Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis, 1-30-633/2019

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-09-09
Bylos Nr.: 1-30-633/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-61467-2017-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algis Vieraitis
Civilinis ieškovas: I. S.
Kaltinamasis: A. S.

Baudžiamoji byla Nr. 1-30-633/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61467-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos : (S) 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.8.3; 1.2.5.4.1; 1.2.5.4.2

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 9 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorams A. K., R. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. S., jos atstovui advokatui E. D., specialistei teismo psichiatrijos ekspertei L. A., gynėjai advokatei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

A. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išlaikytinių neturintis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 145 str. 2 d. bei 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. S., fiziškai smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir grasino jį nužudyti, būtent:

2016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo šeimos nariui - sutuoktinei I. S. baimę, įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą bei ir fizinį skausmą, žinodamas apie jos, sutuoktinės, neįgalumą (pažeidžiamumą), šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio buitinio konflikto metu gyvenamajame name sugriebė už plaukų, ištempė į lauką ir tempė iki vandens telkinio, pakeliui pagriebęs kūjį juo į ją užsimojo, šaukdamas, kad „užmuš“, „paskandins“, taip grasino ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiai manyti, kad jis gali būti įvykdytas, be to,

2016 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų, kilusio buitinio konflikto metu šeimos namuose, kambaryje sugriebė sutuoktinę I. S. už plaukų, nutempė į kitą kambarį, laikydamas jos galvą po pažastimi, išsiėmė iš seifo kovinį šaunamąjį ginklą (pistoletą PM), kurį, sudėjęs šaudmenis ir užtaisęs, prirėmė nukentėjusiajai prie smakro ir šaukė, kad „nušaus“, taip grasino ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jis gali būti įvykdytas, be to,

kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, šeimos namuose kilusių buitinių konfliktų metu, tame tarpe : 2016 m. lapkričio 23 d. – sakydamas į sutuoktinę I. S. „reikėjo nušauti, reikėjo nušauti prie to stalo ir viskas“, 2017 m. lapkričio 22 d. - neduodamas automobilio raktelių, o sutuoktinei I. S. įspėjus, kad tokiu atveju ji važiuos su jo automobiliu, sakydamas „jei nori būt nušauta“, „į morgą važiuoji“, bei ir kitais kartais buitinių konfliktų metu į sutuoktinę I. S. vis kartodamas „nušaus“, „išneš su karstu“, „reikia tave užmušti“, taip pat užsimodamas į ją peiliu, taip grasino sutuoktinę I. S. nužudyti ir tokie grasinimai pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog jie gali būti įvykdyti, be to,

2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu tiksliau nenustatytu laiku, tampė, sudavė smūgius rankomis, vyrišku diržu, spyrė kojomis į galvą, veidą, nosį, ausį, nugarą, kojas taip pat ir kitas kūno vietas sutuoktinei I. S., taip ją mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Tuo kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje (ideali nusikaltimų sutaptis).

2. Taip pat kaltinamasis A. S. sistemingai baugino šeimos narį, ir tuo bei fiziniu smurtu ir grasinimais jį nužudyti, jį, šeimos narį, nesunkiai susargdino, būtent :

- 2016 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas sukelti savo šeimos nariui - sutuoktinei I. S. baimę, įtampą, nerimą, nesaugumo jausmą bei ir fizinį skausmą, žinodamas apie jos, sutuoktinės, neįgalumą (pažeidžiamumą), šeimos namuose (duomenys neskelbtini), kilusio buitinio konflikto metu gyvenamajame name sugriebė už plaukų, ištempė į lauką ir tempė iki vandens telkinio, pakeliui pagriebęs kūjį juo į ją užsimojo, šaukdamas, kad „užmuš“, „paskandins“, taip grasinęs ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiai manyti, kad jis gali būti įvykdytas,

- 2016 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku, siekdamas tų pačių tikslų, kilusio buitinio konflikto metu šeimos namuose, kambaryje sugriebė sutuoktinę I. S. už plaukų, nutempė į kitą kambarį, laikydamas jos galvą po pažastimi, išsiėmė iš seifo kovinį šaunamąjį ginklą (pistoletą PM), kurį, sudėjęs šaudmenis ir užtaisęs, prirėmė nukentėjusiajai prie smakro ir šaukė, kad „nušaus“, taip grasinęs ją nužudyti ir toks grasinimas pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad jis gali būti įvykdytas,

- kitais kartais 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. lapkričio 23 d. laikotarpiu, tiksliau nenustatytu laiku, šeimos namuose kilusių buitinių konfliktų metu, tame tarpe : 2016 m. lapkričio 23 d. – sakydamas į sutuoktinę I. S. „reikėjo nušauti, reikėjo nušauti prie to stalo ir viskas“, 2017 m. lapkričio 22 d. - neduodamas automobilio raktelių, o sutuoktinei I. S. įspėjus, kad tokiu atveju ji važiuos su jo automobiliu, sakydamas „jei nori būt nušauta“, „į morgą važiuoji“, bei ir kitais kartais buitinių konfliktų metu į sutuoktinę I. S. vis kartodamas „nušaus“, „išneš su karstu“, „reikia tave užmušti“, taip pat užsimodamas į ją peiliu, taip grasinęs sutuoktinę I. S. nužudyti ir tokie grasinimai pagal aplinkybes buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, jog jie gali būti įvykdyti,

- 2016 m. lapkričio 23 d., 2017 m. rugsėjo 27 d., 2017 rugsėjo 29 d. ir kitu tiksliau nenustatytu laiku, tampė, sudavė smūgius rankomis, vyrišku diržu, spyrė kojomis į galvą, veidą, nosį, ausį, nugarą, kojas taip pat ir kitas kūno vietas sutuoktinei I. S., taip ją mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą,

- kitais kartais, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d., tiksliau nenustatytu laiku, kas kartą kilus buitiniams konfliktams, keldamas įtampą tarpusavio santykiuose, kurdamas bauginančią atmosferą, nuolat kartotais įžeidinėjimais užgauliais ir necenzūriniais žodžiais, pažeminimais, panieka, menkinimu, tame tarpe : 2016 m. rugsėjo 20 d. - išvadindamas sutuoktinę I. S. „žiopla“, kad „kol neparsivesiu kitos į namus, tol čia gyvensi“, 2016 m. spalio 14 d. - nepagrįstai priekaištaudamas „ namie nieko nedarai, darbe nieko nedarai“, „ėsk jei išsikepei“, vydamas ją iš šeimos iš namų reikalavimu „kad tavęs čia nebūtų“, išvadindamas „lope“, „žiopla“ „šiukšle“, 2016 m. lapkričio 5 d. - vydamas iš namų keliskart kartotais reikalavimais „rinkis daiktus“, „nešdinkis“, išsakydamas jai „kodėl tave „urodą“ (išsigimėlę) pagimdė, galėjo nutraukt“, „asile“, 2016 m. lapkričio 23 d. - išvadindamas ją „debile“, „žioplu daiktu“, „sūka“ (kale), „pele“, „šiukšle“, „šunimi“, „tik rankos ir tekyla prieš tave“, „neįgalia“, „ nieko negalinčia“, priekaištaudamas, kad tik jis moka mokesčius, šildo namus, perka malkas, kad ji „neaplenks“ net paprasto pijoko, ką apie Saukaičius šnekėt, kad ją nėra už ką gerbti, 2017 m. kovo 4 d. – išsakydamas priekaištus „ar tave kalbinau? Ką sau leidi?“, „nuo telefono nenulipi“, „aš turiu viską čia, aš viską pats sau pastatęs“, „aš turėsiu laidoti“ (turėdamas mintyje nukentėjusiąją), 2017 m. gegužės 4 d. – išvadindamas ją „nei šeima, nei žmona, nei moteris“, „lopių lopė“, „asilų asilas“, „lopė kalė“, „žiurkė lopė“, „kalių niekas neatsiprašo“, 2017 m. rugsėjo 29 d. - išsakydamas jai, kad „net ūgio trūksta“, „ir proto trūksta“, „atsilikęs daiktas“, „galvos durna galva savo“, „žiopla“, „lopių lopė“, „kaip drįsti mama vadintis“, 2017 m. rugsėjo 30 d. – išvadindamas „asilu“, išsakydamas, kad jos vieta „šiukšlynas“, 2017 m. lapkričio 23 d. - išvadindamas „žiople“, „asile“, - visuma šių fiziniu ir psichiniu smurtu bei grasinimais nužudyti pasireiškusių savo veiksmų nesunkiai susargdino nukentėjusiąją sutuoktinę I. S., kuriai 2017 m. gruodžio 7 d. dėl to buvo diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas.

Tuo kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (ideali nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas :

3. Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje pareiškė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo kaltu visiškai neprisipažįstantis, kadangi jam kaltinamajame akte inkriminuotų kaip nusikalstamų veiksmų jis tikrovėje neatliko, išskyrus nukentėjusios padarytuose garso įrašuose išsakytus jos adresu žodžius. Toliau dėl bylos esmės kaltinamasis teismui paaiškino, jog jis yra melagingai apkalbėtas nukentėjusios, su kuria teisme pradėtas jų santuokos nutraukimo procesas, jai siekiant keršto ir materialinės naudos. Jis nė karto nėra grasinęs nukentėjusiąją nužudyti, taip pat niekada nėra ją mušęs ar kitaip jos atžvilgiu fiziškai smurtavęs, jis aplamai nėra konfliktiškas ir (ar) linkęs į smurtą žmogus. Tuo tarpu pati nukentėjusioji, jo sutuoktinė, priešingai, pati yra konfliktiška asmenybė, visą jų bendro gyvenimo šeimoje laiką siekusi tik materialinės naudos, ištisai jį kontroliavusi telefonu, socialiniuose tinkluose, trikdžiusi jam tiek darbą, tiek poilsį, jam pasipriešinus jos norams, įgeidžiams, ji pati sukeldavo barnius, jų metu provokuodavo jį atsikirsti, kad jis netektų savitvardos, o taip atsitikus, įrašydavo telefonu iš konteksto izoliuotą jo atsaką į jos pačios prieš tai buvusį provokuojantį puolimą. Nukentėjusią pačią neretai ištikdavo neadekvataus pykčio protrūkiai, kurių metu ji pati yra prieš jį nekart smurtavusi, grasinusi jam peiliu. Bylos liudytojai taip pat esantys suklaidinti nukentėjusios melo, jo nekaltumą patvirtinanti ir aplinkybė, jog nė vienam iš kaltinimų nėra tiesioginių liudytojų ar kt. įkalčių. Jis pripažįstantis, jog nukentėjusios telefonu padarytuose ir bylon pateiktuose garso įrašuose yra užfiksuoti būtent jo, kaltinamojo, ir nukentėjusios balsai (jų barniai), tačiau, pirma, jie buvo išprovokuoti pačios nukentėjusios, antra, nei jie, nei nukentėjusios išgalvotas fizinis ir psichinis smurtas jos naujai nesusargdino ir kt. realiai jos sveikatai nepakenkė – teismo ekspertų patvirtintas nukentėjusios psichikos sutrikimas yra ne naujas, o ankstesnio, prasidėjusio dar iki jų santuokos, tąsa, dėl ko jis nėra kaltas. Jis šeimos namuose laikė legaliai savigynai įsigytus ginklus, vieną orinį, kitą kovinį (pistoletą PM), tačiau jais nukentėjusiai realiai niekada negrasino, nebaugino, jų nedemonstravo, laikė seife ūkiniame pastate, o ne name, - dėl ginklų laikymo vietos nukentėjusi taip pat meluojanti. Byloje užfiksuotais atvejais į sveikatos priežiūros įstaigas nukentėjusi kreipėsi dėl autoavarijoje, kitais atvejais – buityje, patirtų traumų, su kuriomis jis nėra susijęs, nebuvo dėl jų kaltas, to įstaigose nenurodė (nepareiškė) ir pati nukentėjusioji. Jo pripažįstamais garso įrašuose užfiksuotais žodžiais jis nukentėjusios nei baugino, nei realiai grasino mirtimi, nei susargdino, todėl prašantis jį išteisinti, nukentėjusios jam pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

4. Nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju susipažino 2013 m., 2014 m. apsigyveno jo namuose, 2015 m. rugsėjo 12 d. susituokė. Kurį laiką buvę gerais, jų santykiai pašlijo, kas 3-4 dienos kildavo barniai, mažiausiai porąkart per mėnesį pasibaigdavę kaltinamojo fiziniu smurtu prieš ją, dėl ko ji jautė kone nuolatinę įtampą, baimę, gyveno nuolatiniame strese. Kaltinamasis kas kartą kilus konfliktui, ją koliodavo ir kitaip įžeidinėdavo, žemindavo dėl išvaizdos, turimų sveikatos sutrikimų, menkindavo dėl prastenės turtinės ir kitokios socialinės padėties, gyvenimo pasiekimų ir pan., o paskutinius bendro gyvenimo metus netgi ėmė niekinti ir nekęsti kaip žmogaus, tame tarpe ir jos mažametės dukters bei tėvų akivaizdoje – tas ją labai žeidė ir gniuždė, jai sutriko miegas, ėmė šaukti sapnuose, apėmė liūdesys, beviltiškumo pakeisti situaciją jausmas, ėmusi riboti savo bendravimą su giminėmis, draugais, tapo sunkiau atlikti pareigas darbe - vėl susirgo depresija, nors po pirmojo susirgimo ir 4 mėn. gydymosi 2008 metais, buvo visiškai pasveikusi. Pradžioje dar bandžiusi prieštarauti šiam psichiniam smurtui, vėliau liovėsi, susitaikė su tokia padėtimi, nes siekė išsaugoti šeimą, tikėjosi kaltinamojo elgesio pasikeitimo į pozityviąją pusę, dovanodama jam dovanas, meilės laiškelius, kartu dalyvaudama šventėse, iškylose ir pan., slėpusi fizinio ir psichinio smurto faktus bei padarinius (sumušimus) nuo aplinkinių, bendradarbių, kol padėtis jai pasidariusi nebepakeliama ir ji papasakojusi apie patiriamą smurtą darbe, gyvenamos vietos seniūnei ir kitiems šios bylos liudytojams, yra prašiusi pagalbos pas seniūnaitį bylos liudytoją D. B., draugus Lijaną ir L. B.. Tai iššaukė dar dažnesnį ir skaudesnį kaltinamojo smurtą. Ji esanti įsitikinusi, kad psichiniu smurtu kaltinamasis tyčia siekė ją sugniuždyti, išvesti iš emocinės pusiausvyros, netgi susargdinti ir taip sau palankiausiomis sąlygomis jos tiesiog atsikratyti. Kaltinamasis prieš ją fiziškai smurtavo keliskart per mėnesį : stumdydavo, tąsydavo už plaukų, drabužių, suduodavo smūgius kumščiais, vyrišku diržu, spardė kojomis, - smūgiai būdavo stiprūs ir skaudūs net iki trumpalaikio sąmonės praradimo, mušė kur pakliūdavo, dažniausia į galvą. Dėl šio fizinio smurtą ji visais atvejais jautė fizinį skausmą, atsirasdavo ant kūno kraujosruvos, išpeštų plaukų vietos galvoje, būtent dėl iš kaltinamojo patirto fizinio smurto ji kaltinimo laikotarpiu ne kartą kreipėsi skubios pagalbos į sveikatos priežiūros įstaigas, nors, bijodama padėtį pabloginti dar labiau, siekdama šeimos išsaugojimo, ji kaskart medikams melavusi, jog traumas patyrė buityje nelaimingų atsitikimų metu. Nukentėjusi taip pat patvirtino, kad kaltinamajam ėmus jai grasinti nužudymu, ji dviem mobiliais telefonais padarė prie bylos pateiktus garso įrašus su jos ir kaltinamojo barniais, - tai padarė tam, kad kaltinamajam įgyvendinus grasinimus, artimieji ir kt. aplinkiniai galėtų sužinoti tiesą. 2016 m. pavasarį kaltinamasis tempė už plaukų ją iš namo iki sodyboje esančios kūdros, užsimojo pagriebtu kūju, šaukdamas, kad užmuš, nuskandins, po maždaug 2 mėn., vasarą, eilinio konflikto metu kaltinamasis vėl sugriebęs ją už plaukų, galvą paspaudęs po pažastimi, nusitempė į darbo kambarį, kur buvo seifas su jo ginklais, išsiėmė pistoletą, jį užtaisė šoviniais, įrėmė jai į smakrą šaukdamas, jog nušaus, kaltinamasis nužudymu yra grasinęs ir užsimodamas peiliu, o vien tik žodžiais tokius grasinimus išsakydavo dar dažniau, tai jai kėlė didelę baimę, kol neapsikentusi pranešė apie grasinimus ginklu policijai.

5. Liudytoja L. B. patvirtino, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, draugavo šeimomis, kiek pamenanti, kaltinimo laikotarpiu nukentėjusioji mažiausiai 3 kartus jai skundėsi, kad namuose ją muša kaltinamasis, suduodamas rankomis, veja iš namų, be to, ji bent 2 kartus pati tikrai matė nukentėjusiąją su kraujosruvomis paakiuose, o ši jos paklausta patvirtinusi, kad tai kaltinamojo „darbas“. Liudytoja taip pat patvirtino, jog kaltinimo laikotarpiu buvo 3 ar 4 atvejai, kai nukentėjusi pati atvyko į jos šeimos namus (vienąkart su mažamete dukra), pasiprašė nakvynės, kaskart skundėsi patyrusi kaltinamojo smurtą, vienąkart žiemos metu atvyko tik su naktiniais marškiniais, ją atvežė svetimi kaimo gyventojai, buvo išsigandusi ir bijojusi grįžti atgal į savo namus. Vieną kartą iš paminėtų atvejų nukentėjusiai buvo sumušta nosis, iš jos kraujavo. Ji pati ne kartą siūlė nukentėjusiajai kreiptis pagalbos į policiją, tačiau ji atsisakydavo ir išvykdavo atgal į savo šeimos namus. Nukentėjusioji pastebimai tapo liūdnesnė, uždaresnė, stengėsi slėpti savo problemas šeimoje. Liudytoja taip pat patvirtino, jog kelis kartus telefonu skambino nukentėjusios motinai ir prašė ką nors daryti, kol nukentėjusiajai daugiau kas nenutiko, nes išties dėl jos bijojo.

6. L. B. patvirtino, kad nukentėjusi kaltinimo laikotarpiu buvo bent dukart vėliu metu atvykusi ir pasiprašiusi jo šeimos namuose nakvynės, abu kartus skundėsi, kad ją sumušė kaltinamasis, pirmu atveju atvyko viena, buvo užsiėmusi sumuštą nosį, verkė, antru atveju atvyko su mažamete dukra, vėl skundėsi, kad ją sumušė kaltinamasis, be to skundėsi, kad šis jai grasina ginklu, todėl ketinanti apie tai pranešti policijai, ar ir šįkart buvo sumušimo žymių, neprisimenantis. Kaltinimo laikotarpio pabaigoje, prieš nukentėjusios išvykimą, jau ir iš kaimo gyventojų girdėjo, kad kaltinamasis muša nukentėjusiąją.

7. Liudytoja S. Š. patvirtino, jog su nukentėjusiąja susipažino 2015 m., susidraugavo, susitikdavo kartą į savaitę ar dvi. 2017 m. ji pati pastebėjo, kad nukentėjusioji pradėjo akivaizdžiai mažiau rūpintis savo išvaizda, apranga, ėmė retinti, atidėlioti jų susitikimus, netgi vengti susitikti, bendrauti, - tapo uždaresnė. 2017 m. rugsėjį nukentėjusi jai pasiskundė, kad kaltinamasis ją namuose muša, smūgiuodamas kumščiais, taip pat spardydamas, vartoja ir psichinį smurtą, slepia automobilio raktelius, telefoną, atima SIM kortelę ir pan., neleidžia išvykti vienai, naktį pusnuogę išveja laukan ir neįleidžia į namus. Liudytoja patvirtino ir tai, kad nukentėjusi taip pat skundėsi, jog kaltinamasis ją tempė prie kūdros sodyboje grasindamas nuskandinti, taip pat grasino nušaukti įrėmęs į galvą užtaisytą šoviniais pistoletą, ji taip pat per nukentėjusios įjungtą jos telefono išorinį mikrofoną girdėjusi, kaip jų pokalbio metu kaltinamasis pagrasino nukentėjusiąją nušauti, jai tai nuskambėjo grėsmingai. Buvo akivaizdu, kad nukentėjusi bijo kaltinamojo.

8. Liudytoja V. R. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini), 2017 m. rudenį šventės Bartninkų kaime metu bylos liudytojai, (duomenys neskelbtini) seniūnaitis D. B. ir ūkininkas V. A., jai pasakė, kad kaltinamasis namuose muša nukentėjusiąją, tai pradėjo daryti dar iki jų vestuvių, yra murgdęs į tualeto unitazą, prašė ją, kaip seniūnę, ko nors imtis, nes gali rasti nukentėjusiąją nežudytą. Po šito jos pakviesta pokalbiui į seniūniją atvyko pati nukentėjusioji, kuri patvirtino, kad kaltinamasis namuose ją dažnai muša, veja iš namų, grasina, davė paklausyti telefonu įrašytus jų barnius, kurie patvirtino nukentėjusios žodžius, - šie įrašai ją labai nustebinę, nes viešumoje kaltinamasis buvo sudaręs labai teigiamo žmogaus įvaizdį, yra išrinktas kaimo bendruomenės pirmininku.

9. Liudytojas R. M. patvirtino, jog yra nukentėjusios tėvas, per kaltinimo laikotarpį pats dukart tiesiogiai matė kaltinamojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją – pirmu atveju jo šeimos namuose (duomenys neskelbtini) kaltinamasis grubiai nukentėjusiąją pastūmė, ši atsitrenkė į sieną ir susimušė, antru – kaltinamasis jau savo šeimos namuose sugriebė nukentėjusiąją už rankų, jas stipriai suspaudė ir pastūmė – ant rankų netrukus atsirado kraujosruvos. Liudytojas taip pat patvirtino, kad dar vieną kartą matė kaltinamojo smurto pasekmes – panašią į smaugimą kraujosruvą ant nukentėjusios kaklo, pastaroji patvirtino, kad ji atsirado nuo kaltinamojo rankų. Liudytojas patvirtino ir tai, jog bent 3 kartus jo žmonai telefonu skambinusi kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos draugė, bylos liudytoja L. B., ir prašiusi ko nors imtis, nes kaltinamasis užmuš nukentėjusiąją. Nukentėjusi po to, kai apie kaltinamąjį pranešė policijai, taip pat jam su žmona prisipažino, jog ištisai kentė ir psichinį kaltinamojo smurtą, žeminimą, menkinimą, apie ką jie jau ir patys įtarė iš nukentėjusios nuotaikos, išvaizdos ir kt. pokyčių, ašarų išvykstant ir pan., tai jam patvirtino ir kalbinta vaikaitė, nukentėjusios dukra. Nukentėjusi jam taip pat pranešė, jog kaltinamasis grasino ją nužudyti, tempdamas už plaukų į kūdrą skandinti, taip pat grasindamas nušauti turimu namuose koviniu ginklu.

10. Liudytojas V. A. patvirtino, kad kaltinimo laikotarpiu iš aplinkinių kaimo gyventojų girdėjo, jog kaltinamasis namuose muša nukentėjusiąją, taip pat patvirtino ir pokalbio apie kaltinamojo ir nukentėjusios santykius šeimoje su (duomenys neskelbtini) seniūne, bylos liudytoja V. R., faktą, nors šio pokalbio detalesnio turinio teigia neprisimenantis.

11. 2017 m. lapkričio 24 d. pirmine ir 2019 m. vasario 20 d. teismo pavedimu atlikta papildoma įvykio vietos apžiūromis nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos namai yra (duomenys neskelbtini), tai yra vienkiemis, nutolęs apie 850 m. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Sodybą sudaro dešinėje, žiūrint nuo įvažiavimo, kiemo pusėje stovintis vieno aukšto su mansarda ir lauko terasa gyvenamas namas, kairiau, einant prieš laikrodžio rodyklę, 13 m. atstumu nuo gyvenamo namo stovintis ūkinis pastatas su garažu, dar kairiau, 12 m. atstumu nuo ūkinio pastato ir 34 m. atstumu nuo gyvenamo namo, stovintis pirties pastatas, o taip pat 8,7 m. piečiau jo ir 25 m. atstumu nuo ūkinio pastato esantis vandens telkinys (kūdra). Pagrindinis įėjimas į gyvenamą namą yra per duris iš kiemo pusės, už jų yra pereinamos prieangio, toliau holo patalpos. Holo dešinėje yra darbo kambario ir katilinės su kuro sandėliuku patalpos, kairėje – svetainės kambarys su išėjimu į lauko terasą, svetainė sujungta bendra erdve su virtuve. Kairiau laiptų į mansardą yra vonios ir tualeto patalpos. Hole priešais įėjimą yra laiptai į mansardą, jais užlipus patenkama į holą, jo kairėje pusėje yra miegamasis kambarys, iš jo praėjimas į drabužinės ir tualeto patalpas. Dešinėje laiptinės pusėje yra vonios - tualeto patalpa, toliau dešinėje – vaikų kambarys, už jo – sporto kambarys. Visos namo patalpos pagal paskirtį apstatytos baldais, kt. buities objektais, aplinka visose patalpose švari ir tvarkinga. Ūkiniame pastate iš kiemo pusės į garažo patalpą yra sekcijiniai pakeliami vartai, garaže dešinėje vartų pusėje1,2 m. atstumu nuo jų ir 1,5 m. aukštyje nuo grindų prie sienos pritvirtintas metalinis seifas 43x28,5x37 cm dydžio (nukentėjusi, teismo supažindinta su šiais duomenimis, pareiškė, jog kaltinimų laikotarpiu šis seifas su ginklais buvo įtvirtintas 1-ame namo aukšte esančiame darbo kambaryje) (1 t., b. l. 24-25; 3 t., b. l. 22-37).

12. 2017 m. lapkričio 24 d. daikto lanksčiojo CD-R disko (laikmenos) pateikimo protokolu, joje esančių garso įrašų kopijų stenogramomis bei teisme atlikta nukentėjusios mobilaus ryšio telefono su pirminiais garso failais apžiūra nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 24 d. nukentėjusioji I. S. tyrėjui prie bylos pateikė minėtą diską (laikmeną) su garso failų, padarytų dviem jos naudojamais mobilaus ryšio telefonais, kopijomis (garso įrašais). Pirminiai garso įrašus sudarantys failai yra nukentėjusios naudojamuose išmaniuosiuose telefonuose „Samsung CE168“, tarptautinis identifikavimo kodas (IMEI) : (duomenys neskelbtini) (failai, kurių ID 013, 002, 017 ir 018), bei „Samsung SM-G965F/DS“, IMEI : (duomenys neskelbtini) (failai, kurių ID 004, 006, 008, 009, 010, 011, 016). Pagal telefonų atmintinių duomenis įrašas ID 004 padarytas 2016 m. rugsėjo 20 d., ID 006 – 2016 m. spalio 14 d., ID 008 -2016 m. lapkričio 5 d., ID 009 – 2016 m. lapkričio 23 d., ID 011 - 2017 m. kovo 4 d., ID 016 – 2017 m. rugsėjo 27 d., ID 010 – 2017 m. rugsėjo 29 d., ID 013 – 2017 m. gegužės 4 d., ID 002 – 2017 m. rugsėjo 30 d., ID 017 – 2017 m. lapkričio 22 d., ID 018 – 2017 m. lapkričio 23 d. Failuose užfiksuoti reikšmingi nagrinėjamam kaltinimui vyro (kaltinamojo) kreipiniai į moterį (nukentėjusiąją), kaip antai : Faile ID 004 : „ką čia (keiksmažodis) su žiople kalbėt“, „(keiksmažodžiai) šlykštu. Turbūt kol kitos neparsivesiu į namus, tai tol čia gyvensi aiškindama, knisdama protą“ ir kt.; Faile ID 006 : „apie šiandien, lope, šnekam“, „ale žiopla (keiksmažodžiai)“, „ne, aš negąsdinu, aš bandau tavęs atsikratyt“, „žioplė“, „važiuok pasikuisi po ruso šikną ten smegenys“, „nenoriu matyt tavęs“, „kad šiukšlė esi“, „žiopla“, „kas tu per moteris“, „nematyt nei vienoj vietoj čia to moteriškumo“ ir kt. ; Faile ID 008 : „nešdinkis“, „ir (lytiškai santykiauk) kurmi iš čia“, „rinkis daiktus ir (lytiškai santykiauk) iš čia (keiksmažodis apibūdinti laisvo elgesio moterį)“, „nu tėvų paklausk, kodėl tave tokią urodą (iš rusų kalbos - išsigimėlę) pagimdė (keiksmažodis), galėjo (keiksmažodis) nutrauk (turimas omenyje nėštumas)“, „pasižiūrėk į veidrodį ir suprasi“, „tokio asilo dar nematęs, šuo jau suprastų“, „tau per pusę valandos „nedaeina“ kas tau sakoma“, tiek asilas esi, lipk iš lovos ir nešdinkis“, „keiksmažodis kale“, „kaip tokį asilą (keiksmažodis) išleido (turima mintyje pagimdė) tai aš neįsivaizduoju“ ir kt.; Faile ID 009 : „užsičiaupk“, „Oi tai tau vėl vargas. Debilam nėra ...“, „žioplas daiktas“, eik tu (lytiškai santykiauti)“, „kad kažkokia „sūka“ (iš rusų kalbos – kalė) atėjus čia nelips man ant sprando“, „reikėjo nušaut, reikėjo nušauti prie to stalo ir viskas“, „nu pele tu, (keiksmažodis laisvo elgesio moteriai apibūdinti)“, „eik tu iš čia, šiukšle“, „eik į šoną (keiksmažodis laisvo elgesio moteriai apibūdinti)“, „šunie“, „nes (lytinis organas) nekyla, tik rankos ir kyla prieš tave“, „tu ėdi gyvenimą“, „lope tu“, „kad nematyčiau aš tavo čia veido ir smarvės“, „tau net ūgio trūksta, nu ir proto trūksta“, „atsilikęs daikte tu“, „ tu žiopla“, „tu lopių lopė“, ‚tu drįsti mama vadintis ?“, „tai tave, bet ne ją (turima mintyje prievarta ištempė nuogą laukan)“, „vėl trenkiau ?“, „kad tu tokia „sūka“ (iš rusų kalbos – kalė)“, taip pat fone girdimas mergaitės balsas, raginantis mamą išeiti su ja, bei kreipinys į vyriškį (kaltinamąjį) – „paleisk, sakau, mamą“ ir kt.; Faile ID 011 : „dar išsijungs (turima mintyje nukentėjusios kūne įmontuotas širdies veiklos stimuliatorius) paskui, aš turėsiu laidot“ ir kt.; Faile ID 013 : „ne, tu ligonis“, „bet tau duosi į snukį, tu vis tiek eisi“, „tu nesi nei šeimoj, nei tu žmona, nei tu moteris“, „ tu lopių lopė“, „su asilų asilas“, „o ką lojai, kale, čia prie durų atsistojus, ką tu, žiurke, čia lojai“, „kalių niekas neatsiprašo, jas naikina“, „nekenčiu tavęs ir nenoriu matyt, viskas, taškas tau“ ir kt.; Faile ID 016 : „balsą tu (keiksmažodis laisvo elgesio moteriai apibūdinti) dar pakelsi ?“, moteris (nukentėjusioji) šaukia „paleisk plaukus“, „paleisk“, „paleisk, man skauda“, „ko tu mane daužai, pasakyk“, fone girdisi grumtynių garsai ir kt.; Faile ID 017 : moteriai (nukentėjusiai) pasakius „aš važiuoju tada su tavo (turimas mintyje automobilis)“, vyriškis (kaltinamasis) pasako „jei nori būt nušauta“, „tu į morgą važiuoji (keiksmažodis), o ne kur“ ir kt.; Faile ID 018 : „apie duris šneku, asile“, „eik tu (iš rusų kalbos – ant vyriško lytinio organo)“, „eik pasismaukyk, gerai“ ir kt.; Faile ID 002 : „šikinykas (turimas mintyje tualetas) tavo vieta“, „o tu esi amaras čia, visų nekenčiamas žmogus“ ir kt. (1 t., b. l. 60-62, 66-97; 2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 188-189).

13. 2017 m. lapkričio 24 d. daiktų (ginklų ir šaudmenų) pateikimo protokolu bei 2018 m. rugsėjo 28 d. daikto (ginklo) apžiūra užfiksuota, jog tyrėjų reikalavimu kaltinamasis A. S. savo namuose pateikė teisėtai įgytus ir laikomus savigynai ginklus ir šaudmenis : šautuvą „Gamo Shadow CS“ 4,5 mm kalibro, unikalus Nr. (duomenys neskeltbini), kovinį pistoletą „PM“ (Makarov), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kalibras – 9 mm, dvi šaudmenų jam dėtuves (be šovinių) bei 61 vnt. šovinių šiam pistoletui dviejuose gamykliniuose įpakavimuose „Barnaul“, ginklai ir šaudmenys tvarkingi (1 t., b. l. 98-100, 105-109; 2t., b. l. 86).

14. 2018 m. vasario 22 d. pranešimu Nr. PS-718 viešoji įstaiga Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras pažymėjusi, kad nukentėjusioji I. S. nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. sausio 24 d. buvo gydoma šios įstaigos Universitetiniame dienos stacionaro skyriuje, nustatyta diagnozė – F33.1 – Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (1 t., b. l. 126).

15. 2018 m. gegužės 24 d. - birželio 29 d. ambulatorine Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize, akto Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai I. S. nuo 2017 m. gruodžio 7 d. (po nagrinėjamų byloje nusikalstamų veikų įvykdymo jo atžvilgiu) konstatuota (patvirtinta) diagnozė - Pasikartojantis vidutinio sunkumo depresinis epizodas (F 33.1), kuri įvertinta kaip galimai jos atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų pasekmė ir kuri nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą. Pirmą kartą Vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 32.1) nukentėjusiajai buvo nustatytas 2012 m. gegužės 28 d., tačiau nuo 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiai diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 33.1) nėra susijęs su ankstesniais diagnozuotais sutrikimais, todėl ir turi būti kvalifikuojamas kaip naujas depresijos epizodas. Jokių kitų psichologinių ir (ar) psichiatrinių sutrikimų nukentėjusiajai nediagnozuota (1 t., b. l. 159-162).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje duotajai išvadai paaiškinti ir papildyti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 285 straipsnio tvarka) apklausta ekspertų komisijos narė teismo psichiatrė ekspertė L. A. į klausimą, ar 2012 m. gegužės 28 d. nukentėjusiajai diagnozuotas Vidutinio sunkumo depresijos epizodas (F 32.1), kaip psichikos sutrikimas, yra visiškai išgydomas, patvirtino, jog išgydomas visiškai; į klausimą, kokiais faktiniais duomenimis grindžiama išvada, jog 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiai diagnozuotas Pasikartojantis depresinis sutrikimas, vidutinio sunkumo depresijos epizodas ( F33.1) nėra susijęs su ankstesniu diagnozuotu sutrikimu, todėl turi būti vertinamas kaip naujas psichikos sveikatos sutrikimas (depresinis epizodas), paaiškino, jog tai patvirtina duomenys nukentėjusios medicininiuose dokumentuose (jokių nusiskundimų, kreipimųsi, konsultacijų, gydymosi nebuvimas) taip duomenys apie jos visišką socialinę adaptaciją per tą patį daugiau nei 4,5 metų laikotarpį; į klausimą, kokiais duomenimis (instrumentiniais, klinikiniais, kt. tyrimais ar kita) yra pagrįsta 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusios diagnozė F 33.1 klasifikuojamu psichikos sveikatos sutrikimu, paaiškino, jog gydytojo psichiatro ekspertizės metu atlikta nukentėjusios klinikinės psichikos sveikatos būsenos stebėjimu, pokalbio su nukentėjusia metu gauti duomenys, jos pačios suteikta informacija, gydytojo psichologo atliktu nukentėjusios stebėjimu, pokalbiu su ja, specializuotų testų rezultatais, taip pat duomenimis iš bylos medžiagos bei nukentėjusios psichikos sveikatos anamnezės; į klausimą, ar kaltinamajam inkriminuoti kaip nusikalstami jo veiksmai pagal savo pobūdį, laiką, trukmę ir kt. duomenis galėjo sukelti 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiajai diagnozuotą psichikos sutrikimą, ar ekspertizės metu buvo gauta bent kokių tai duomenų, kad tai galėjo sukelti (kartu su kaltinamojo veiksmais ar netgi skyriumi nuo jų) kokie tai kiti faktoriai (veiksniai), paaiškino, kad pirmiausiai pati nukentėjusioji savo būklę sieja būtent su kaltinamojo fiziniu ir psichiniu smurtu, o jos teiginiai nuoseklūs, neprieštaringi, kad tokie veiksniai (sutuoktinio smurtas) gali sukelti ir sukelia nukentėjusiajai diagnozuotą psichikos sutrikimą patvirtina ir gausi ekspertinio darbo praktika – tai nėra koks tai vienetinis, išskirtinis atvejis, duomenų, kad šį sutrikimą galėjo sukelti kokie tai kiti veiksniai (faktoriai) ekspertinio tyrimo metu negauta; į klausimą, ar nukentėjusios rašyti kaltinamajam du meiliais laiškai ir dvejos dovanos, prijungti prie bylos ir pateikti posėdžio metu ekspertei susipažinti, neprieštarauja 2017 m. gruodžio 7 d. nukentėjusiajai diagnozuotam psichikos sutrikimui, atsižvelgiant į šių nukentėjusios veiksmų (laiškų, dovanų) laiką, jų pobūdį ir kt. bylos duomenis, atsakė, jog neprieštarauja, kadangi mokslinių tyrimų duomenimis nustatyta, jog asmuo, sergantis nukentėjusiajai diagnozuotu psichikos sutrikimu, gali išlikti pakankamai adaptuotu šeimoje, darbo santykiuose, kitame socialiniame gyvenime, todėl susieti sutrikimo eigos pradžios momentą su aptariamų nukentėjusios veiksmų atlikimo laiku taip pat pagrindo nėra, kenčiančio nuo tokių, kaip inkriminuoti kaltinamajam, veiksmų asmens reakcija į juos būna labai subjektyvi, praktikoje tikrai nėra reti atvejai kai į smurtą, terorą atsakoma maloniu elgesiu; į klausimą, ar dėl pirmesnio 2012 m. diagnozuoto psichikos sutrikimo nukentėjusi nebuvo labiau pažeidžiama tokių kaip kaltinamajam inkriminuota veiksmų, ar būtų pagrįsta manyti, jog nebuvus pirmojo epizodo, antrojo sutrikimo (epizodo) mastas (sunkumas) būtų ar galėtų būti mažesnis, atsakė, kad ne, nukentėjusi dėl ankstesnio sutrikimo nebuvo labiau pažeidžiama nei kad aplamai nebūtų anksčiau sirgusi, be to, nebuvus pirmojo sutrikimo, antrasis nebūtų niekaip lengvesnis ar kitoks savo pobūdžiu. Teismo posėdį ekspertė dar kartą visiškai patvirtino ekspertų komisijos ekspertizės akte padarytas išvadas. Ekspertė taip pat papildomai paaiškino, jog gebėjimų priešintis smurtui pas nukentėjusiąją nenustatyta – tai iš esmės lemia individualūs asmenybės bruožai, kada prasidėjo nukentėjusios psichikos sutrikimo eiga iš ekspertizės metu gautų duomenų tiksliau nustatyti negalima – sutrikimas galėjo pradėti vystytis beveik kartu su smurto prieš ją pradžia, jo eigą galėjo skatinti ir kt. veiksniai – prasidedantis skyrybų procesas, turimi fizinės sveikatos (širdies veiklos) sutrikimai, tačiau priežastimi nukentėjusiai diagnozuoto sutrikimo šie veiksniai pagal bylos aplinkybes tikrai nebuvo.

16. Teismo posėdyje jos atstovo pateiktų nukentėjusios I. S. medicininių dokumentų duomenimis nukentėjusioji kaltinimo laikotarpiu kreipėsi skubios medicinos pagalbos dėl traumų į sveikatos priežiūros įstaigas taip : a) 2016 m. sausio 26 d. – į Vilkaviškio ligoninę dėl galvos skausmų pakaušyje, b) 2016 m. vasario 23 d. – į Vilkaviškio ligoninę dėl kairės blauzdos sumušimo, c) 2017 m. sausio 25 d – į Vilkaviškio ligoninę dėl „užgultų“ ausų, d) 2017 m. vasario 3 d.- į Marijampolės ligoninę dėl galvos sumušimo ir skausmų, e) 2017 m. kovo 9 d. – į Vilkaviškio ligoninę dėl sprando odos pažeidimų ir kairiojo peties skausmų. Nukentėjusios pareiškimų dėl galimai smurtinės traumų kilmės įrašuose nėra (3 t., b. l. 168-184).

II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų

17. Dėl kaltinamojo parodymų. Nors kaltinamasis A. S. per visą bylos procesą nuosekliai neigė visus jam kaltinamajame akte inkriminuotus kaip nusikalstamus veiksmus nukentėjusios atžvilgiu (kad būtų juos tokius visus ar kurią tai jų dalį atlikęs) ir nukentėjusios fizinei bei psichinei sveikatai kilusius padarinius (kad tokie jai tikrovėje kilo ir kas juos sukėlė būtent jis), tačiau kaltinamojo pareiškimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o paaiškinimai dėl bylos esmės yra visiškai paneigti visuma kitų teisme proceso įstatymo numatyta tvarka (teisėtai ir leistinai) gautų, patikrintų ir aukščiau aprašytų faktinių duomenų (vertinimas pateikiamas žemiau), kurie patvirtina kaip tikrovėje buvusią ne kaltinamojo, o būtent nukentėjusios tvirtinamą byloje nagrinėjamų įvykių versiją. Todėl labiausiai bylos proceso rezultatu suinteresuoto kaltinamojo pareiškimai ir paaiškinimai, itin kritiškai vertintini ir pagal patikimumo kriterijų, tiek, kiek jie prieštarauja paminėtais duomenimis nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms (punktai 1 ir 2) teismo vertinami neatitinkančiais tikrovės.

18. Dėl nukentėjusios parodymų. I. S. pareiškimai ir paaiškinimai dėl juridiškai reikšmingų ir įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių byloje buvo iš esmės nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, o nustatyti atitikimai tarp ikiteisminiame tyrime užfiksuotų jos paaiškinimų ir parodymų teisme (dėl grasinimų nužudyti metu kūjo ir peilio (ne)naudojimo) nėra esminiai ir, teismo vertinimu, atsirado iš esmės ne dėl pačios nukentėjusios kaltės, o dėl to, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek teismas, tiek visi kiti proceso dalyviai akivaizdu dėjo kur kas didesnes pastangas detaliai ir visapusiškai išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes ir išsiaiškinti jų kaip įmanoma daugiau (išsamiau). Nukentėjusios paaiškinimai, kurie jau patys vieni yra įrodymų kaltinimui pagrįsti bei apkaltinamajam nuosprendžiui priimti šaltinis, ir paprastai patikimas bei pakankamas (BPK 20 straipsnis), dėl bylos esmę sudarančių aplinkybių yra absoliučiai didžiąja dalimi patvirtinti kitais aukščiau aprašytais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais, kurių esminė dalis yra objektyvaus pobūdžio (garso įrašai, kuriuose užfiksuotas ne tik kaltinamojo psichinis smurtas prieš nukentėjusiąją, tačiau ir pakankami duomenys apie dažną fizinį smurtą prieš ją, juo sukeltus padarinius, o taip pat grasinimus ją nušauti ir kt. nužudyti, ekspertizės aktas, patvirtinantis nukentėjusios patirto fizinio ir psichinio smurto faktus, kaip tiesioginę priežastį konstatuotam nukentėjusios psichikos sutrikimui atsirasti, bei ir pastarojo sutrikimo kaip kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pasekmės faktą, nukentėjusios medicininių dokumentų kopijos, netiesiogiai patvirtinančios kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai tikėtina sukeltas traumas, daiktiniai įrodymai (šaunamieji ginklai ir šaudmenys jiems), nusikaltimų įvykių vietų apžiūros, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtinantys tiek grasinimų nužudyti nukentėjusiąją nušaunant ir (ar) paskandinant realumą, tiek ir galimybes aplamai tai padaryti). Be to, nukentėjusios parodymai byloje yra patvirtinti ir liudytojų parodymais, dalis jų yra tiesioginiai kaltinamojo veiksmų (grasinimo nužudyti) ir jais sukeltų pasekmių (nukentėjusios fizinių sumušimų, pakenkimų jos emocinei būklei, psichinei sveikatai) įrodymai, kurių kt. duomenys, išskyrus aukščiau atmestą dalį kaltinamojo paaiškinimų, nepaneigia.

19. Dėl liudytojų parodymų. Kaip jau konstatuota aukščiau, liudytojų L. B., L. B., S. Š. ir R. M. parodymai, būdami nuoseklūs, kiek leidžia bylos aplinkybės ir praėjęs nuo nusikaltimų įvykių laiko tarpas, išsamūs, patvirtindami ir papildydami vieni kitus, teisme tiesiogiai patvirtino kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų ir (ar) jais sukeltų pasekmių (pakenkimų nukentėjusios fizinei ir (ar) psichinei sveikatai) faktus. Teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo abejoti šių asmenų liudijimų patikimumu ir jais netikėti, juolab, kad jie visi, išskyrus R. M., iš esmės yra svetimi tiek kaltinamajam, tiek nukentėjusiajai žmonės ir kur kas labiau nukentėjusiajai, o ne kaltinamajam. Liudytojo R. M. artima giminystė su nukentėjusiąja (dukra) kaip aplinkybė taip pat neteikia pagrindo vertinti jo parodymus nepatikimais, kadangi teisme juos visiškai patvirtino ne tik nukentėjusioji, bet ir visi šie aukščiau minimi tiesioginiai nusikaltimo įvykio ir (ar) jų padarinių liudytojai, taip pat aukščiau minėti objektyvios kilmės faktiniai duomenys. Nors liudytojai V. R. ir V. A. negalėjo teisme tiesiogiai patvirtinti kaltinamojo nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusiąją ir (ar) jų padarinių faktų, tačiau ir jų parodymai netiesiogiai patvirtina, o ne paneigia kaltinimus, todėl taip pat teismo vertinami byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų įrodymais. Liudytojų D. B. ir Ž. V. parodymai teisme, kaip ir kaltinamojo pateikti bylon daiktai (laiškai, dovanos) bei susižinojimo telefonu, per socialinius tinklus duomenys, fotografijos ir vaizdo įrašai kompiuterinėje laikmenoje, nagrinėjamų byloje kaltinimų A. S. nei paneigia, nei patvirtina, todėl nėra juridiškai reikšmingi (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

20. Dėl kitų duomenų. Teismo vertinimu, A. S. byloje pareikštą kaltinimą tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina ir objektyvios kilmės faktiniai duomenys, užfiksuoti apžiūrint nusikaltimų įvykio vietas, paimant ir apžiūrint daiktinius įrodymus (šaunamuosius ginklus ir šaudmenis), ištiriant bylai reikšmingu laikotarpiu įrašus apie patirtas traumas nukentėjusios medicininiuose dokumentuose, atliekant mokslinį (ekspertinį) nukentėjusios psichikos sveikatos teismo psichiatrinį ir psichologinį tyrimą. Šioje grupėje esantys duomenys taip pat nėra prieštaringi, atvirkščiai, jie papildo vieni kitus bei patvirtina aukščiau įvertintus kitus tiesioginius nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo įrodymus. Nors kaltinamasis ir jo gynėja teisme kėlė abejones dėl ekspertų komisijos kvalifikacijos ir ekspertizės akte padarytų komisijos išvadų pagrįstumo bei jų išsamumo, pateikdami kito teismo psichiatrijos ekspertų sąraše įrašyto asmens (K. D.) rašytinę nuomonę, tačiau abejones dėl ekspertų kompetencijų ir kvalifikacijos teismas vertina akivaizdžiai nepagrįstomis, o tam tikri ekspertizės akto trūkumai (dėl mokslinio tyrimo metodų, dėl padarytų išvadų pagrindimo ir jų išsamumo) teismo buvo pastebėti dar bylos parengimo proceso stadijoje ir buvo visiškai pašalinti teisiamajame posėdyje teismo iniciatyva iškviestos komisijos narės (teismo psichiatrijos ekspertės) L. A. paaiškinimais. Ekspertizės aktas kartu su ekspertės papildomais paaiškinimais teisiamajame posėdyje, kaip faktiniai duomenys, nėra paneigti jokiais kitais bylos duomenimis (išskyrus teismo atmestą dalį kaltinamojo paaiškinimų), yra gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, teismą visiškai įtikina, todėl vertinami iš esmės objektyviu ir tiesioginiu nagrinėjamų nusikalstamų veikų įrodymu. Nors, kaip teismo pažymėta aukščiau, dalis įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, yra netiesioginiai, tačiau pagal suformuotą gausią teismų praktiką, ir tokie įrodymai gali būti ir yra pakankami apkaltinamajam teismo nuosprendžiui priimti, jeigu jais nustatomi (patvirtinti) faktai sudaro nuoseklią loginę įvykių grandinę, juolab kad šiuo atveju byloje esama ir pakankamai tiesioginių įrodymų, kuriuos netiesioginiai ir papildo, ir patvirtina, bei yra ir patys jais patvirtinti.

21. Taigi, aukščiau išvardintų ir įvertintų baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisme teisėtai gautų ir patikrintų, todėl pripažįstamų įrodymais, duomenų visuma yra pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis aukščiau (punktai 1 ir 2) nurodytomis aplinkybėmis šeimos namuose (artimoje aplinkoje) mažiausiai triskart grasino nužudyti savo sutuoktinę, nukentėjusiąją I. S., kai ši turėjo realaus pagrindo bijoti, kad grasinimai gali būti įgyvendinti, taip pat šių grasinimų nužudyti metu bei dar ir nenustatytą skaičių kitų, mažiausiai trijų, kartų, ją mušė suduodamas rankomis, kojomis, diržu bei ir kitaip fiziškai smurtavo, sukeldamas nukentėjusiai fizinį skausmą, taip pat tuo bei ir sistemingu psichiniu smurtu nukentėjusiąją baugino ir nesunkiai susargdino Pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, vidutinio sunkumo depresijos epizodu.

III. Kaltinamojo veikų kvalifikacijos pagrįstumas

22. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje yra kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. S. aukščiau nurodytu metu (punktas 1) vartojo būtent kaltinamasis A. S. ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgius kumščiais, diržu, spirdamas, tempdamas už plaukų ir kt.) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą. Trečia, smūgiai kumščiais, vyrišku odiniu diržu, spyriai kojomis į galvą, veidą kt. jautrias kūno vietas, tampymas, tąsymas už plaukų, kaskart sukėlę nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu ir kitokiu fiziniu smurtavimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo ir taip akivaizdžios, be to, byloje yra ir pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusios pareiškimais, tiek liudytojų parodymais apie nukentėjusios išvaizdą ir emocinę būklę netrukus po nusikaltimo įvykių (buvo sutrikusi, susijaudinusi, verkė, kraujavo iš sumuštos nosies). Penkta, nagrinėjamų nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpiu kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo susituokę, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl neabejotinai buvo vienos šeimos nariais.

23. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis kaltinimo laikotarpiu tiesiogiai grasino nukentėjusiajai išsakomais žodžiais, kad ją nužudys, sistemingai, daug kartų, nors tiksliau grasinimų skaičiaus nustatyti byloje nepavyko, tačiau bent trimis kartais (punktas 1) grasinimas neapsiribojo žodžiais – kaltinamasis tempė sugriebęs už plaukų iki vandens telkinio šaukdamas, kad nuskandins, be to, užsimojo atsitiktinai pasitaikiusiu kūju šaukdamas, kad užmuš; kitu atveju sugriebęs už plaukų bei paspausdamas galvą po pažastimi, nusitempė į darbo kambarį, nukentėjusios akivaizdoje išsiėmė kovinį pistoletą, susidėjo į apkabą šovinius, pistoletą užtaisė ir įrėmė į smakrą, tuo pat metu šaukdamas, jog nušaus; dar kitu atveju virtuvėje užsimojo ant nukentėjusios dideliu virtuviniu peiliu, kartodamas žodžius, jog nužudys. Teismo vertinimu, šiose situacijose, ir be šito patirdama iš kaltinamojo ir taip dažną fizinį ir psichinį smurtą, būdama jo mušama, vejama iš namų bei kaltinamajam tiesiogiai išsakius siekį šiais veiksmais jos atsikratyti, nukentėjusioji neabejotinai turėjo visiškai pakankamai pagrįstą pagrindą bijoti, kad kaltinamasis įgyvendins savo grasinimus, t. y. ją nužudys ar sunkiai sužalos, akivaizdu, kad kaskart iš paminėtų trijų atvejų kaltinamasis sustojo vos per vieną žingsnį nuo grasinimo įgyvendinimo (šūvio paleidimo, pastūmimo į vandenį, dūrio peiliu). Kaltinamasis neabejotinai suvokė ir to pagal garso įrašų turinį netgi tiesiogiai siekė, kad kaskart nukentėjusiai sukelia staigią didelę baimę, išgąstį dėl savo sveikatos ir netgi gyvybės, ir tokios jos emocinės būsenos kaskart nori, siekdamas aukščiau paminėto savojo tokio elgesio tikslo.

24. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenys (nukentėjusios ir daugumos liudytojų parodymai, garso įrašai, ekspertizės aktas ir kt.) nenuginčytai patvirtina, jog kaltinamasis dažnai, kas kelios dienos, todėl jau sistemingai, besikartojusiais būdais (fiziniu smurtu, grasinimais nužudyti, įžeidžiančiais, menkinančiais, žeminančiais žodžiais, išvijimais vėliu metu iš šeimos namų ir pan.) reiškė priešiškumą ir netgi neapykantą nukentėjusiajai, suvokė, kad tai psichinis smurtas, matydamas nukentėjusios reakcijas (pergyvenimus, ašaras, savigraužą ir blaškymąsi siekiant išsiaiškinti tokio kaltinamojo elgesio priežastis), suprato, kad tokiu savo elgesiu traumuoja jos psichiką, ir ne tik kad norėjo taip elgtis, bet, teismo vertinimu, netgi siekė realaus pakenkimo jai, kad įgyvendinti aukščiau jau aptartą paties išsakytą įrašuose tikslą ja atsikratyti, tai yra veikė tiesiogiai tyčia.

25. Kaltinamojo A. S. nusikalstami veiksmai byloje teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Teismas jau aukščiau atskleidė specialų kaltinamojo subjektiškumą atsakyti už prieš nukentėjusiąją, kaip savo šeimos narį, įvykdytas nusikalstamas veikas. Taip pat jau įvertinta ir pripažinta, jog nukentėjusios psichikos sutrikimą sukėlė patirtas sistemingas fizinis ir psichinis smurtas artimoje aplinkoje bei patirti grasinimai nužudymu, ir kad visus šiuos veiksmus prieš nukentėjusiąją (punktai 1 ir 2) kaltai (tiesiogiai tyčia) įvykdė būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Tiesiogiai priežastingai su kaltinamajam inkriminuotais nusikalstamais veiksmais susijęs ir iškart po jų vykdymo pabaigos konstatuotas nukentėjusios psichikos sutrikimas (susirgimas) kompetentingų ekspertų visiškai pagrįstai įvertintas kaip nesunkus nukentėjusios sveikatos sutrikdymas, taip pat pagrįstai atmesta galimybė, kad šių nusikalstamų pasekmių atsiradimą galėjo lemti dar ir kiti faktoriai (veiksniai), už kuriuos kaltinamasis pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Tokiu būdu nustačius visus keturis aptariamos materialiosios sudėties baudžiamojo įstatymo normos elementus, kaltinamasis privalo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal aptariamą baudžiamąjį įstatymą, kadangi kitų aukščiau jau vertintų nusikalstamų veikų sudėtys aptariamų padarinių (nesunkaus susargdinimo) neapima. Kadangi pagal teismo ekspertų išvadas bei ir kt. bylos duomenis yra akivaizdu, jog pastaruosius padarinius sukėlė visi punktuose 1 ir 2 aprašyti kaltinamojo veiksmai, kartu patenkantys ir į kitų jam inkriminuotų nusikaltimų (BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 2 dalis) sudėtis, visi kaltinamajam inkriminuoti kaip nusikalstami jo veiksmai turi būti vertinami kaip idealioji visų keturių savarankiškai kvalifikuojamų nusikaltimų sutaptis.

IV. Bausmių individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

26. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam už kiekvieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kiekvienos veikos pobūdį, taip pat jų pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos veikos šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijos lygmeniu – aplinkybę, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nebuvo sukelta sunkesnių padarinių, pakenkimų nukentėjusios sveikatai (tai byloje nėra įrodyta), atsveria aplinkybė, jog fizinį smurtą kaskart sukėlęs fizinis smurtas nebuvo vienkartinis, jis periodiškai kartojosi per maždaug 2 m. laikotarpį, identifikuoti mažiausiai šeši atskiri tokio smurto atvejai. Dėl BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtų veikų aptariamas pobūdis ir pavojingumo laipsnis, kaip bausmės individualizavimo kriterijus, vertinamas kiek didesniu nei atitinkamai kiekvienos iš aptariamų veikų rūšinės sudėties lygmuo, kadangi tiek grasinimai atimti gyvybę, tiek kitas psichinis smurtas, lėmę nesunkų nukentėjusios susargdinimą, nebuvo vienkartiniai, pavieniai, tačiau kartojosi ir tęsėsi santykinai ilgą maždaug 2 metų laiką, grasinimai atimti gyvybę ir psichinis smurtas, kurių kvalifikavimui nusikaltimais pakanka pačių veiksmų atlikimo (formaliosios sudėtys), nagrinėjamu konkrečiu atveju papildomai sukėlė ir materialaus pobūdžio pasekmes – nesunkiai sutrikdė nukentėjusios psichinę sveikatą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

27. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo nusikalstamų veikų stadija – veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyje, buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamų kaltinamojo veiksmų atlikimo pradžios momento (formaliosios nusikaltimų sudėtys), o veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte – nuo materialiųjų pasekmių, atitinkamai fizinio skausmo ir nesunkaus psichinės sveikatos sutrikimo (susirgimo), atsiradimo momento, visos keturios kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo visiškai baigtos, kaltinamasis visais atvejais veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes nėra faktinio pagrindo.

28. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina teigiama, kadangi iki nagrinėjamų nusikaltimų paaiškėjimo nebuvo kaltinamąjį negatyviai apibūdinančių duomenų (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis nusikalto ir yra teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 85, 90), jis 2015 m. rugsėjo 12 d. vedęs, išlaikytinių neturi (2 t., 82-83), nuo 2002 m. dirba nuolatinį darbą, nuo 2007 m. – eina padalinio vadovo pareigas (2 t., b. l. 84), tiek darbdavio, tiek gyvenamosios vietovės seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 76, 79), nuo 2011 m. yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas.

29. Kaltinamojo A. S. atsakomybę nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių teismas pagal bylos duomenis nenustatė (BK 59 ir 60 straipsniai). Nors kaltinamasis A. S. teisme pareiškė, jog jo pripažįstamą ir garso įrašuose užfiksuotą psichinį smurtą (BK 145 straipsnio 2 dalyje apibrėžta veika) prieš nukentėjusiąją jis vartojęs neva tai jos pačios išprovokuotas, kaip atsaką į analogiškus jos veiksmus, tačiau jo atsakomybę lengvinančia pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte apibrėžtą aplinkybę teismas neturi faktinio pagrindo, nes to nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys.

30. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, nustačius išimtinai teigiama iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų įvykdymo pirmą kartą nusikaltusio kaltinamojo asmenybę ir tuo pat metu nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pripažįstant, kad šie duomenys, kaip kriterijai, persveria atitinkamai rūšinio (BK 140 straipsnio 2 dalis) ir kiek didesnio už tokį (visos kitos veikos) kiekvienos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir jo, kaip kriterijaus, reikšmę bausmei, atsižvelgiant taip pat ir į kaltinamojo amžių, darbingumą, darbinės veiklos pobūdį, gerą turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam A. S. paskirti laisvės apribojimo bausmes už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, bei vienintelės tokios rūšies baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmes už veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 2 dalyje, bausmių dydžius nustatyti mažesnius nei atitinkamos baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis : 1) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo, 2) pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo, 3) pagal 145 straipsnio 2 dalį – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo, 4) pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Už atskiras tačiau idealiąja nusikaltimų sutaptimi kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia apimant likusias švelnesnes (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas), ir tokiu būdu kaltinamajam A. S. nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Kartu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nustatomos galutinės bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas proporcingam 1 m. 6 mėn. laikotarpiui, kadangi teigiama kaltinamojo asmenybė, visuomeninė bei darbinė veikla teikia teismui pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Kaltinamajam nustatytinos jo asmeninę, šeiminę, turtinę padėtis bei užimtumą darbine veikla atitinkančios pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose, kurios turėtų padėti pasiekti kaltinamojo probacijos tikslus.

31. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei nustatytos baudžiamojo įstatymo sankcijomis, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, sveikatos būkle, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmes antrąja pagal švelnumą/griežtumą jos rūšimi ir mažesniais nei sankcijų vidurkiai jų dydžiais (punktas 30). Kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas nėra faktinio pagrindo, kadangi byla išnagrinėta ne sumariniu procesu, kaltinamasis neprisipažino kaltu ir buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas.

32. Kaltinamajam A. S. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise laikyti ir nešiotis ginklą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi 145 straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinį nusikaltimą jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise (grasindamas teisėtai įgytu ir laikytu ginklu), specialios teisės atėmimo terminas pagal tuos pačius bausmės individualizavimo kriterijus nustatytinas 2 metams. Dėl tos pačios veikos kaltinamajam A. S. taip pat turi būti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – jam pačiam nuosavybės teise priklausančio ginklo pistoleto PM, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem šovinių dėtuvėmis ir 61 vnt. 9 mm kalibro šovinių (nusikaltimo padarymo priemonės), konfiskavimas natūra (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys), kadangi nusikaltimo, įskaitant ir numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonės, kai ji priklauso pačiam ją tiesiogiai įvykdžiusiam kaltinamajam, konfiskavimas įstatymo leidėjo valia ir pagal šalies kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką yra privalomas visais atvejais, baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų išimčių tam teismas šios bylos aplinkybėmis nenustatė.

33. Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo stadijoje jokia kardomoji priemonė byloje paskirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti naujai šiame proceso etape (iki įsiteisės nuosprendis) poreikio teismas taip pat nenustatė.

34. Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas ir laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate saugomas kaltinamojo A. S. pistoletas PM su dėtuvėmis ir šoviniais (1 t., b. l. 101), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 357 straipsnio 6 dalis). Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas ir ten pat laikinai saugomas kaltinamojo A. S. 4,5 mm kalibro ginklas „Gamo Chadow CS“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai uždraudus kaltinamajam naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklą, paliktinas minėtos policijos įstaigos licencijavimo veiklos pareigūnų žinioje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kiti daiktai : dvi dėželės su sveikinimais ir USB laikmena, pateikti kaltinamojo ir laikomi prie bylos, taip pat du mobilaus ryšio telefonai “Samsung“ su pirminiais garso įrašų failais, pateikti nukentėjusios ir laikinai saugomi pas ją pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini) jų savininkams, atitinkamai A. S. ir I. S. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), lankstusis diskas (CD-R) su garso įrašų kopijomis, du laiškai, pokalbių telefonu išklotinės, socialinio tinklo Facebook paskyros lango kopija, įsiūti byloje (2 t., b. l. 102; 3 t., b. l. 38-39, 40, 41-76), įsiteisėjus nuosprendžiui toliau paliktini byloje kaip nusikaltimų tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atlygintinų proceso išlaidų byloje nėra.

35. Dėl civilinio ieškinio. Nukentėjusi nuo kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų I. S. juos (deliktus) įvykdžiusiam ir už jų padarinius atsakingam kaltinamajam A. S., kaip civiliniam atsakovui, byloje pareiškė civilinį ieškinį su reikalavimu priteisti jai 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimo teisė į neturtinės žalos atlyginimą šiuo atveju pagrįsta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių taisyklėmis ir teismo pripažįstama galiojančia. Patirtą nevienkartinį fizinį skausmą, sistemingus neigiamus dvasinius išgyvenimus, neigiamus padarinius sveikatai, patirtus sunkumus darbinėje veikloje ir nepatogumus kitose socialinio gyvenimo sferose dėl nusikaltimais sukelto psichinės sveikatos sutrikimo, nukentėjusios nuomone teisingai kompensuotų būtent ieškinio sumos dydžio pinigų suma, juolab, kad kaltinamojo turtinė padėtis esanti gera, turtinės žalos nusikaltimais nepadaryta ir dėl tokios atlyginimo byloje nesprendžiama. Iš esmės sutikdamas su ieškinio faktinį pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis bei kriterijais atlygintinos nukentėjusiajai neturtinės žalos sumos nustatymui, teismas visgi konstatuoja, kad prašoma kompensuoti neturtinės žalos piniginė išraiška nevisiškai atitinka bylos aplinkybes, nėra teisinga ir proporcinga prieš ieškovę įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir jais sukeltoms pasekmėms, juolab, kad neturtinė žala negali būti tiksliai apskaičiuojama ir atlyginta visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), be to, teismas negali sutikti su ieškovės atstovo argumentu, jog kaltinamasis privalo patirti ir piniginį nubaudimą – prievolės atlyginti neturtinę žalą nustatymas negali ir neturi tapti bausmės už nusikaltimą dalimi ar papildoma baudžiamosios atsakomybės priemone. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalies kasacinio teismo formuojamą praktiką, priteisiamų už nagrinėjamus byloje nusikaltimus neturtinės žalos atlyginimui sumų dydžius, apibendrintus iki 2019 m. sausio 1 d. ir kurie šiuo atveju varijuoja : už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – iki 1000 Eur, už BK 145 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – apie 1500 Eur, už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas – nuo 2900 Eur iki 4500 Eur, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, papildomai atsižvelgiant dar ir į aplinkybes, jog visos nusikalstamos veikos padarytos artimoje aplinkoje, truko (kartojosi) santykinai ilgą laiką, neturtinę žalą patyrė neįgalus asmuo, bus teisinga nukentėjusios ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai neturtinės žalos atlyginimui 9000 Eur sumą. Teismo vertinimu, tokia suma bus pakeliama kaltinamajam, proporcinga jo pajamos ir kt. turtinei padėčiai (CK 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 3 dalis).

36. Nukentėjusios I. S. civiliniam ieškiniui užtikrinti taikoma procesinė prievartos priemonė – kaltinamojo A. S. nuosavybės teisių į 10000 Eur vertės nekilnojamą ir (ar) kilnojamą turtą, o tokio nesant ar esant nepakankamai, - ir pinigines lėšas, laikinas apribojimas (areštas) (3 t., b. l. 86-87, 100) paliktina galioti iki visiško nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (BPK 115 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje bei 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nuteisti :

pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo,

pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį – 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo,

pagal baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams terminuoto laisvės atėmimo,

pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Už visas šias idealiąja nusikaltimų sutaptimi įvykdytas nusikalstamas veikas paskiriamas bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalies bei 5 dalies 1 punkto taisykles apėmimo būdu, griežčiausia apimant kitas švelnesnes, ir tokiu būdu A. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatomos subendrintos bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, nustatyti tokius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus : 1) per visą probacijos laiką toliau dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, 2) pirmus 6 (šešis) probacijos mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, 3) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos (probuotojo) leidimo.

Skirti A. S. 2 (dvejiems) metams baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąja teise laikyti ir nešioti ginklą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis).

Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir konfiskuoti jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginklą 9 mm kalibro pistoletą PM („Makarov“), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dviem šovinių dėtuvėmis ir 61 vnt. 9 mm kalibro šovinių jam (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. neskirti.

Nukentėjusios I. S. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti jai iš nuteistojo A. S. 9000 (devynis tūkstančius) eurų nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Procesinę prievartos priemonę – nuteistojo A. S. nuosavybės teisių į 10000 Eur vertės nekilnojamą, kilnojamą turtą bei pinigines lėšas laikiną apribojimą (turto arešto aktas, identifikavimo kodas – (duomenys neskelbtini), įregistruotas turto arešto aktų registre 2019 m. vasario 26 d.) palikti galioti iki visiško šios nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalis).

Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą ir laikinai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate saugomą nuteistojo A. S. pistoletą PM su dėtuvėmis ir šoviniais, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo priverstiniam įvykdymui antstoliui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 357 straipsnio 6 dalis). Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą ir ten pat laikinai saugomą nuteistojo A. S. 4,5 mm kalibro ginklą „Gamo Chadow CS“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai uždraudus nuteistajam naudotis specialia teise laikyti ir nešioti ginklą, palikti policijos įstaigos licencijavimo veiklos pareigūnų žinioje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitus daiktus : dvi dėželes su sveikinimais ir USB laikmeną, pateiktus nuteistojo A. S. ir laikomus prie bylos, taip pat du mobilaus ryšio telefonus “Samsung“ su pirminiais garso įrašų failais, pateiktus nukentėjusios I. S. ir laikinai saugomus pas ją pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti) jų savininkams, atitinkamai A. S. ir I. S. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); lankstųjį diską (CD-R) su garso įrašų kopijomis, du laiškus, pokalbių telefonu išklotines, socialinio tinklo Facebook paskyros lango kopiją, įsiūtus byloje, įsiteisėjus nuosprendžiui toliau palikti byloje kaip nusikaltimų tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis