Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-662-902-09

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-08-06
Bylos Nr.: A-662-902-09
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas: L. S., J. V., I. N.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: A. K.
Advokatai: Dovilė Korsakaitė

Kategorijos

13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A662-902/2009Procesinio sprendimo kategorija 13.2.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovės atstovei Gabrielei Vazniokaitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Dovilei Korsakaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. S., J. V. ir I. N. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – A. K.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos L. S., J. V. ir I. N. skundu (b. l. 3-8, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamos panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Institucija) 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d. statytojui A. K. išduotus statybos leidimus Nr. GN/1151/05-2004, Nr. GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007.

Nurodė, kad Institucijos direktoriaus pavaduotojas K. Ramonaitis 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d. A. K. išdavė statybos leidimus Nr. GN/1151/05-2004, Nr. GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 vykdyti gyvenamųjų namų statybos darbus trijuose žemės sklypuose, esančiuose Vilniaus mieste, Pilaitės seniūnijoje (Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtintame „JGK Salotė“ ketvirtojo kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliajame plane šie sklypai yra pažymėti (duomenys neskelbtini) numeriais). Pažymėjo, kad A. K. valdomi žemės sklypai patenka į 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartimi UAB „JGK Statyba“ ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoto 6,3033 ha ploto žemės sklypą, esantį Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje. Tame žemės sklype turi būti atkuriamos jų nuosavybės teisės į turėtą žemę. Todėl 2001 m. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamos pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir UAB „JGK Statyba“. Jau vykstant teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui, UAB „JGK Statyba“ subnuomojo jai išnuomoto žemės sklypo dalį kitiems asmenims: UAB „Aljos Statyba“, B. Š., V. R., A. K., G. S. ir A. K. Kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, A. K. 2004 m. gegužės 3 d. su UAB „JGK Statyba“ sudarė subnuomos sutartį Nr. 02/88, kuria UAB „JGK Statyba“ subnuomojo jam 0,0691 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis adresas Nr. 0101/0167:581 Vilniaus m. k.v.) dalį. Tą pačią dieną A. K. ir UAB „JGK Statyba“ sudarė kitą subnuomos sutartį Nr. 02/90, kuria UAB „JGK Statyba“ subnuomojo jam 0,0644 ha ploto to paties žemės sklypo dalį. 2004 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta dar viena žemės sklypo (kadastrinis adresas Nr. 0101/0167:581 Vilniaus m. k.v.) subnuomos sutartis, pagal kurią UAB „JGK Statyba“ subnuomojo A. K. 0,0695 ha ploto žemės sklypą. Trečiasis suinteresuotas asmuo minėtais žemės sklypais naudojasi pagal aukščiau nurodytas subnuomos sutartis, todėl, pareiškėjų manymu, jis negali įgyti ir turėti daugiau teisių nei turi žemės sklypo nuomotojas UAB „JGK Statyba“. Nurodė, kad UAB „JGK Statyba“ valstybinis žemės sklypas buvo išnuomotas neteisėtai. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi uždraudė UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“ vykdyti statybos darbus pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. gegužės 28 d. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130. Ši nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento ir buvo perduota vykdyti antstoliui. UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“, nepaisydamos teismo nutarties, toliau vykdė statybos darbus minėtuose sklypuose. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 23 d. nutartimi dar kartą patenkino pareiškėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“ vykdyti statybos darbus pagal 2001 m. gegužės 28 d. išduotą leidimą Nr. N01-130 žemės sklypo, esančio Salotės kaime, Vilniaus mieste, kurio unikalus Nr. 0101-0167-0581, kadastrinis Nr. 0101/0167:581, patvirtinto Vilniaus miesto 2000 kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V detaliojo plano dalyje, pažymėtoje numeriais (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos aiškina, jog minėta nutartimi yra draudžiama vykdyti statybas A. K. valdomuose (subnuomuojamuose) žemės sklypuose, todėl statybos leidimų išdavimas trečiajam suinteresuotam asmeniui prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutarčiai. Paaiškino, kad Vilniaus miesto Buivydiškių kadastro vietovės Dvarykščių kaime pareiškėjoms nuosavybės teise priklauso du gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, naudojasi apie 2,4 ha ploto namų valdos žemės sklypais. Iki žemės nacionalizacijos ši žemė priklausė jų tėvams ir nuo 1991 m. spalio mėn. pareiškėjos yra pretendentės atsikurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra. Nurodė, kad statybos A. K. žemės sklypuose yra sustabdytos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo išduoti naujų statybos leidimų šiuose sklypuose, kol nėra išspręstas valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo klausimas civilinėje byloje. Teismo nutartimi yra ribojamos žemės sklypo nuomininko UAB ,,JGK Statyba“ ir subnuomininko UAB „Aljos Statyba“ teisės, kylančios iš jų sudarytų žemės nuomos ir subnuomos sutarčių. Minėtų sutarčių objektas yra valstybinis žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, todėl šio žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutarčių dalykas yra nuomotojo (subnuomotojo) leidimas nuomininkui (subnuomininkui) vykdyti statybas sutarties objektu esančiame sklype. Teismui nustačius draudimą atlikti tokius veiksmus, UAB „JGK Statyba“ iki civilinės bylos išnagrinėjimo neteko kai kurių savo teisių, kylančių ne tik iš statybos leidimo, bet ir iš valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Pažymėjo, kad teisės būti statytoju įgyvendinimas Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra sustabdytas ne tik žemės nuomininkui UAB ,,JGK Statyba“, bet ir subnuominkui UAB „Aljos Statyba“. Subnuomuotojas negali perleisti subnuomininkui teisės, kurios jis pats neturi. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuo pat civilinės bylos iškėlimo momento dalyvauja joje kaip tretysis asmuo, todėl apie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartį žinojo ir privalėjo ja vadovautis.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos Statyba“ atžvilgiu. Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinį sudaro draudimas minėtiems juridiniams asmenims vykdyti statybos darbus tam tikruose sklypuose. Pastarąja teismo nutartimi jokie draudimai ar ribojimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nebuvo numatyti, todėl atsakovo nuomone, išduodama ginčijamus statybos leidimus, veikė teisėtai. Pažymėjo, jog nei Statybos įstatymo 23 straipsnis, nei Statybos techninis reglamentas STR1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nenumato atvejų, kada savivaldybės administracijos direktorius gali atsisakyti išduoti statybos leidimą. Teismo sprendimo (nutarties), draudžiančio išduoti statybos leidimus Salotės kv. sklypuose (duomenys neskelbtini), Pilaitėje, žemės sklypo kadastrinis Nr. 0101/0167:581, nėra, todėl Miesto plėtros departamentas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti ginčijamus statybos leidimus.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į skundą (b. l. 75-77, I t.) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjos nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad pretenduoja būtent į trečiajam suinteresuotam asmeniui suteiktą žemę. Pareiškėjų minima teritorija pagal Vilniaus miesto, Vilniaus ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996 m. balandžio 24 d. įstatymą Nr. I-304 priskirta ir perduota Vilniaus miesto savivaldybei. UAB „JGK Statyba“ ilgalaikei nuomai išnuomotas ir trečiojo suinteresuotojo asmens subnuomojamas žemės sklypas priskirtas valstybės išperkamai žemei, todėl natūra nuosavybės teisės minėtame žemės sklype negali būti atkuriamos. Nurodė, kad pareiškėjos yra praleidusios skundo padavimo terminą, kadangi skundžiami aktai priimti 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d., o skundas teismui paduotas tik 2007 m. sausio 3 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėn. nuo skundžiamų aktų priėmimo dienos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjų L. S., J. V. ir I. N. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui A. K. išduotų statybos leidimų dvibučiams gyvenamiesiems namams statyti. Pareiškėjų ginčijamus statybos leidimus (b. l. 39, 41, 43, I t.) Institucija išdavė 2006 m. rugsėjo 20 ir 27 d. Byloje nėra duomenų, kad apie šių administracinių aktų išdavimą pareiškėjos buvo informuotos asmeniškai. Išrašai iš Vilniaus miesto savivaldybės internetinio tinklapio www.vilnius.lt (b. l. 11-13, I t.) liudija, kad pareiškėjos (ir/ar jų atstovas) tik 2006 m. gruodžio 21 d. sužinojo apie priimtus administracinius aktus. Į teismą pareiškėjos kreipėsi 2007 m. sausio 3 d., t. y. per vieną mėnesio terminą nuo sužinojimo apie išduotus statybos leidimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.), todėl teismas konstatavo, kad L. S., J. V. ir I. N. nėra praleidusios Institucijos 2006 m. rugsėjo 20 ir 27 d. išduotų statybos leidimų Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 apskundimo termino. Nurodė, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).

Kolegija, susipažinusi su ginčo medžiaga, išanalizavusi ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, pripažino, kad pareiškėjų pozicija yra nepagrįsta. Nurodė, kad statybos leidimas – specialia tvarka kompetentingo organo išduotas dokumentas, suteikiantis teisę konkrečiam subjektui atlikti jame nurodytus statybos darbus. Statybos leidimo išdavimo bei jo panaikinimo tvarką nustato specialus teisės aktas – Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nustatyti tik trys atvejai, kai statybos leidimas netenka galios: 1) kai įstatymų nustatyta tvarka žemės sklypas (jo dalis) paimamas visuomenės poreikiams; 2) teismo sprendimu; 3) jei nuo leidimo išdavimo dienos statinys nebuvo pradėtas statyti 3 metus arba nebuvo pripažintas tinkamu naudoti per 10 metų. Statytojas (užsakovas), norėdamas pradėti ar tęsti statybą, turi kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją dėl naujo statybos leidimo išdavimo.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad bylos rašytiniai įrodymai (b. l. 14-15, I t.) tvirtina, jog pareiškėjos ieškininiu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą, prašydamos: 1) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 623, kuria ne aukciono tvarka 99 metams UAB „JGK Statyba“ išnuomotas 63033 kv. m žemės sklypas Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje; 2) pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartį Nr. 02/195, sudarytą UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“, dalyje dėl 24228 kv. m laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal ieškovų pateiktą pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti UAB „JGK Statyba“ 63033 kv. m žemės sklypą dalyje dėl 24228 kv. m. laisvo ir neužstatyto žemės sklypo; 4) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovėms nuosavybės teises į jų tėvams iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, grąžinant natūra 24228 kv. m laisvą ir neužstatytą žemės sklypą Pilaitės seniūnijoje, Dvarykščių km. pagal ieškovų pateiktą pageidautino susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. kovo 7 d. nutartimi (b. l. 16-17, I t.) uždraudė UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ vykdyti statybos darbus pagal 2001 m. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0167-0581, kadastrinis Nr. 0101/0167:581, Salotės kaime, Vilniaus miesto savivaldybėje, dalyje detalaus plano, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V, pažymėtoje sklypų numeriais (duomenys neskelbtini), o 2006 m. vasario 23 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2S-160-52/2006) uždraudė minėtoms bendrovėms vykdyti statybos darbus pagal 2001 m. išduotą leidimą statybai Nr. N01-130 žemės sklypo, esančio Salotės kaime, Vilniaus mieste, kurio unikalus Nr. 0101-0167-0581, kadastrinis Nr. 0101/0167:581, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V detalaus plano dalyje, pažymėtoje numeriais (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). Minėta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Civilinio proceso kodekso 144-152 str.) „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ atžvilgiu - draudimas vykdyti statybos darbus paminėtuose žemės sklypuose. Jokie apribojimai (suvaržymai) šia nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nustatyti nebuvo, todėl kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 23 d. nutartyje nustatyti apribojimai „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“ nebuvo pagrindas atsisakyti kitam subjektui - A. K. 2006 m. rugsėjo 20 ir 27 d. išduoti atitinkamus statybos leidimus Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 vykdyti statybą Pilaitėje, Salotės kv. sklypuose (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog kaip matyti iš bylos surinktų įrodymų, Vilniaus 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškovių L. S., J. V. ir I. N. ieškinį dėl žemės nuomos, subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 167-170, I t.) minėtą Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b. l. 179-187, I t.) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistus. Pažymėjo, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal minėto straipsnio 2 dalį ši teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Kadangi 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 623 (b. l. 21, I t.) nėra pripažinta negaliojančia, atitinkamai subnuomos sutartys, sudarytos tarp UAB „JGK Statyba“ ir A. K., taip pat nėra negaliojančios (pagal Civilinio kodekso 6.490 str. 4 d. jeigu nuomos sutartis yra negaliojanti, tai negalioja ir subnuomos sutartis), Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-399/2008) yra konstatuota, kad žemė, į kurią pareiškėjos nori atsikurti nuosavybes teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei, nėra pagrindo teigti, kad A. K., kaip statytojui, nepagrįstai išduoti statybos leidimai Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007. Kaip matyti iš bylos medžiagos, statytojo (užsakovo) pateiktus dokumentus tikrino nuolatinė statybos komisija (posėdžio protokolai Nr. 9, 10, 11; b. l. 40, 42, 44, I t.) ir visais atvejais pripažino, kad statinių projektai atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad minėta komisija nesilaikė teisės aktų reikalavimų, pažeidė esmines procedūrines taisykles ar pan. Teismas konstatavo, kad kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, taip pat neįrodo jų skundo pagrįstumo. Priėjo prie išvados, kad pareiškėjos neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoti statybos leidimai Nr. GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir Nr. GN/1120/05-2007 pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus.

III.

L. S. ir J. V. apeliaciniu skundu (b. l. 38-41, II t.) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. rugsėjo 20 d. ir 2006 m. rugsėjo 27 d. statytojui A. K. išduotus statybos leidimus GN/1151/05-2004, GN/1147/05-2006 ir GN/1120/05-2007. Apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

1) pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnį, nes motyvuodamas savo sprendimą teismas iš esmės apsiribojo vieninteliu motyvu – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis, ir neanalizavo dėl kokių priežasčių buvo atmestas pareiškėjų ieškinys, nesiaiškino, ar UAB „JGK Statyba“ nuomojama ir A. K. subnuomojama žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pagal UAB „JGK Statyba“ akcininko V. B. ieškinį UAB „JGK Statyba“ dėl minėtos bendrovės įstatų 1.2 punkto panaikinimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo išreiškusi aiškią poziciją, kad UAB „JGK Statyba“ steigėjai neturėjo jokių įgaliojimų priimti sprendimų dėl Vilniaus miesto statomų Jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcijos (toliau – ir Direkcija) teisių ir pareigų perėmimo ir jai priklausiusio ar jo valdyto turto likimo. Pažymi, kad Direkcija 1991 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė UAB „JGK Statyba“ steigimo sutartį ir UAB „JGK Statyba“ įstatus, kurie yra niekiniai, todėl UAB „JGK Statyba“ nuo 1991 m. lapkričio 19 d. neteisėtai pradėjo naudotis 42,8 ha ploto valstybinės žemės sklypu ir neteisėtai užvaldė kitiems asmenims priklausantį turtą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 15 d. nutarime „Dėl Seimo laikinosios komisijos nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarkos pažeidimams Vilniaus apskrityje ištirti atliktos stebėsenos išvadų“ (Valst. žin., 2004, Nr. 117-4378) UAB „JGK Statyba“ paminėta kaip neteisėtai pasisavinusi valstybinę žemę. UAB „JGK Statyba“ nėra teisėtas 63033 kv. m. žemės sklypo, esančio Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje, naudotojas, nes sklypas Vyriausybės potvarkiu buvo neatlygintinai suteiktas ne UAB „JGK Statyba“, o Jaunimo gyvenamųjų namų komplekso direkcijai;

3) formuojant namų valdos žemės sklypus buvo pažeistas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 4 punktas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. 513 V yra neteisėtas. Nurodo, kad joms priklauso 1/8 namų pastatų, esančių Dvarykščių kaime (dabar Pilaitės sen., Vilniaus miestas), o namų valdų žemės sklypas suprojektuotas remiantis „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513 V. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 513 V formuojant namų valdų žemės sklypus, nebuvo atsižvelgta į faktinį namų valdos žemės sklypų naudojimą bei juose esančius pastatus ir statinius. Detalusis planas buvo parengtas, apsvarstytas ir patvirtintas apie jį neinformavus pretendentų ir plano teritorijoje esančių namų valdų savininkų, kurių namų valdų ribos ir plotai buvo nustatyti minėtu detaliuoju planu;

4) valstybinę žemę UAB „JGK Statyba“ 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartimi išnuomavusi Vilniaus apskrities viršininko administracija šioje byloje pripažįsta, kad UAB „JGK Statyba“ (kaip ir T. K.) neatitinka Vyriausybės nutarimu nustatytų reikalavimų subjektams suteikti teisę nuomoti žemės sklypus be aukciono. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad Vilniaus miesto jaunimo gyvenamųjų namų kompleksų direkcija, kuriai buvo suteiktas 42,8 ha žemės plotas gyvenamųjų namų kompleksui statyti, nebuvo pelno siekianti organizacija.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 47-49, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

1) nurodo ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde pareiškėjos dėsto visai naujus argumentus, kurių nenurodė nei skunde, nei bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų vadovautis šiais argumentais;

2) apeliaciniame skunde dėstomi argumentai (klausimai dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 623 teisėtumo, UAB „JGK Statyba“ įsteigimo teisėtumo ir šios bendrovės įstatų konkrečių punktų teisėtumo, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V teisėtumo) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

Žemesnės instancijos teismas

3) Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 23 d. nutartimi jokių draudimų ar ribojimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nenumatė, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimus A. K. Šią teismo poziciją patvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 148 straipsnio 4 dalis, kurioje išvardinta, kas turi būti nurodoma teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 52-54, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais:

1) teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė ABTĮ 86 straipsnio, nes pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Kritiškai vertintini pareiškėjų teiginiai, kad teismas dar turėjo aiškintis ar ginčo žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai, nors skunde tokių reikalavimų nekėlė;

2) atkreipia dėmesį, kad bylos dalykas yra susijęs su akto teisėtumo klausimo nagrinėjimu, tačiau pareiškėjos nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kuo pasireiškia atsakovo trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotų statybos leidimų neteisėtumas;

3) apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, susiję su tariamais pažeidimais projektuojant tretiesiems asmenims žemės sklypus, detalaus plano tvirtinimu ir kt., nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas;

Šalies argumentai

4) apeliantės, teigdamos, kad teismas pažeidė ABTĮ 86 ir 89 straipsnių nuostatas, nenurodė, kuo pasireiškė teismo sprendimo neatitikimas šioms teisės normoms. Nemotyvuotas ir formalus pareiškėjų apeliacinis skundas negali būti pagrindu abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl statybos leidimų išdavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2006-09-20 išdavė statybos leidimą Nr. GN/1151/05–2004, o 2006-09-27 – statybos leidimus Nr. GN/1147/05–2006 ir Nr. GN/1120/05–2007.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje (redakcija galiojusi skundžiamo teisės akto priėmimo metu) reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. rugsėjo 6–7 dienomis vykusių posėdžių protokolų Nr. 9, Nr. 10 ir Nr. 11 statybos leidimų išdavimui pritarta be pastabų bei konstatuota, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus (b. l. 39–44, I t.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 12 dalį, statybos leidimą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) išduoda ne vėliau kaip per 10 dienų (ypatingo statinio statybos leidimą - per 15 dienų) nuo dokumentų statybos leidimui gauti ar statiniui griauti, pateikimo.

Byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjos gali būti laikomos suinteresuotais asmenimis ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovo priimtų teisės aktų panaikinimo. Paaiškintina, jog teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tai pačiais argumentais, kurie buvo nagrinėjimo dalykas bendrosios kompetencijos ir pirmosios instancijos administraciniame teismuose. Dėl UAB „JGK Statyba“ įstatų 1.2 punkto pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-07-12 nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai nustatė, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo kasacinio skundo ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais (b. l. 11-19, I t.). Dėl kito pareiškėjų nurodyto motyvo – Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513 V – yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2003 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos praleido terminą paduoti skundui dėl Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513 V, pagrįstai šio termino neatnaujino ir pagrįstai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513 V dalį (b. l. 115–119, I t.). Apeliaciniame skunde keliamas ginčijamo žemės sklypo nuomos, subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. 3669–01 teisėtumo klausimai, buvo išspręsti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu, kuriuo ieškinys pareiškėjų buvo atmestas. Šį sprendimą nepakeistą paliko apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (2008 m. kovo 20 d. nutartis) ir kasacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis (II t., b. l. 2–11). Taigi pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodė jokių ginčijamų statybos leidimų negaliojimo pagrindų.

Apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodo, jog motyvuodamas savo sprendimą pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo vieninteliu motyvu, t. y. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 20 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimis ir neanalizavo, dėl kokių priežasčių buvo atmestas pareiškėjų ieškinys, nesiaiškino, ar UAB „JGK Statyba“ nuomojama ir A. K. subnuomojama žemė pagrįstai priskirta valstybės išperkamai žemei. Tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra teisinga, kadangi skundo faktinį pagrindą iš esmės sudarė aplinkybės, dėl kurių jau buvo pasisakyta atitinkamos kompetencijos teismų sprendimuose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai taip vadinami prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus teismo sprendimui įrodinėti nebereikia, o be to, šalys jau negali tokių faktų ir ginčyti. Kita vertus, teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, 2007 m. spalio 4 d. nutartyje (adm. byla Nr. AS16–420/2007) pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Kokias pareiškėjų teises pažeidžia, ar kokias neigiamas pasekmes sukelia joms ginčijami administraciniai aktai, pareiškėjos skunduose nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nenurodo. Teismams konstatavus, kad L. S., J. V. ir I. N. nuosavybės teisės į žemės sklypą negali būti atkurtos, nes ginčo žemė priskirta valstybės išperkamai, 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos ir 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartys nepripažintos negaliojančiomis bei nepanaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 3669–01, statybos leidimo išdavimo faktas nesuponuoja jų teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimo. Tai kartu reiškia, kad statybos leidimų išdavimas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „JGK Statyba“ pareiškėjų atžvilgiu jokių neigiamų pasekmių nebesukelia, t. y. šiuo atveju nėra teisinio konflikto ir būtinybės jį ginti.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovas, išduodamas ginčijamus statybos leidimus, pareiškėjų subjektinių teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė, priimti administraciniai aktai apeliantėms jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl L. S. ir J. V. reikalavimas nėra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje yra konstatavęs, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti. Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad atsakovas pareiškėjo subjektinių teisių nepažeidė, jo skundas turi būti atmestas (adm. byla Nr. A442–1669/2008, Nr. A556–1283/2008 ir kt.). Juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamosi pareiškėjos galėtų ginti viešąjį interesą teisme, taip pat nenustatyta, todėl skundas atmestinas. Pirmosios instancijos administracinio teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjų L. S. ir J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė