- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- II-35-428/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė, Kęstutis Šlitas
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – R. L., jo atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos atstovei Violetai Zeltinienei, nukentėjusiajai R. S., jos atstovui advokatui Kęstučiui Šlitui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – R. L., skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos, dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
R. L. prašė panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-10-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-387 ir bylą nutraukti. Skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 str. – 150 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad R. L. 2009-07-21 savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos (CK 1.137 str. 2 d., 3 d. ir 1.138 str.), vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą R. S., neleidžia R. S. naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (1A2p), esančio Benediktinių g. 22, Kaune, dalimi.
R. L. ir jo atstovė advokatė panašiai paaiškino kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. R. S. naudojasi jai bendrosiosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (1A2p) didesne dalimi, nei jai priklauso dalinės nuosavybės teise. R. S. naudojasi gyvenamojo namo (1A2p) priestatu, kurio plotas sudaro 288,60 kv.m., ir tai yra daugiau, nei 97/200 dalys gyvenamojo namo (1A2p). Ji siekia naudotis jai nepriklausančia namo dalimi.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovė paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė skundo netenkinti. R. L. neteisėtai neleidžia R. S. naudotis gyvenamojo namo (1A2p) dalimi, kurio dalį ji paveldėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavaldžiavimas, tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar tretiesiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. Šiame straipsnyje įtvirtinta blanketinė norma.
Skundžiamame nutarime nurodyta, jog R. L. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos (CK 1.137 str. 2 d., 3 d. ir 1.138 str.), vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, ginčijamą R. S., neleidžia R. S. naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (1A2p), esančio Benediktinių g. 22, Kaune, dalimi.
Civilinio kodekso 1.137. ir 1.138 straipsniuose įtvirtinti civilinių teisių įgyvendinimo pricipai ir jų gynimo būdai. Įgyvendindami savo teise bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Draudžiama piktnaudžiauti savo teisėmis ( CK 1.137 str. 3 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (CK 1.138 str.). Tai reiškia, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, nepažeisti ar nevaržyti kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų, nedaryti žalos kitiems asmenims. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais. Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį daiktas (turtas), esantis bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, valdomas, naudojamas bei juo disponuojama tik esant bendraturčių sutikimui. Bendraturčių nesutarimui dėl bendrosios nuosavybės teisės objekto, jo valdymo, naudojimosi ir disponavimo, sprendžiami teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.
Bylos duomenys patvirtina, kad R. L. ir R. S. yra gyvenamojo namo (1A2p), esančio Benediktinių g. 22, Kaune, bendraturčiai, valdo gyvenamąjį namą bendrosios dalinės nuosavybės teise. R. L. priklauso gyvenamojo namo (1A2p) 103/200 dalys, R. S. - 97/200 dalys (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-387 b.l. 9-10). Pagal 1984-12-13 pastatų naudojimosi sutartį Nr. 1-2341 R. L. naudojosi pirmojo aukšto ir atitinkamomis rūsio patalpomis, R. S. – patalpomis IIo, trečiojo aukšto ir atitinkamomis rūsio patalpomis, laiptais į rūsį, patalpa prie vakarinės mansardos laiptinės dalies, A. L. (R. S. ir R. L. tėvas) iki mirties naudojosi antrojo aukšto patalpomis, laiptais bei palėpe (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-387 b.l. 41). 2007-02-15 mirus A. L., R. S. ir R. L. tėvui, R. S. paveldėjo tėvo valdytą gyvenamojo namo (1A2p) 35/200 dalies ½ dalį (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-387 b.l. 37-40). Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtino, kad R. S. turi teisę naudotis paveldėta iš tėvo gyvenamojo namo (1A2p) dalimi. 1984-12-13 patalpų naudojimosi sutartis Nr. 1-2341, įregistruotą nekilnojamo turto registre, patvirtina, kad A. L. iki mirties naudojosi gyvenamojo namo (1A2p) antruoju aukštu. Tai, kad R. L. neleidžia R. S. naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalimi, pakeisdamas pagrindinio įėjimo durų spynos raktus, patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-387 b.l. 2), administracinės komisijos posėdžio protokolai (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-387 b.l. 33-34, 42-43), nukentėjusiosios pareiškimas (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. AD-387 b.l. 5, 6), paties R. L. paaiškinimas teisme ir administracinės komisijos posėdyje.
Taigi, konstatuotina, kad R. L. nesilaikė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto disponavimo taisyklių, geros moralės principų. Kilus ginčui tarp mirusiojo A. L. turto paveldėtojų bendraturčių - R. S. ir R. L. dėl pastatų naudojimosi, ginčas turėjo būti sprendžiamas įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. ATPK 9 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei veikimas ar neveikimas. Bylos duomenys neabejotinai patvirtino, kad R. L. įstatymų nustatyta tvarka negynė pažeistų teisių, t.y. nesikreipė į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo, priešingai, vykdydamas savo tariamą teisę, neleido R. S. naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalimi, neturėdamas teisės to daryti. Nurodytais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. R. L. veiksmai, neleidžiant R. S. naudotis jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalimi, pagrįstai kvalifikuoti kaip savavaldžiavimas (ATPK 188 str.). R. L. kaltę patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys, nekilnojamojo turto registro banko išrašai, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pastatų naudojimosi sutartis, nukentėjusiosios pareiškimai ir paaiškinimai, jo paties įvykio aplinkybių aiškinimas. Būtent, minėti duomenys nuosekliai patvirtino teisės pažeidimo faktą bei R. L. kaltę.
Aplinkybių, numatytų ATPK 250 straipsnyje, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, nėra. Administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė tam įgaliota institucija. R. L. paskirta administracinė nuobauda atitinka jo asmenybę, padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Pagrindų, numatytų ATPK 30¹ straipsnyje, leidžiančių švelninti paskirtos administracinės nuobaudos dydį ar visai neskirti nuobaudos, nėra. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutarė:
Skundą atmesti.
Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009-10-06 nutarimo Nr. AD-387, kuriuo R. L. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 188 str. – 150 Lt bauda, nekeisti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.