Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-01-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-417-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-27
Bylos Nr.
1A-69-417-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
E. J.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-417/2011

Teisėjas H. A. Markavičius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2., 1.1.6.3. ,1.1.8.1.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Lino Pauliukėno, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,nuteistajam E. J.,jo gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. 6 šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, taip pat būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto, uždraudžiant jam per laisvės apribojimo laiką lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, diskotekose, šokiuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, duomenys neskelbtini, iš R. A. sodyboje buvusios jam priklausančios žemės ūkio technikos slapta, tyčia pagrobė iš viso 150 litrų 343,50 litų vertės (1 l – 2,29 Lt) R. A. priklausančio dyzelinio kuro, t. y. iš traktoriaus „MTZ-82“, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini, iš nerakinamos kuro talpyklos išleido ir pagrobė 50 litrų žymėto dyzelinio kuro, iš traktoriaus „CASE IH 5150, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini, nerakinamos kuro talpyklos išleido ir pagrobė 20 litrų žymėto dyzelinio kuro, iš savaeigės šienapjovės E-302 nerakinamo kuro talpyklos išleido ir pagrobė 80 litrų žymėto dyzelinio kuro.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį: jo veiką perkvalifikuoti į nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 4 d., bei taikyti BK 38 str. ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, be to, mano, jog paskirtoji bausmė yra neteisinga Nurodo, kad žymėtą dyzelinį kurą iš R. A. priklausančių traktorių ir šienapjovės pagrobė, atsukdamas kuro talpyklos kranelius. Kuro bakas neatitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos saugyklos požymių, todėl veikia, kai turtas pagrobiamas iš kuro bako, neturėjo būti kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą. Kadangi pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, jo padaryta veika turėjo būti perkvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d.

Taip pat, anot apelianto, jis nesutinka su teismo išvada, kad jam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnį. Pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę dėl dyzelinio kuro vagystės. Nukentėjusiajam R. A. atlygino padaryta jam žalą ir su juo susitaikė. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. A. išreiškė prašymą E. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Taip pat apeliantas akcentuoja, jog nėra teistas, po šios vagystės nepadarė jokios nusikalstamos veikos ar administracinių pažeidimų, todėl mano, jog esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms keturioms sąlygoms, buvo pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

Taip pat teigia, jog teismas paskyrė neteisingą bausmę. Akcentuoja, jog yra Lietuvos kūno kultūros akademijos pirmo kurso studentas. Studijų laikui yra išsinuomojęs patalpas adresu Aušros g. 42A–52, Kauno mieste. Kiekvieną savaitgalį grįžta pas tėvus į Rūkų kaimą, Skuodo r. sav., ir padeda jiems žemės ūkio darbuose bei dalyvauja Skuodo rajone organizuojamose sporto varžybose – rankų lenkimo, jėgos dvikovoje, štangos spaudimo. Taip pat dalyvauja Lietuvos čempionatuose bei tarptautinėse varžybose. Anot apelianto, dalyvavimas varžybose yra privalomas pagal mokymo programą. Per pusmetį privalo sudalyvauti ne mažiau kaip 4 varžybose ir mokymo įstaigai pateikti ataskaitą. Todėl teismo įpareigojimas būti namuose nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto suvaržo jo teisę į studijas Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Be to, akcentuoja, kad bausmės negali atlikti dėl treniruočių, nes iš jų grįžta apie 21 val. Pabaigęs pirmą kursą, turės dalyvauti vasaros sporto stovyklose, tai taip pat apsunkins nuosprendžio vykdymą.

Nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Keisti jo apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų E. J. nurodo, kad jo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d., nes bakas, iš kurio jis pavogė nukentėjusiajam R. A. priklausančio dyzelinio kuro, nelaikytinas saugykla.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 15 punkte išaiškino, kad saugykla – tai tam tikras įrenginys. Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla-seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kiti). Kaip pažymėta nutarimo 15 punkte, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys.

Taigi šiuo atveju akivaizdu, kad kuro bakas laikytinas saugykla, skirta materialinių vertybių, kaip šiuo atveju kuro, saugojimui, nes jo turinys – kuras – turi materialiąją vertę ir jis nuosavybės teise priklauso transporto priemonės savininkui arba teisėtam valdytojui, kurie savo nuožiūra sprendžia, kaip šią vertybę panaudoti. Teismų praktikoje įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją laikoma ne tik kaltininko fizinis patekimas į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Todėl aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Baudžiamojo įstatymo leidėjas numato asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimybę, tačiau tik tuo atveju, jei yra visos tam būtinos sąlygos.

BK 38 str., reglamentuojantis atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, numato, jog šios straipsnio nuostatos gali būti taikomas, jei: kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, kaip matyti, įstatymo leidėjas atleisti asmenį BK 38 str. pagrindu leidžia tik esant nurodytų sąlygų visumai. Tai reiškia, jog nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, šis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalimas. Tačiau visais atvejais taikyti BK 38 str. nuostatas ar ne konkrečiam kaltininkui sprendžia tik teismas. Ir tai yra teismo teisė, bet ne pareiga, net ir esant visoms anksčiau nurodytoms sąlygoms.

Nuteistasis E. J. apeliaciniame skunde nurodė, jog jis pripažino kaltę, atlygino žalą nukentėjusiajam, susitaikė su juo bei nurodė, kad po šio nusikaltimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių pažeidimų. Tačiau teisėjų kolegija vertindama šį skundo argumentą pažymi, jog Skuodo rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 5 d. E. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d. už 2010 m. gegužės 3 d. padarytą nusikaltimą. Tuo tarpu skundžiamuoju nuosprendžiu E. J. yra pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą 2010 m. gegužės mėnesio pabaigoje. Tai yra po to, kai jau buvo nusikaltęs 2010-05-03. Ir būtent šios aplinkybės aiškiai rodo, kad E. J. negali būti taikytas BK 38 str., nes pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra.

Nuteistasis apeliaciniame skunde mano, jog teismas paskirdamas laisvės apribojimą, paskyrė neteisingą bausmę, nes dėl nustatytų įpareigojimų būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. jis negali sportuoti bei užsiimti kitais kasdieniais reikalais.

Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė yra valstybės taikoma prievartos priemonė nuteistajam, pasireiškianti atitinkamu teisių suvaržymu ir įpareigojimų paskyrimu, siekiant sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Asmens teisių, laisvių suvaržymas, specialių pareigų nustatymas, suprantama, pats savaime nėra patogus asmeniui, kuriam yra taikoma, tačiau pažymėtina, jog bausmė neturi būti patogi tam, kuriam ji taikoma, jos paskirtis yra auklėjamojo pobūdžio, ir ja siekiama maksimalaus teigiamo poveikio asmeniui, kuriam ji taikoma. Todėl vien ta aplinkybė, kad E. J. dėl paskirtosios bausmės tinkamo atlikimo patirs tam tikrus nepatogumus, paskirtosios bausmės savaime nedaro nepagrįstos ar prieštaraujančios teisingumo principui. Šiuo atveju tinkamas bausmės atlikimas yra tik paties nuteistojo rūpestis ir pareiga pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nepaskyrus realaus laisvės atėmimo.

Nuteistojo E. J. apeliacinio skundo motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Eduardas MaškevičiusTeisėjai Linas PauliukėnasRemigijus Preikšaitis