- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-13305-471/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01137-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Pareiškėjas
- M. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- N. J., Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui
- Advokatai
- Raimonda Klim
viešame teismo posėdyje teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. J. ir Raseinių rajono 1-ajam notarų biurui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja M. Č. kreipėsi į teismą su 2025-06-27 pareiškimu ir 2025-07-21 patikslintu pareiškimu, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) miręs A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos tėvas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžiuose pareiškėja M. Č. paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini), visą vaikystę gyveno (duomenys neskelbtini), pas močiutę ( mamos mamą ), kuri ją globojo. Jos mama R. M. – T. apie (duomenys neskelbtini) metų nuolatinai gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu sunkiai serga onkologine liga, dėl ko yra pasirinkusi vienatvę, atvykti į teismo posėdį negalėtų ir atsisako raštu pateikti nuomonę dėl pareiškėjos reikalavimo ( nebenori prisiminti tos istorijos ). Turi brolį D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu su savo dukra tebegyvena pas močiutę (duomenys neskelbtini). Močiutė dėl garbaus amžiaus yra silpnos sveikatos ir dalyvauti posėdyje negalėtų. Visą laiką žinojo, kad jos tėvas yra A. J., miręs (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), buvo susituokęs, bet draugavo su jos mama. Jai ( pareiškėjai ) gimus tėvas savo pavardės nedavė, nes buvo vedęs, bet maždaug iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ją lankė ir bendraudavo. Kai jai suėjo maždaug (duomenys neskelbtini) metai, tėvas išsiskyrė ir jos mamai pasiūlė kartu važiuoti gyventi į (duomenys neskelbtini), bet mama atsisakė. Tėvui išvykus į užsienį ( ten jis gyveno keletą laikotarpių skirtingose šalyse ) jų ryšiai buvo nepastovūs dėl atstumo ir kad tėvas (duomenys neskelbtini) buvo kalėjime.
(duomenys neskelbtini) m. rudenį sužinojusi, kad tėvas gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jį ten lankė, vėl bendravo. Jokių bendravimą patvirtinančių rašytinių įrodymų neturi. Tėvui mirus dalyvavo jo laidotuvėse, jis palaidotas (duomenys neskelbtini). Žino, kad po tėvo mirties liko turto, todėl nori jį paveldėti. Taip tėvas galėtų nors po mirties prisidėti prie jos pragyvenimo, nes „neprašė jos pasidaryti“ ( cituojama ). Be to, ligoninėje pats tėvas sakė „jaučiuosi skolingas, kad tavęs neauginau ir neišlaikiau“. Mirusiojo sūnus ( todėl kartu ir jos brolis ) N. jai siuntė tėvo mirties liudijimo kopiją, kad ji laidotuvių metu galėtų neiti į darbą. Kitų vaikų A. J. neturėjo, jo tėvai mirę, yra tik sesuo. Brolis N. su ja bendrauti noro neturi. Jos gimimo liudijime nurodytas asmuo A. M. neegzistuoja. Prašo pareiškimą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos M. Č. atstovė advokatė nurodė, kad surinkti įrodymai patvirtina, jog mirusysis A. J. tėvystę pripažino, bet šio klausimo kažkodėl nesprendė. Todėl sulaukusi pilnametystės tokią teisę turi pati pareiškėja, kuri stengėsi palaikyti giminiškus santykius. Mirusiojo sesuo patvirtino, kad jis pareiškėją laikė savo vaiku. Teismo ekspertizės išvada nepalieka abejonių, kad A. J. tikrai yra pareiškėjos tėvas. Todėl prašo pareiškimą tenkinti.
Suinteresuoto asmens Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro atstovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į visus teismo posėdžius neatvyko ir jokių paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo N. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į visus teismo posėdžius neatvyko ir jokių paaiškinimų bei įrodymų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Liudytoja A. G. parodė, kad mirusysis A. J. buvo jos brolis. Nuo tada, kai jis maždaug (duomenys neskelbtini) m. išvyko į (duomenys neskelbtini), tarp jų stipraus ryšio nebebuvo. Po kurio laiko jis grįžo į Lietuvą, vėliau buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o prieš 2 metus grįžęs apsigyveno buvusiame tėvų name, kuris jai ir broliui priklauso dalimis. M. Č. pažįsta. Yra girdėjusi iš savo mamos ir kaimynų, kad M. gimė tėvui esant santuokoje. Pats A. jai ir mamai yra sakęs, kad M. yra jo vaikas. M. norėjo bendrauti su tėvu ir N., buvo atvažiavusi pas jos ir A. mamą, kažkada socialiniuose tinkluose jos klausė „gal ką žinai apie mano tėtį“. Kiek iš tiesų M. su tėvu bendravo, nežino. Ji ( liudytoja ) yra A. sūnaus N. krikšto mama; A. yra apie M. sakęs „mano sesuo“. Jokių brolio A. ir M. bendravimą patvirtinančių rašytinių įrodymų ( laiškų, nuotraukų, sms ir pan. ) neturi.
Byloje surinktais įrodymais – pareiškime nurodomomis aplinkybėmis, pareiškėjos M. Č. ir jos atstovės paaiškinimais teismo posėdyje, bylos medžiaga – nustatyta, kad Raseinių rajono Girkalnio seniūnijos (duomenys neskelbtini) išduotame pareiškėjos M. Č. ( buvusios M. ) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu nurodytas A. M., motina – R. M.. Pareiškėja nurodė, kad gimimo įraše jos tėvu nurodytas asmuo A. M. neegzistuoja, ką patvirtina papildomi dokumento duomenys ( nėra jo gimimo datos ir asmens kodo ).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-28 nutarimo Nr. 56 dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje 14.4. p. numatyta, kad nagrinėdami šios kategorijos bylas teismai turi vadovautis vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais. Pareiškėjo gimimo metu galiojo Lietuvos TSR 1969 m. liepos 16 d. įstatymas dėl LTSR Santuokos ir šeimos kodekso patvirtinimo, kurio 55 str. numatyta, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo ( rūpintojo ), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu. Nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę.
Pareiškėjos M. Č. tėvai nebuvo susituokę. Jos gimimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 61 str. numatyta, kad, vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Iš pareiškėjos gimimo įrašo galima daryti išvadą, kad jos tėvu A. M. nurodytas pagal motinos R. M. pavardę, o vardas A. - pagal motinos nurodytą tikrojo tėvo vardą ( tikėtina ); kas atitinka tuo metu galiojusio SŠK nuostatas dėl tėvystės įrašo vaiko gimimo liudijime.
Pareiškėja nurodė, kad A. J. nebuvo pripažinęs jos tėvystės, tačiau mamos teigimu, būtent jis buvo biologinis tėvas ir su ja elgėsi kaip tėvas – lankydavo ją ir mamą vaikystėje, kol išvyko į užsienį, pripažino save tėvu ir pan.
Mirties liudijimas patvirtina, kad A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).
Lietuvos CK 3.148 str. 1 d. nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai ( ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados ), bet ir kitos Lietuvos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais ( Lietuvos CPK 177 str. 2 d., 3 d. ). Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl asmens ne/buvimo vaiko tėvu.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2025-09-29 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad A. J. yra M. Č. biologinis tėvas su 99,99... proc. tikimybe. Tokia tikimybė vertintina kaip faktiškai kategoriškai patvirtinanti mirusiojo biologinę tėvystę. Tai, kad M. Č. ne tik yra A. J. dukra, bet jis pats tai pripažino, patvirtina liudytojos A. G. parodymai ( kad pats A. - liudytojos brolis - jai ir mamai yra sakęs, kad M. yra jo vaikas ), kuriais netikėti nėra jokio pagrindo – ji yra mirusiojo sesuo, t. y. artimo laipsnio giminaitė, niekaip tiesiogiai nesusijusi su pareiškėja. Pateiktas pareiškėjos susirašinėjimas su A. J. sūnumi suinteresuotu asmeniu N. J. ( dėl mirties liudijimo pateikimo, pateisinti jos neatvykimą į darbą laidotuvių metu ) ir jo procesinis elgesys ( visiškas pasyvumas ) leidžia daryti išvadą, kad ir N. J. pareiškimo neginčija ( priešingu atveju įstatyminis įpėdinis turėtų prieštarauti tokio fakto nustatymui paveldėjimo tikslu ).
Šie įrodymai ( pareiškėjos paaiškinimai, liudytojos parodymai, rašytiniai įrodymai ir pagrindinis ( nes grindžiamas objektyviomis mokslo žiniomis ) įrodymas – ekspertizės akto išvados - patvirtina, kad A. J. yra pareiškėjos tėvas. Jokių šiai išvadai prieštaraujančių duomenų byloje nėra. Todėl pareiškimas tenkintinas ( Lietuvos CK 3.146 str. 2, 3 d., CPK 444 str. 2 d. 1 p. ), pareiškėjos prašomas juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu, kad mirusiojo A. J. dukra M. Č. įgytų visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę ( nes duomenų apie mirusiojo testamentą nėra ).
Atskirai dėl tokio fakto nustatymo tik po A. J. mirties ( nes tai žymiai anksčiau galėjo padaryti tiek pareiškėja, tiek jis pats ) konstatuojama, kad asmenų elgesys ( kada kreiptis dėl tėvystės nustatymo/pripažinimo ) niekaip neįtakoja biologinės tėvystės fakto ne/egzistavimo. Tokioje situacijoje A. J., neabejotinai žinodamas apie dar vieną vaiką – pareiškėją ir pats tai išviešindamas ( pasakydamas seseriai, mamai, kt. ) , turėjo galimybę pasirinkti bet kurį iš daugelio elgesio variantų ( pripažinti tėvystę, surašyti testamentą ar nedaryti nieko, kaip ir įvyko ). Todėl naujo įstatyminio įpėdinio paaiškėjimas tik po mirties Lietuvos CPK 5 str. nuostatų ( dėl įstatyminių įpėdinių rato ir jų tarpusavio teisių bei pareigų ) nepažeidžia.
Pagal Lietuvos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos; pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleista, todėl iš jos valstybei priteisiama 32,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ir 96 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą visų teisių ir pareigų pagal giminystės ryšį, įskaitant įstatyminę paveldėjimo teisę, įgijimo tikslu, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš pareiškėjos M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32,17 Eur ( trisdešimt dviejų eurų 17 centų ) bylinėjimosi išlaidas ( įmokos kodas 5662 ).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės Raseinių rūmus Kelmėje.