpinamas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskiriamas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė jau buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Aplinkybė, jog vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas autoįvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis formali, nereikalaujanti konkrečių padarinių (žalos) atsiradimo. Neblaiviam vairuotojui sukėlus autoįvykį ir padarius žalą asmeniui ar turtui, atsakomybė jam kiltų pagal kitas ATPK nuostatas, o kai kuriais atvejais tai galėtų lemti ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Aplinkybė, kad apeliantas pažeidimą padarė būdamas neįgaliu, vadovaujantis ATPK 27 straipsnio 3 dalimi, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, piniginę baudą sumokėjo (b.l. 30), yra išklausęs paskaitą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b.l. 15) ir kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę. Pažeidimą V. A. padarė būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas net 2,04 promilės girtumo laipsnis, todėl turėjo suvokti, kad už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jam gali būti skiriamas 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis. Apeliantas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo neblaivus. Esant tokiai situacijai negali būti teigiama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtas už pažeidimą, kuris buvo padarytas per neatsargumą ar dėl kažkokių ypatingai susiklosčiusių aplinkybių.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kita vertus, teismo sprendimas, grąžinti automobilį, tik po to, kai V. A. sumokės paskirtą baudą, yra pagrįstas ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) nuostatomis. Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu yra konstatavęs, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgiant į paminėtą ir į tai, kad pagal šioje byloje V. A. inkriminuoto teisės pažeidimo (ATPK 126 str. 4 d.) sankciją nėra numatyta transporto priemonės konfiskavimo nuobauda, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo dalį, kurioje išspręstas automobilio „VW Golf“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. A.) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą automobilį grąžinti teisėtam valdytojui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.