Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. I. (O. I.), Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškėjas pareiškimą grindžia tokiais esminiais argumentais:

2.1. V. I., pareiškėjo tėvas, mirė (duomenys neskelbtini) Z. I., pareiškėjo motina, mirė (duomenys neskelbtini). Santuoką pareiškėjo tėvai sudarė (duomenys neskelbtini) ir susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo V. I. ir O. I.. V. I. ir Z. I. valdė nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno, ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais. Butas ir žemės sklypas įgyti, pastatai žemės sklype pastatyti pareiškėjo tėvams būnant santuokoje, todėl pareiškėjo tėvui jo mirties dieną priklausė ½ dalis nurodyto turto.

2.2. V. I. testamento nesudarė, dėl jo palikimo į gyvenamosios vietos notarą niekas nesikreipė. Pareiškėjas tėvo palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Po tėvo mirties pareiškėjas savo lėšomis ir darbu atliko remonto darbus bute, taip pat remontavo statinius žemės sklype. Tėvui priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi pradėjo rūpintis iš karto po jo mirties ir rūpinasi, turtą valdo iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, kad V. I. mirė (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su Z. I.. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo O. I. yra V. I. sūnūs. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis V. I. jo mirties dieną nuosavybės teise kartu su sutuoktine Z. I., kuri mirė (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas ir sodo pastatas, ūkio pastatas, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruoti tik Z. I. vardu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas įgytas (1996 m. kovo 14 d.), o pastatai baigti statyti (2011 m. rugpjūčio 25 d.) santuokos metu, šis turtas laikytinas taip pat bendra jungtine V. I. ir Z. I. nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis). Taigi, V. I. jo mirties dieną priklausė ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini).

7. Testamentų registre nėra įregistruotų V. I. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas teigia, kad palikimą po savo tėvo mirties priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

9. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties priėmė tiek tėvui priklausiusią buto, tiek žemės sklypo su jame esančiais statiniais dalis. Pareiškėjas iš karto po tėvo mirties, t. y. 2023 m. vasarą, nupirko į butą naują skalbyklę, kartu su draugo Z. J. pagalba atliko santechnikos darbus ir įrengė elektrinį gyvatuką, taip pat atliko kitus smulkius ūkio darbus bute. 2023 m. liepos mėnesį su to paties draugo pagalba tvarkė žemės sklype (duomenys neskelbtini), esantį šulinį (apskardino šulinį, įrengė vandens siurblį, prijungė vandenį prie namo). Pareiškėjas turto, esančio tuo pačiu adresu, apsaugai nupirko ir sumontavo vaizdo stebėjimo kamerą, taip pat žemės sklype ir jame esančiuose statiniuose atliko kitus smulkius ūkio darbus. Tiek butu, tiek žemės sklypu ir jame esančiais statiniais pareiškėjas rūpinasi iki šiol. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina O. I. atsiliepime į pareiškimą išdėstytos aplinkybės, t. y. patvirtinimas, kad pareiškėjas atliko pareiškime išvardytus aktyvius veiksmus. Pareiškėjo paaiškinimus patvirtina ir liudytojo Z. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka notaro akivaizdoje duoti paaiškinimai raštu.

10. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad po tėvo mirties komunaliai mokesčiai už butą būdavo mokami iš motinos sąskaitos, nes buvo sudarytos tiesioginio apmokėjimo sutartys. Tačiau pareiškėjas motinai kompensuodavo dalį jos patirtų išlaidų, perduodamas motinai pinigus grynaisiais arba pervesdamas juos mokėjimo pavedimu. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – automatinio apmokėjimo sąskaitų išrašai, Z. I. sąskaitos išrašai, 2023 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas. Nustatyta ir tai, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d., praėjus porai mėnesių po pareiškėjo tėvo mirties, pareiškėjas objektams – butui (duomenys neskelbtini), pastatui (duomenys neskelbtini), parinko nepriklausomą elektros energijos tiekėją, sąskaitas už elektros energijos tiekimą nurodydamas siųsti jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos pareiškėjo paaiškinimus taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (Elektrum sutarties patvirtinimas).

11. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas. Kaip jau buvo nurodyta, suinteresuotas asmuo O. I. patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais priėmė tėvo palikimą.

12. Teismo įsitikinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjas po tėvo V. I. mirties faktiškai pradėjo valdyti tėvui priklausiusį turtą, juo naudojosi kaip savu. Tokios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas priėmė V. I. palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) po palikėjo V. I. (V. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.