- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 1-669-890/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36166-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- G. C.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Syko pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. C., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, anksčiau neteistas, (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 138 str. 1 d., padarymo, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. C. 2015 m. birželio 28 d. apie 3.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė vieną kartą delnu savo sugyventinei A. K. į lūpą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis G. C. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų mažamete dukra E. C., gim. (duomenys neskelbtini). Šį butą jie su A. nuomojasi. Kartu gyvena su A. jau 4 metus, veda bendrą ūkį. Jo ir A. santykiai geri, mažai konfliktuoja. 2015-06-28 pas juos į svečius atvažiavo jo brolis ir A. brolis. Vakare jie visi išgėrė alkoholinių gėrimų. Kiek tiksliai alkoholio tą vakarą išgėrė, neprisimena, bet maždaug apie 3 litrus alaus. Apie 3 val. jie visi nuėjo miegoti, jis su A. atsigulė viename kambaryje, o jo brolis ir A. brolis bei dukra - kitame kambaryje. Jiems gulint lovoje, išgirdo, kad jo brolis kažkur susiruošė išeiti, bet kur nežino. Tada jis pasakė A., kad ji nueitų pasižiūrėti, kur jis susiruošė eiti. Ji pasakė, kad niekur neis, nes pats gali atsikelti ir pasižiūrėti, kur jo brolis susiruošė. Jis supyko, kad ji taip atsakė. Tada pradėjo rankomis stumti ją iš lovos, kad ji nueitų pasižiūrėti kur brolis susiruošė eiti. A. atsikėlė ir iš karto griebė jam už megztinio ties krūtine ir pradėjo jį tempti. A. tempiant megztinį, jis suplyšo, tada jis ant jos supyko ir sudavė delnu vieną kartą A. į lūpą. Ar iš lūpos bėgo kraujas, nepastebėjo. Tuomet A. pradėjo šaukti, verkti, pasakė, kad tuoj iškvies policiją ir nubėgo į kitą kambarį. Jis apsirengė ir išėjo iš buto. Ryte, apie 8 val. jis grįžo namo ir A. jam pasakė, kad buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad jis prieš ją smurtavo. Dėl suplyšusio megztinio A. pretenzijų neturi. Jis supranta, kad neturėjo teisės prieš A. smurtauti, pasižada daugiau taip niekada nesielgti ir nedaryti jokių nusikalstamų veikų (b.l.36-37).
Nukentėjusioji A. K. parodė, kad gyvena nuomojamame bute kartu su savo sugyventiniu G. C. ir jų mažamete dukra E. Su G. gyvena 4 metus, veda bendrą ūkį. Jos ir G. santykiai geri, tačiau kai jis išgeria alkoholio, tarp jų kyla konfliktai. 2015-06-28 pas juos į svečius atvažiavo jų abiejų broliai. Vakare jie visi gėrė alkoholį. Kiek tiksliai G. tą vakarą išgėrė alkoholio ji nežino. Apie 3 val. jie nusprendė eiti miegoti, ji su G. atsigulė viename kambaryje, o jos brolis kartu su G. broliu bei dukra - kitame kambaryje. Jiems gulint lovoje, išgirdo, kad G. brolis kažkur susiruošė išeiti. Tada G. jai pasakė, kad ji nueitų pasižiūrėti, kur jis susiruošė eiti. Ji pasakė, kad niekur neis, nes pats gali atsikelti ir nueiti pasižiūrėti. G. supyko, kad taip jam atsakė ir rankomis pradėjo stumti ją iš lovos, kad nueitų pasižiūrėti. Tada ji atsikėlė ir sugriebusi G. už jo megztinio ties krūtine, norėjo taip pat jį išstumti iš lovos. Jai tempiant už megztinio, jis suplyšo. G. supyko ir delnu vieną kartą trenkė jai į lūpą ją praskeldamas, iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Dėl smūgio į lūpą jai sukeltas fizinis skausmas. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją ir nubėgo į kitą kambarį, kur buvo jos brolis ir G. brolis, nuo spintelės paėmė savo telefoną ir pradėjo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Jai kviečiant policiją, abu broliai išėjo iš kambario. Tuo metu į kambarį atėjo G., jis išgirdo, kad ji su kažkuo kalba. Priėjo prie jos, griebė telefoną jai iš rankos ir numetė jį ant žemės, bet telefonas nesudužo. Tada G. apsirengė ir išėjo iš buto, kur - nežino, nes jo neklausė. Tuomet paėmė kitą telefoną ir iškvietė policiją. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai ir ji papasakojo, kad G. jai trenkė į lūpą. Pareigūnai siūlė jai iškviesti med. pagalbą, tačiau ji atsisakė, nes jai jokie rimti sužalojimai padaryti nebuvo, buvo tik sukeltas fizinis skausmas. G. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, ankščiau į policiją dėl sumušimų nesikreipė (b.l. 13-14).
Motyvuojamoji dalis
Tokiu būdu, G. C. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Jo įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 str. 2 d., nes jis, smurtaudamas prieš savo šeimos narį, sugyventinę A. K., trenkė vieną kartą delnu savo sugyventinei A. K. į lūpą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
G. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į tai, kad kaltinamasis G. C. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat, atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – dirbantis, nevedęs, anksčiau neteistas, (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam G. C., paskyrus BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. C. skirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
G. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.