Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-11 · Administracinė byla Nr. I-2162-580/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
I-2162-580/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04789-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2162-580/2014 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04789-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2009-11-23 iki 2013-09-07 su trumpomis pertraukomis buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Nuo 2009-11-23 iki 2010-12-20 buvo nuolat laikomas Lukiškių TI-K, po to buvo etapuotas į pataisos namus, o po 3 mėnesių grąžintas į Lukiškių TI-K, kur praleido didžiąją bausmės dalį. 2010 m. dėl pablogėjusios sveikatos buvo paguldytas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Tvirtina, kad Lukiškių TI-K D. B. laisvę apribojo pažeisdamas teisės aktus. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, galėjo būti laikomi ne daugiau kaip 4 suimtieji, tačiau dažniausiai vienam asmeniui tenkantis kameros plotas buvo aiškiai per mažas. Be to, kamerose nėra vėdinimo sistemos, nuolat trūksta oro, jaučiasi didelė drėgmė, ypač vasarą; čiužiniai šlapi, nes lovos metalinės. Kamerose visiškai nėra vietos pasivaikščioti, todėl nuolat tenka gulėti arba sėdėti. Staliukas labai mažas ir greta išvietės, todėl ant jo neįmanoma valgyti. Dėl tokių nežmoniškų sąlygų daug kartų kamerose kilo konfliktai tarp suimtųjų, todėl D. B. nesijautė saugus, sutriko miegas, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo uždaras. Dėl oro trūkumo pareiškėjui dažnai skaudėjo galvą. D. B. nerūko, todėl jeigu kažkas iš suimtųjų rūkydavo, jam būdavo didžiausia kančia kvėpuoti tabako dūmais. Rūkymo vietų Lukiškių TI-K nėra, todėl suimtieji rūko kamerose. Buvo pažeista jo teisė būti kalinamam kamerose, kuriose jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Be to, buvo laikomas nešmoniškomis, kankinančiomis bei žeminančiomis žmogaus garbę bei orumą sąlygomis, o tai lėmė pareiškėjo sveikatos pablogėjimą. Jam teko kreiptis į medikus, psichologus bei gerti vaistus.

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti jį nukentėjusiu nuo Lietuvos valstybės pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį, nes pagal šią konvenciją negalima žmogaus kankinti, žeminti jo garbę ir orumą ir pan., o Lukiškių TI-K laikymo sąlygos prilygsta kankinimui.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ankščiau galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui, tačiau nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2009-12-08 ryte, 2009-12-09 ryte, 2010-05-24 vakare, nuo 2010-05-25 iki 2010-06-06, 2010-06-07 ryte, 2010-06-23 vakare, 2010-06-24 ryte, 2010-06-29 vakare, nuo 2010-06-30 iki 2010-07-12, 2010-07-13 ryte, 2010-07-22 ryte, 2010-07-30 ryte, 2010-08-02 ryte, 2010-08-18 ryte, 2010-08-20 ryte, 2010-10-19 ryte, 2011-01-06 ryte, 2011-03-18 vakare, nuo 2011-03-19 iki 2011-03-21, 2011-03-22 ryte, 2011-05-03 ryte, 2011-05-30 ryte, 2011-06-03 ryte, 2011-07-22 ryte, 2011-11-03 ryte, 2012-02-10 vakare, 2012-02-15 vakare, 2012-02-16, 2012-02-17 ryte, nuo 2012-03-31 iki 2012-04-02, 2012-04-03 ryte, 2012-04-26 vakare, nuo 2012-04-27 iki 2012-05-16, 2012-05-23 vakare, 2012-05-24 ryte, 2012-07-18 vakare, 2012-07-19 ryte, 2013-03-26 vakare, 2013-07-11, 2013-07-12, nuo 2013-07-24 iki 2013-07-25 ir 2013-10-04 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2009-12-28 iki 2010-01-05, nuo 2010-01-28 iki 2010-02-04, nuo 2010-12-08 iki 2011-01-05, nuo 2011-01-28 iki 2011-03-02, nuo 2011-03-09 iki 2011-03-18, nuo 2011-03-25 iki 2011-04-06, nuo 2011-05-04 iki 2011-05-27, nuo 2011-07-27 iki 2011-08-03, nuo 2011-08-10 iki 2011-10-19, nuo 2011-11-04 iki 2012-02-10, nuo 2012-02-17 iki 2012-03-30, nuo 2012-04-05 iki 2012-04-25, nuo 2012-05-17 iki 2012-05-23, nuo 2012-06-27 iki 2012-07-04, nuo 2012-07-13 iki 2012-07-18, nuo 2012-08-08 iki 2013-03-26, nuo 2013-04-02 iki 2013-07-11, nuo 2013-07-17 iki 2013-07-24, nuo 2013-07-26 iki 2013-08-23, nuo 2013-08-29 iki 2013-09-05 ir nuo 2013-09-06 iki 2013-10-04 D. B. nebuvo Lukiškių TI-K.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Pažymi, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras taip pat laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkelia į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, jog jie palaikytų tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius pristatomas į kameras, kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti išduodama kalcinuota soda. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, plauna bei dezinfekuoja su valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ši sutartis kiekvienais metais pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinti pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymą suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialioje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis minėto įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Norėdamas pasivaikščioti, D. B. galėjo pasinaudoti šia teise.

Šalies argumentai

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2009-11-23 iki 2013-09-07. Skundą D. B. surašė 2013-09-20, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimo departamentas prie Teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad D. B. nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija būtų sąmoningai siekusi nežmoniškai su juo elgtis. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą, iš to galima spręsti, kad kalinimo sąlygos buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų.

Šalies argumentai

D. B. remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, jų negynė. Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2013-09-20, t. y. praėjus beveik 4 metams po to, kai D. B. buvo pradėtas laikyti Lukiškių TI-K. Mano, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl dalies neturtinės žalos atlyginimo praleidęs ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl prašo taikyti senatį.

D. B. dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, trečiasis suinteresuotas asmuo su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Pareiškėjas jokių įrodymų nepateikė, nedetalizavo aplinkybių. Teigia, kad D. B. nepatyrė skunde minimų neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo, o į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos.

Pažymėjo, kad valstybė sprendžia nuteistųjų kalinimo problemas. Vyriausybė 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 patvirtino laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. planą. Įgyvendinus planą, bus išspręsta tardymo izoliatorių perpildymo problema; laisvės atėmimo vietos bus racionaliai išdėstytos pagal nuteistųjų (suimtųjų) gyvenamąją vietą, teisėsaugos institucijų ir apygardos teismų veiklos teritorijas, tai leis sumažinti konvojavimo išlaidas; laisvės atėmimo vietose bus užtikrinamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytos ir Europos kalėjimų taisyklėse rekomenduojamos nuteistųjų (suimtųjų) laikymo sąlygos; bus išspręsta laisvės atėmimo vietų saugumo problema, stiprės visuomenės saugumas; pagerės laisvės atėmimo vietų personalo darbo sąlygos; atpigs naujų ir kompleksiškai rekonstruotų laisvės atėmimo vietų eksploatacija.

2010-05-14 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr.1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Šios Lietuvos higienos normos 2 punktas nustato, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovės atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą institucijoms buvo pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 54, 55). Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovės atstovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje D. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – Lukiškių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 30 000 Lt.

Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad skundą D. B. surašė 2013-09-20, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

D. B. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2013-10-03, taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2010-10-03 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų nenurodo, laikoma, kad D. B. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2010-10-03. Taigi, laikotarpiui nuo 2009-11-23 iki 2010-10-02 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2010-10-03 iki 2013-09-07.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2010-10-03 iki 2010-10-18, nuo 2010-10-19 vakaro iki 2010-12-08 ryto, 2011-01-05 vakare, nuo 2011-01-06 vakaro iki 2011-01-28 ryto, nuo 2011-03-02 vakaro iki 2011-03-09 ryto, nuo 2011-03-18 vakaro iki 2013-03-20, nuo 2011-03-22 vakaro iki 2011-03-25 ryto, nuo 2011-04-06 vakaro iki 2011-05-02, nuo 2011-05-03 vakaro iki 2011-05-04 ryto, nuo 2011-05-27 vakaro iki 2011-05-29, nuo 2011-05-30 vakaro iki 2011-06-02, nuo 2011-05-31 iki 2011-06-02, nuo 2011-06-04 iki 2011-07-21 ryto, nuo 2011-07-22 vakaro iki 2011-07-27 ryto, nuo 2011-08-03 vakaro iki 2011-08-10 ryto, nuo 2011-10-19 vakaro iki 2011-11-02, nuo 2011-11-03 vakaro iki 2011-11-04 ryto, nuo 2012-02-11 iki 2012-02-15 ryto, 2012-03-30 vakare, nuo 2012-04-03 vakaro iki 2012-04-04, nuo 2012-04-25 iki 2012-04-26 ryto, nuo 2012-05-24 vakaro iki 2012-06-27 ryto, nuo 2012-07-04 vakaro iki 2012-07-13 ryto, nuo 2013-07-19 vakaro iki 2012-08-08 ryto, nuo 2013-03-27 iki 2013-04-01, nuo 2013-07-12 iki 2013-07-16, nuo 2013-08-25 iki 2013-08-26 ir 2013-09-05 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai. D. B. nuo 2010-10-03 iki 2013-09-07 Lukiškių TI-K iš viso buvo laikomas 347 dienas (buvimas Lukiškių TI-K kamerose pusę dienos skaičiuotas kaip visa diena, praleista šioje įkalinimo įstaigoje, atskirai neišskiriant, kad pavyzdžiui pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko vakare ar iš jo išvyko ryte). Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, D. B. buvo laikomas tik 32 pilnas dienas, 11 rytų ir 8 vakarus. Jeigu asmuo vakare buvo laikomas vienoje kameroje, o vėliau perkeltas į kitą, ir viena iš jų neatitiko ploto reikalavimų, laikyta, kad pareiškėjas visą vakarą buvo laikomas pažeidžiant jo teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas kamerose nepažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytų reikalavimų buvo laikomas pakankamai trumpą laiką, lyginant jį su visu buvimo Lukiškių TI-K laiku.

Dėl drėgmės, patalpų ventiliacijos ir remonto būtinybės

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų (t. 1, b. l. 60–194, t. 2, b. l. 1–142) matyti, kad daugumoje patikrintų Lukiškių TI-K kamerų santykinė oro drėgmė svyravo nuo 35,6 proc. iki 65 proc. šiltuoju metu, o šaltuoju neviršijo 60 proc. Šie rodikliai atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., o šaltuoju – 35–60 proc. HN 76:2010 26 punkto reikalavimų neatitiko komeros Nr. 113, 119 ir 404, kuriose nustatyta 70–76 proc. santykinė oro drėgmė ir kamera Nr. 123, kurioje šaltuoju laikotarpiu nustatyta 61 proc. santykinė drėgmė.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintose Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliai per atidaromus langus nepažeidžiant HN 76:2010 punkto 24 reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kai kurių kamerų langai šiltuoju metų laiku buvo išimti. Patikrinimo metu kameros Nr. 115 dešinėje lango dalyje nebuvo vienos lango dalies (viršutinės) stiklo, tačiau atlikus grįžtamąją kontrolę nustatyta, kad šis pažeidimas pašalintas. Kameros Nr. 112 langas buvo sudaužytas. Kitų duomenų nepateikta.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo metu nustatyta, kad kamerose Nr. 104, 105, 107, 108, 109, 110, 112, 112A, 113, 115, 117, 118, 119, 121, 123, 130, 148, 172, 253, 256, 267, 312, 375, 378, 386 ir 404 lubos buvo pažeistos pelėsio, vietomis buvo nutrupėję sienų bei lubų dažai. Pagal HN 76:2010 reikalavimų 62 punktą laisvės atėmimo gyvenamųjų patalpų paprastasis remontas yra atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto atlikimo poreikį ir dažnumą nustato Lukiškių TI-K administracija pagal finansines galimybes. Lukiškių TI-K administracijai nurodyta esant finansinėms galimybėms atlikti paprastąjį remontą. Sienų bei lubų priežiūra susijusi su paprastojo remonto atlikimo būtinybe.

Dėl baldų ir patalynės

Pažymėtina, kad HN 76:2010 nereglamentuoja patalpų aprūpinimo baldais, baldų dydžio ir matmenų, todėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu šios aplinkybės pagrįstai nebuvo vertintos. Patikrinimo aktuose nurodyta, kad patalynė vizualiai atrodė švari, čiužiniai ir pagalvės nesuplyšę, tinkami naudoti, minkštasis inventorius buvo sausas, tačiau kameroje Nr. 130 dalis minkštojo inventoriaus buvo susidėvėjusi. Kitų duomenų nepateikta.

Dėl laikymo su rūkančiaisiais

Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 1–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikoma Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalies nuostata, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais.

Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų; t. 2, b. l. 146–148). Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas tokį prašymą būtų teikęs. Nesant D. B. rašytinio prašymo, pareigūnai negalėjo žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti pareiškėją nuo rūkančių nuteistųjų. Teismo posėdžio metu D. B. pažymėjo, kad jis nėra pastoviai nerūkantis, nerūkė nuo 2010-01-02 apie metus laiko, po to vėl pradėjo rūkyti. Taigi ginčo laikotarpiu aktualus tik apie trijų mėnesių laikotarpis nuo 2010-10-03 iki metų pabaigos, kai vėl pradėjo rūkyti. Šis laikotarpis yra trumpas, pareiškėjo nurodomas nerūkymo faktas niekuo nepatvirtintas, tik jo žodžiais, todėl žalos atsiradimo kontekste nevertinamas.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu tikrintuose kamerose rūkymo fakto bei faktinių aplinkybių dėl rūkymo tvarkos pažeidimų nenustatyta.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyta, kad 1.1.3 Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (toliau – Komitetas prieš kankinimus) Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos, prie kurių turi būti priskiriamas užimtumo programų trūkumas, gali būti laikomas nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, remonto būtinumo ir kitų reikalavimų pažeidimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnis nustato, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas prašė priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Nors D. B. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas ar HN 76:2010 reikalavimų nesilaikymas, tačiau, teismo nuomone, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir tuo sukėlus D. B. nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, D. B. subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, – pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas bei faktą, kad D. B. į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus beveik 4 metams nuo jo atvykimo į Lukiškių TI-K, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 3 000 Lt. D. B. reikalavimas priteisti 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1246-13 tinkamu žalos atlyginimu pripažinta 3 000 Lt suma už kalinimo sąlygų – ploto bei higienos normų – pažeidimą, kai kalinimas truko daugiau nei 300 dienų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti D. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė