Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti įstatymo nustatyta tvarka šeimos narei 2016-09-15 (CPK 123 straipsnis) (b. l. 18). Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi įstatyme nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 - 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovės pateikta medžiaga: SEB banko mokėjimo nurodymas, protokolo dėl pažeidimo kopija, el.laiško dėl eismo įvykio kopija, Nacionalinio Moldovos autotransporto draudimo biuro pretenzija, 2015-01-28 įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopija, paklausimo dėl eismo įvykio Moldovoje kopija, 2015-11-19 sprendimo dėl draudimo išmokos kopija, pretenzijos kopija, lėšų pervedimo nurodymo kopija (ieškinio, pateikto per EPP sistemą, priedai).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos sumokėjimą, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

CK 6.246 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 punktas numato, jog įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartys sudaromos kai įprastinė transporto priemonės vieta yra Lietuvoje. Sudarant draudimo sutartį ir jos galiojimo metu draudėjas turi žinoti, ar įprastinė automobilio buvimo vieta yra Lietuvoje. Jei draudimo rizika padidėja dėl draudėjo veiksmų, apie tai draudėjas privalo pranešti draudikui. Nesilaikius sutarties sąlygų, draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo 50 procentų išmokėtos išmokos (2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 56 punktas). Be to, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui apie eismo įvykį, dėl kurio jis atsakingas, pateikti draudikui eismo įvykio deklaraciją. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 60.4 punktą, draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nesilaikė atsakingo draudiko nurodymų, duotų po eismo įvykio. Atsakovas draudimo sutarties sąlygų nesilaikė, pareigos pranešti neįvykdė.

Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 382,53 Eur draudimo išmokos priteistina iš atsakovo ieškovei (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.795 patvirtintos „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės“).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo, privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 66,02 Eur išlaidų už vertimus (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo pašto išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi yra mažesnės, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J.Basanavičiaus g. 12, 03600 Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, iš S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 382,53 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt du eurus 53 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 66,02 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 02 ct) išlaidų už vertimus.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių ir 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.