Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S. 2024 m. birželio 26 d. Nutarimą S-101, kuriuo notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti pareiškėjui V. N. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą po M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties; 2) įpareigoti Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarę D. S. atlikti notarinį veiksmą bei išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą V. N. po M. N., mirties į išlikusią jam tenkančią 1/12 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/12 dalį 0,64 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/12 dalį 1,46 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodoma, kad pareiškėjas yra savo motinos M. N., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, paveldėtojas. (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjo tėvas A. N. (A. N.). Pareiškėjo teigimu, santuokos metu tėvai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo namų valdos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat įsigijo kitos paskirties 1,46 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Visas išvardintas turtas, pasak pareiškėjo, buvo registruotas jo tėvo A. N. vardu, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė abiem sutuoktiniams – A. N. ir M. N., – kiekvienam po 1/2 (arba 6/12) turto dalis. Pareiškėjas nurodė, jog po motinos mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-581-1141/2024, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo motinos M. N. mirties priėmė palikimą nuo palikimo atsiradimo dienos, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuolat gyveno namų valdos žemės sklype, (duomenys neskelbtini), pastatytame gyvenamajame name ir nuo 1985 m. gruodžio 2 d. yra deklaravęs ten savo gyvenamąją vietą. Anot pareiškėjo, nurodytame name jis gyvena iki šiol. Pažymėjo, kad po teismo sprendimo priėmimo jis kreipėsi į notarę D. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į jam tenkančią M. N. turto dalį išdavimo. 2024 m. birželio 26 d. notarė priėmė nutarimą Nr. S-101, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nes neliko mirusiajai M. N. priklausančių turto dalių. Notarė nurodė, kad turi būti pripažintas iš dalies negaliojantis 2023 m. spalio 9 d. išduotas An. N. (An. N.) paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimas, reg. Nr. 10762. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad notarė suklydo skaičiuodama, t. y. mirusiajai M. N. priklausančios turto dalys vis dar yra išlikusios, į jas nei vienam iš paveldėtojų nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, be to išlikusi M. N. priklausanti turto dalis vis dar yra registruota jos mirusio sutuoktinio A. N. vardu.