- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1855-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35007-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kategorijos
- 1.2.14.3Plėšimas (BK 180 str.)
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis pilietybės, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, praeityje teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 19 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2019 m. vasario 12 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nuosprendžiu, paskirta galutinė 2 metų ir 60 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmė atlikta 2020 m. rugpjūčio 3 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. A. 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val., būdamas ties pastatu, esančiu Mindaugo g. 11, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žodžiu pagrasino sumušti nukentėjusįjį R. L. ir pareikalavo atiduoti turimą mobiliojo ryšio telefoną, dėl to R. L. jam atidavė 500 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Iphone8 plius”, IMEI kodas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo įdėta 1 euro vertės mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono ausines, 5 eurų vertės mobiliojo ryšio telefono dėklą. Tokiu būdu A. A. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. L. priklausantį, 526 eurų vertės turtą, t. y., A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. A. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai pripažįsta, sutinka duoti parodymus. 2020 m. išėjęs iš įkalinimo įstaigos neturėjo galiojančio asmens dokumento, jam nepratęstas leidimas gyventi Lietuvoje, todėl įsidarbinti niekur negalėjo, negalėjo kreiptis į gydymosi įstaigas, pradėjo vartoti alkoholį, per alkoholį iš jo pavogė telefoną. Apie tai buvo gėda papasakoti tėvui, tai, kad jam reikėjo naujo telefono, drabužių, reikėjo susitvarkyti asmens dokumentus, paskatino padaryti nusikaltimą. Stotyje sutiko žmogų pravarde „Sūris“, šio žmogaus vardo ir pavardės nežino. „Sūris“ pasiūlė vogti iš parduotuvių. Paėjus apie 2 km nuo stoties, „Sūris“ nuėjo paprašyti žmogaus cigaretės, grįžęs pasakė, kad iš to žmogaus galima pavogti telefoną, abu priėjo prie to žmogaus, „Sūris“ pradėjo jam pasakoti kažkokią istoriją. Jis [A. A.] nukentėjusiajam pasakė, kad jeigu nenori gauti „malkų“, tegu atiduoda telefoną. Žmogus išsitraukė iš kišenės Iphone 8 Plius telefoną su ausinėmis ir jam atidavė. „Sūris“ pasiėmė iš A. A. telefoną, o ausines jam paliko. Nukentėjusiajam liepė eiti į vieną pusę, o jie nuėjo į kitą pusę. „Sūris“ telefoną pardavė turguje už 50 Eur, iš jų 20 Eur davė jam [A. A.]. Įvykio vakarą kaltinamasis buvo blaivus, alkoholį vartojo jau po nusikalstamos veikos padarymo, kai pardavė telefoną ir gavo pinigų. Jį sulaikę policijos pareigūnai rado ausines, ausinės buvo grąžintos nukentėjusiajam. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis A. A. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėja sutiko, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. L. parodė, kad 2021 m. vasario 22 d., apie 17.15 val., išėjo iš namų pasivaikščioti, ties gyvenamojo daugiabučio namo kiemu prie jo priėjo vaikinas, paprašė pavaišinti cigarete. Cigaretę davė, tada vaikinas nuėjo link Statybininkų gatvės, o jis link Naugarduko gatvės. Apie 17.30 val., galimai ties pastatu, esančiu Mindaugo g. 11, prie jo vėl priėjo tas pats vaikinas, kurį jis pavaišino cigarete. Kartu su tuo vaikinu buvo ir kitas vaikinas, kaip suprato, vaikinai buvo draugai. Nukentėjusysis klausėsi muzikos su ausinėmis per savo mobilų telefoną, kuris tuo metu buvo jo palto išorinėje kišenėje. Vaikinai jam pradėjo siūlyti nueiti atokiau nuo gatvės ir pasikalbėti. Jis atsisakė, tada vaikinai pradėjo kalbėti, kad jis neva išnaudoja jų draugę G. ir siūlė eiti atokiau pasikalbėti. Jis tą daryti kategoriškai atsisakė. Vienas vaikinas paklausė, ar jis turi pinigų, telefoną. Atsakė, kad telefono neturi, vaikinas, pamatęs ausines, pasakė, kad jis meluoja ir žodžiu pagrasino, kad jeigu jis neatiduos savo telefono, jie jį primuš. Jis išsigando, kad vaikinai gali savo grasinimus įvykdyti, todėl išsigandęs dėl savo sveikatos ar net gyvybės padavė vaikinui savo telefoną su ausinėmis. Vaikinai pareikalavo pasakyti telefono kodą, pasakė. Pagrobę jo mobilų telefoną, vaikinai liepė nesišaukti pagalbos ir eiti link „Maximos“, esančios Mindaugo gatvėje. Jis nuėjo link prekybos centro „Maxima“, o vaikinai - link Pylimo gatvės. Nubėgęs į namus paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu ir pranešė apie įvykį. Po kiek laiko paskambinę policijos pareigūnai paprašė atpažinti galimai jį apiplėšusius vaikinus. Pareigūnai jam parodė tarnybiniame automobilyje sėdintį vaikiną. Tai buvo vaikinas, reikalavęs iš jo telefono. Iš jo buvo pavogtas mobilus telefonas „Iphone8 plius“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, su skilusiu apsauginiu stikliuku, telefono vertė - 500 Eur; telefonas buvo su skaidriu silikoniniu dėkliuku, 5 Eur vertės, telefone buvo įdėta mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ SIM kortelė, Nr. (duomenys neskelbtini), 1 Eur vertės. Ausinės buvo baltos, „Apple“ gamintojo, su laidu, jų vertė – 20 Eur. Įvykio metu jam padaryta moralinė ir 526 Eur dydžio turtinė žala (t. 1, b. l. 43-44, 46-47, 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja policijos pareigūnė I. Ž. parodė, kad 2021 m. vasario 22 d., dirbant su vyr. patruliu T. L., apie 18.10 val., gavo pranešimą apie tai, kad du asmenys grasindami pranešėjui atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone8 plius“. Važiuojant į iškvietimą per radijo ryšį Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas pranešė, jog nurodytus požymius atitinkantys asmenys yra Pelesos - Zanavykų gatvių sankryžoje. V. P. gatve pastebėjo du asmenis, kurie atitiko nurodytus asmenų požymius. Nustatyta, kad tai buvo A. A. ir E. B.. Susisiekus su pareiškėju šis dar kartą apibūdino asmenis. Pagal nurodytus požymius minėti vaikinai atitiko nukentėjusiojo apibūdinimus. Nuvykus pas pranešėją, pranešėjas vieną vaikiną, t. y., A. A., atpažino. A. A. buvo pristatytas į policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (t. 1, b. l. 55-56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policijos pareigūnas T. L. parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir pareigūnė I. Ž. (t. 1, b. l. 60-61).
Liudytojas policijos pareigūnas A. K. parodė, kad pagal nustatytas pareigas jis stebi gatvių vaizdo kameras, per radijo stotį girdi įvykius, kurie vyksta Vilniaus mieste. 2021 m. vasario 22 d., apie 18 val., per radijo stotį išgirdo pranešimą prie „M. M.“ įvykdytą plėšimą, kurio metu du vaikinai iš nukentėjusiojo atėmė telefoną ir pasišalino link stoties. Nurodyti vaikinų požymiai. Jis pradėjo stebėti gatvių vaizdo stebėjimo kameras, įrengtas pėsčiųjų tilte per geležinkelį, kurios fiksuoja vaizdą per tiltą bei Pelesos gatvę ties pastatu Nr. 35. Apie 18:17:05 val. pastebėjo per pėsčiųjų tiltą einančius tris vaikinus, iš kurių du atitiko nukentėjusiojo nurodytus požymius, t. y., vienas asmuo buvo su pilkomis kelnėmis, juoda trumpa striuke, o kitas - su balta kauke. Jis pradėjo minėtus vaikinus sekti, per kameras žiūrėti, kur jie eina. Vaikinai perėjo per gatvę ir pasuko link Zanavykų gatvės, ėjo šaligatviu. Pasukę į Zanavykų gatvę paėję į priekį, sustojo. Vienas vaikinas stovėjo prie namo kampo, o kiti du buvo prie automobilio. Visą informaciją jis perdavinėjo budėtojui, o budėtojas - patruliams. Girdėjo, kai patruliai sulaikė minėtus vaikinus (t. 1, b. l. 65-66).
Šalies argumentai
R. L. 2021 m. vasario 22 d. protokole – pareiškime nurodė, kad 2021 m. vasario 22 d., apie 17.30 val., Mindaugo g. 11, Vilniuje, gatvėje priėję nepažįstami vaikinai žodžiu pagrasinę sumušti, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone8 plius“, 500 Eur vertės su ausinėmis 20 Eur vertės, 5 Eur vertės dėkliuku ir 1 Eur vertės SIM kortele. Įvykio metu viso jam padaryta moralinė ir 526 Eur turtinė žala (t. 1, b. l. 29).
Įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolai patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vietos – Birželio 23-osios g. 8, Vilniuje, ir gatvės dalis, esanti Mindaugo g. 14/14B, Vilniuje (t. 1, b. l. 34, 38).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad tyrimo metu apžiūrėti vaizdo – garso įrašai iš Body cameros 170, kur užfiksuotas pareigūnų ir R. L. pokalbis. R. L. pareigūnams papasakojo telefono pagrobimo aplinkybes. Pareigūnams parodžius R. L. tarnybiniame automobilyje sėdinčius asmenis, R. L. atpažino vieną iš asmenų kaip asmenį, pagrobusį iš jo mobilaus ryšio telefoną (t. 1, b. l. 68-69).
Kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš vaizdo kamerų filmuojančių Vilniaus miesto gatves. Peržiūrint įrašus, viename iš įrašų, kuriame užfiksuoti laiptai, vedantys į pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, užfiksuoti laiptais nuo stoties pusės einantys trys vaikinai. Vienas iš vaikinų apsirengęs tamsia striuke, tamsiomis kelnėmis, su kepure bei kauke ant veido; antras vaikinas apsirengęs juodos spalvos treningais, tamsios spalvos striuke, su kepure bei užsidėjęs kapišoną; trečias vaikinas apsirengęs tamsios spalvos striuke, pilkos spalvos kelnėmis, tamsios spalvos sportbačiais, ant galvos užsidėjęs kapišoną, su veido kauke, rankose nešasi baltos spalvos maišelį. Vaikinų veido bruožų nesimato, tačiau jie atitinka bruožus asmenų, apiplėšusių nukentėjusįjį (t. 1, b. l. 71-72).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau - BPC) buvo gautas 2021 m. vasario 22 d., įvykusio telefoninio pokalbio garso įrašas ir padaryta jo išklotinė, iš kurios matyti, kad į BPC skambinantis vyras praneša, kad iš jo buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Iphone 8 Plius. Vyras nurodė, kad asmenys pavogę telefoną jam grasino (t. 1, b. l. 75-77).
2021 m. balandžio 21 d. Akistatos metu tarp kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiojo R. L., R. L. atpažino A. A. kaip asmenį, kuris su kitu asmeniu grasinant pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. A. A. patvirtino R. L. nurodytas aplinkybes, tačiau neigė, jog atimant telefoną R. L. buvo grasinta (t. 1, b. l. 157-159).
Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtos Iphone ausinės (t. 1, b. l. 164-165).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
A. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuosekliai įvardijo nusikaltimo padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo pripažinimo jo kaltę taip pat patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis detaliai apibūdino, kaip buvo apsirengę jį užpuolę asmenys, kokius veiksmus jo atžvilgiu atliko. Be to, akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo ir A. A., metu nukentėjusysis, atsakinėdamas į užduodamus klausimus, analogiškai nurodė, kad grasinant iš jo buvo atimtas telefonas, taip pat apibūdino asmenis, atėmusius iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindo abejoti nukentėjusiuoju. Iš liudytojų T. L. ir I. Ž. parodymų matyti, kad R. L. atpažino A. A., kaip asmenį, atėmusį iš jo [R. L.] mobilaus ryšio telefoną.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suprato, jog grasina panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobia svetimą turtą, bei norėjo taip veikti, t. y., A. A. veikė tiesiogine tyčia. Minėti A. A. veiksmai atitinka plėšimo požymius, nustatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl A. A. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kaltinamajam skirtinos bausmės, kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę bei tolesnio taikymo ir bausmių bendrinimo
Dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių
Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. A. praeityje teistas 13 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas). Lengvinančia atsakomybę aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 2 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas galėjo nulemti tokį kaltinamojo elgesį ir paskatinti padaryti nusikalstamą veiką. Kaip teisme teigė kaltinamasis, alkoholį jis vartojo po nusikalstamos veikos, t. y. pardavus telefoną gavus pinigų įsigijo alkoholio. Bylos duomenimis, šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl teismas šalina kaltinamajame akte kaip sunkinančią nurodytą aplinkybę, kad A. A. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. A. A. anksčiau teistas trylika kartų, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka, kaltę pripažįsta. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį A. A. charakterizuojančius duomenis – A. A., būdamas brandaus amžiaus ir darbingas, įsidarbinti ir gauti nuolatinių pajamų nesiekia, nevedęs, nėra saistomas jokiais stipriais socialiniais ryšiais. A. A. nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. A. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y., jo nusikalstama veika buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kadangi jokiomis kitomis švelnesnėmis bausmėmis nebūtų užtikrinama BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, nebūtų pasiektas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaltinamajam A. A. skirtinos bausmės dydis parinktinas vadovaujantis BK 50 straipsniu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo
A. A. 2021 m. vasario 22 d., 18.30 val., buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi A. A. skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomosios priemonės – suėmimo, terminas 2021 m. balandžio 19 d. ir 2021 m. birželio 22 d. nutartimis buvo tęsiamas. Šiuo metu suėmimo terminas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 22 d. (t. 1, b. l. 108, 127-129, 135-137, t. 2, b. l. 158-161). Laikinojo sulaikymo ir suėmimo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kardomosios priemonės – suėmimo - terminas pratęstinas iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
R. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos 526 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 2021 m. vasario 22 d. nutarimu R. L. pripažintas nukentėjusiuoju; 2021 m. balandžio 2 d. R. L. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 49, 51, 52).
Nukentėjusysis į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimas, siųstas R. L. nurodytos gyvenamosios vietos adresu, grįžo neįteiktas (adresatas per siuntos saugojimo terminą laiško neatsiėmė), todėl teismo šaukimas buvo dar kartą siunčiamas nukentėjusiajam jo nurodytu elektroniniu paštu, į prašymą atsakyti gavus šį laišką, nukentėjusysis nesureagavo. Pažymėtina, kad asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi privalo rūpintis tinkamu bylos nagrinėjimu ir nevilkinti proceso. Asmuo privalo tiksliai nurodyti savo asmens duomenis bei gyvenamosios ar buvimo vietos adresą, kitus kontaktinius duomenis, kad būtų galima susiekti su nukentėjusiuoju asmeniu ir tokiu būdų būtų įmanoma užtikrinti ne tik nukentėjusiojo asmens interesus, bet ir greitą bei efektyvų bylos išnagrinėjimą. Įvertinęs tai, kad teismo šaukimas nukentėjusiajam R. latviui buvo siunčiamas jo paties pareigūnams nurodytu elektroniniu paštu, spręstina, kad nukentėjusysis apie teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuotas tinkamai. Nagrinėjamu atveju, neatvykus nukentėjusiajam R. L. civilinio ieškinio klausimas sprendžiamas nukentėjusiajam nedalyvaujant.
Byloje nustatyta, kad dėl A. A. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis R. L. neteko 500 Eur vertės mobiliojo ryšio telefono su 5 Eur vertės silikoniniu dėkliuku. Minėtus daiktus pinigų sumomis įvertino nukentėjusysis R. L.. Nors nukentėjusysis nepateikė aptariamų daiktų įsigijimo čekių, tačiau teismas nemano, kad daiktų vertės yra pernelyg didelės. Pastebėtina, kad A. A. teisiamojo posėdžio metu neginčijo daiktų verčių. Be to, nukentėjusysis prašė atlyginti ir turtinę žalą, kurią jis patyrė dėl iš jo atimtų telefono ausinių, kurias nuskendėjusysis įvertino 20 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ausinės ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintos nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 168-169) ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo mažintinas ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo A. A. priteistini 506 Eur R. L. patirtai turtinei žalai atlyginti.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Šie įstatymai nurodo tik kriterijus, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį, tačiau pateikdamas ieškinį civilinis ieškovas turi pagrįsti jo civiliniame ieškinyje nurodytus kriterijus, kurie, jo nuomone, sudaro neturtinės žalos sumą. Šie kriterijai grindžiami BPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.
R. L. teigimu, dėl A. A. neteisėtų veiksmų jis patyrė stresą, iki šiol jis jaučia baimę vaikščiodamas gatvėmis.
Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam jokie sužalojimai padaryti nebuvo, byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų asmuo būtų vartojęs vaistus, kreipęsis į medikus ar ieškojęs psichologinės pagalbos. Sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiama ir į kaltinamojo materialinę padėtį, t. y., į tai, kad A. A. niekur nedirba ir jokių nuolatinių pajamų negauna. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas, todėl teismas, atsižvelgdamas į teisėtus kaltinamojo ir nukentėjusiojo lūkesčius, sprendžia, jog nukentėjusiajam priteistina neturtinės žalos suma mažintina iki 100 Eur sumos.
Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų
Kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-1855-992/2021.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. A. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo metu išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 22 d. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam A. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš dalies tenkinti R. L. civilinį ieškinį ir iš A. A. R. L. naudai priteisti 506 Eur (penkis šimtus šešis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, voką su kompaktiniais diskais palikti baudžiamojoje byloje Nr. 1-1855-992/2020.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.