- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-337-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00460-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Ignalinos rajono apylinkės teismas nubaudė Pažeidėją: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 7 d. 40 Lt bauda; pagal ATPK 187 str. 2 d. 460 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – 500 Lt bauda. Pažeidėjas nubaustas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 30 d., apie 7.40 val. Ignalinoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinių žibintų šviesos šaltiniai neatitiko žibintų žymėjimo ir nevykdė policijos pareigūno, siekiančio gauti pažeidimo nustatymui reikalingus įrodymus, teisėto reikalavimo atidaryti automobilio variklio skyriaus gaubtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes mano, kad nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pažeidėjas nurodo, kad apylinkės teismas jo kaltę pagal ATPK 124¹ str. 7 d. grindė vien tik policijos pareigūno parodymais. Tačiau byloje nėra nustatyta, kokie žibintai buvo jo vairuotame automobilyje, kokie yra šių žibintų gamintojo reikalavimai šviesos šaltiniams ir kokie šviesos šaltiniai buvo naudojami. Byloje taip pat nėra oficialaus šių žibintų gamintojo dokumento, patvirtinančio, kad šiuose žibintuose draudžiama naudoti dujų išlydžio lemputes. Jo vairuotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, jo techninė apžiūra buvo galiojanti, todėl remiantis vien tik policijos pareigūno parodymais negalima konstatuoti jo kaltės padarius ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą pažeidimą. Taip pat Pažeidėjas teigia, kad grįsdamas policijos pareigūno reikalavimo atidaryti automobilio variklio gaubtą teisėtumą apylinkės teismas nurodė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 18 str. 1 d. 9 p. Ši teisės norma, Pažeidėjo manymu, numato policijos pareigūnų teisę uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių teisės aktų, tačiau nesuteikia jiems teisės tikrinti automobilio ertmes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. gina nuosavybės teisės neliečiamumą, todėl šiuo atveju jis turėjo teisę savo nuožiūra spręsti kada atidaryti variklio gaubtą, o kada ne. Įvertinęs tai Pažeidėjas mano, kad policijos pareigūnas neturėjo teisės tikrinti jo vairuoto automobilio variklio skyriaus, todėl policijos pareigūno reikalavimas atidaryti automobilio variklio gaubtą buvo neteisėtas ir šio reikalavimo vykdyti jis neprivalėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) – su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad policijos pareigūnas Pažeidėjo padarytą Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą užfiksavo vizualiai. Be to, policijos pareigūnas darė savo ir Pažeidėjo pokalbio garso įrašą, kuriame girdėti, jog Pažeidėjas sutiko padaręs KET pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašyti atsisakė. Todėl siekdamas užfiksuoti Pažeidėjo padaryto pažeidimo įrodymus policijos pareigūnas, vadovaudamasis Policijos įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. ir KET 26 p., teisėtai pareikalavo Pažeidėjo atidaryti jo vairuoto automobilio variklio gaubtą, tačiau Pažeidėjas atsisakė tai padaryti. Įvertinus šias aplinkybes Institucija mano, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo Pažeidėjo padarytas veikas ir paskyrė nuobaudą, todėl Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos ir laikytinos jo siekiu išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pažeidėjas apeliaciniame skunde iš esmės kelia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo klausimą, nes, jo manymu, vien tik policijos pareigūno parodymų nepakanka tam, kad įrodyti, jog jo vairuoto automobilio žibintų šviesos šaltiniai (lemputės) buvo nepritaikyti naudoti tokiuose žibintuose ir policijos pareigūnas neturėjo teisės tikrinti jo automobilio variklio skyriaus, o tuo pačiu ir reikalauti jo atidaryti variklio gaubtą. Tačiau su tokia Pažeidėjo pozicija negalima sutikti.
Dėl ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto pažeidimo
ATPK 124¹ str. 7 d. numato atsakomybę asmenims, padariusiems ATPK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (toliau – Techniniai reikalavimai) 201 kodo 8 p. draudžia naudoti nenumatytus <...> apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisus. Jeigu transporto priemonėje naudojami nenumatyti apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai, tai laikoma dideliu transporto priemonės trūkumu. Ar transporto priemonės žibintuose naudojami numatyti apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai nustatoma apžiūrėjimo ir tikrinimo būdu. Techninių reikalavimų 9 p. numato, kad apžiūrėjimas apima objekto vizualinę kontrolę, jei reikia, panaudojant tam skirtus įrankius arba prietaisus, jo ar jam gretimų elementų apčiuopimą arba klausos būdą. Techninių reikalavimų 10 p. numato, kad tikrinimas apima objekto ar jam gretimų elementų funkcionavimo ar būklės stebėjimą, kai yra paveikiami atitinkami valdymo įtaisai ir (arba) jungikliai, arba apžiūrėjimą, kai yra panaudojami tam skirti įrenginiai ar prietaisai.
Būtina pažymėti, kad kitoje, tačiau iš esmės analogiškoje byloje, duodamas parodymus apie bendrus reikalavimus žibintams ir šviesos šaltiniams, taip pat įvairių šviesos šaltinių žymėjimą, ekspertas nurodė, kad „H“ raide žymimi žibintai, kuriuose turi būti naudojamos halogeninės lempos, o tuo atveju, jeigu norima naudoti dujų išlydžio lempą, ant žibinto turi būti pažymėta raidė „D“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N63-548/2010). Gi nagrinėjamu atveju apžiūrėjimo būdu policijos pareigūnas nustatė, kad Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintai buvo pažymėti raide „H“, o ne „D“, kas reiškia, jog šiuose žibintuose buvo galima naudoti tik halogenines lemputes. Vykdydamas Techninius reikalavimus policijos pareigūnas taip pat vizualiai apžiūrėjo Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintus, patikrino jų funkcionavimą (prašydamas Pažeidėjo juos įjungti ir išjungti) bei konstatavo, kad žibintuose naudojamos ne halogeninės, o dujų išlydžio lemputės, t. y. Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintuose įrengtas šviesos šaltinis neatitiko to žibinto gamintojo numatyto šviesos šaltinio. Būtina pažymėti, kad policijos pareigūnas savo tarnybiniame pranešime labai smulkiai ir išsamiai nurodė nenumatytų apšvietimo prietaisų naudojimo fakto nustatymo aplinkybes ir būdus, apie juos nuosekliai paaiškino ir apylinkės teismo posėdžio metu. Visi policijos pareigūno panaudoti pažeidimo nustatymo būdai – apžiūrėjimas ir tikrinimas – yra reglamentuoti teisės akte, t. y. Techniniuose reikalavimuose, todėl šiuo atveju policijos pareigūno padarytos išvados apie nenumatytų šviesos šaltinių naudojimą žibintuose laikytinos pagrįstomis ir patikimomis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad policijos pareigūnas asmeniškai pažinotų Pažeidėją ir būtų susijęs su juo kokiais nors ryšiais (darbo, šeiminiais ar kitais), būtų su juo susipykęs ar būtų suinteresuotas jam kaip nors pakenkti. Įtikinamų priežasčių, dėl kurių policijos pareigūnas būtų suinteresuotas jam pakenkti, savo skunde Pažeidėjas taip pat nenurodė. Šiuo atveju policijos pareigūnas vykdė savo tarnybines pareigas ir buvo suinteresuotas tik užfiksuoti bei nutraukti vykdomą teisės pažeidimą. Atsižvelgęs į tai, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesuabejojo policijos pareigūno parodymų patikimumu.
Būtina pažymėti, kad kartu su Institucijos atsiliepimu apeliaciniam teismui pateiktame garso įraše (1.47–1.53 min.) girdėti, kaip policijos pareigūnui paklausus, ar sutinka su padarytu pažeidimu (kad Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintuose naudoti šviesos šaltiniai (lemputės) neatitiko žibintų žymėjimo), Pažeidėjas atsakė, kad su šiuo pažeidimu sutinka, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašys. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Pažeidėjas būtent taip ir pasielgė – jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo nepasirašė (2–3 b.l.).
Be to, visuotinai yra žinoma, kad halogeninėms lemputėms uždegti pakanka automobilio elektros sistemos pagaminamos 12 voltų įtampos elektros energijos, o dujų išlydžio lemputėse esančioms ksenono dujoms sužadinti ir tokioms lemputėms uždegti yra būtina aukšta (virš 20000 voltų) įtampa, kurią transporto priemonėje generuoja tam specialiai sukurti aukštos įtampos įrenginiai. Tačiau negalima nekreipti dėmesio į tai, kad pakankamai sunku logiškai paaiškinti paties Pažeidėjo elgesį, kuomet jis, tikint jo paties parodymais, vairavęs automobilį, kurio žibintuose buvo naudojami leistini šviesos šaltiniai – halogeninės lemputės – ir kurioje tokiu atveju neturėjo būti jokių papildomų įrenginių šioms lemputėms uždegti, sąmoningai neleido policijos pareigūnui įsitikinti tuo, jog jo vairuoto automobilio variklio skyriuje nebuvo šiuo atveju nenumatytam šviesos šaltiniui – dujų išlydžio lemputėms – uždegti būtinų aukštos įtampos blokelių. Teismo manymu, toks Pažeidėjo elgesys yra visiškai neadekvatus jo paties nurodytai situacijai ir tik sustiprina manymą, jog jo vairuoto automobilio variklio skyriuje vis tik buvo dujų išlydžio lemputėms uždegti būtini aukštos įtampos blokeliai, kas tik patvirtina šiuo atveju nenumatyto šviesos šaltinio – dujų išlydžio lempučių – naudojimą Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintuose, o Pažeidėjas variklio gaubto neatidarė greičiau ne, kaip deklaruojama skunde, gindamas savo teises, bet slėpdamas jo padaryto pažeidimo įrodymus.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus tinkamai įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, todėl padarė teisingą išvadą, kad Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintuose naudoti šviesos šaltiniai (lemputės) neatitiko žibintų žymėjimo.
Dėl ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo
ATPK 187 str. 2 d. įtvirtinta atsakomybė asmenims, kurie nevykdo teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo.
Policijos įstatymo 18 str. 1 d. 9 p. suteikia teisę policijos pareigūnams uždrausti eksploatuoti transporto priemones, kurių konstrukcija arba techninė būklė neatitinka galiojančių Kelių eismo taisyklių, normatyvų ar standartų. 18 str. 1 d. 12 p. suteikia teisę policijos pareigūnams, užtikrinantiems policijos uždavinių įgyvendinimą, nepažeidžiant įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus. To paties įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. ir 6 p. įtvirtinti tokie policijos uždaviniai kaip nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas bei saugaus eismo priežiūra. Policijos įstatymo 20 str. 2 p. suteikia teisę policijos pareigūnams tikrinti ne tik į įmonių, įstaigų, organizacijų teritoriją įvažiuojantį ir išvažiuojantį transportą, bet ir fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiose transporto priemonėse esančius krovinius ir daiktus. Šio įstatymo 16 str. 2 d. įtvirtinta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
KET 26 p. nustatyta transporto priemonių vairuotojų pareiga vykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus teisėtus tikrinančių pareigūnų <.... nurodymus, laikytis KET nustatytos elgesio tvarkos, kai sustabdo tikrinantys pareigūnai <...>.
Taigi, nagrinėjamu atveju nustatęs, kad Pažeidėjo vairuoto automobilio žibintuose naudoti šviesos šaltiniai neatitiko žibintų žymėjimo ir taip Pažeidėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, vykdydamas nustatytus policijos uždavinius ir siekdamas atskleisti minėtą teisės pažeidimą policijos pareigūnas, Policijos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p., 6 p., 18 str. 1 d. 9 p., 12 p. ir 20 str. 2 p. prasme, turėjo teisę ne tik patikrinti Pažeidėjo vairuotame automobilyje buvusius daiktus, tiesiogiai susijusius su pažeidimo padarymu (t. y. patikrinti, ar po variklio gaubtu nėra aukštos įtampos blokelių) ir juos fotografuoti, bet ir iš viso uždrausti eksploatuoti Pažeidėjo vairuotą transporto priemonę. Apeliaciniame skunde Pažeidėjas neneigia to, kad policijos pareigūnas paaiškino jam teisėto savo reikalavimo pagrindą. Tokiu būdu minėtomis įstatymo normomis pagrįstas policijos pareigūno reikalavimas atidaryti automobilio variklio dangtį tam, kad būtų užfiksuoti pažeidimo įrodymai, Policijos įstatymo 16 str. 2 d. ir KET 26 p. prasme, Pažeidėjui buvo privalomas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Pažeidėjas neturėjo galimybių įvykdyti minėto policijos reikalavimo dėl objektyvių priežasčių, pvz. dėl sugedusio variklio gaubto atidarymo mechanizmo ar pan., todėl laikytina, kad jo Pažeidėjas neįvykdė sąmoningai.
Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas teisės normas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu ir įvertinęs jų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas šiuo atveju išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes. Surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl Pažeidėjo kaltės padarius aptartus pažeidimus konstatuoti, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai Pažeidėjo veikas kvalifikavo pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 187 str. 2 d. Apylinkės teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek Pažeidėją kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, šių išvadų, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutarimą nepakeistą ir I. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.