- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- I-5378-208/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–21) prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad periodiškai nuo 2011-11-22 iki 2015-05-22 jis buvo laikomas LAVL nežmoniškomis sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų reikalavimų. Nurodo, jog kameros-palatos nuolat būdavo perpildytos, nebuvo mechaninės patalpų vėdinimo ar oro kondicionavimo sistemos, būdavo tamsu, žiemą būdavo labai šalta, o vasarą labai karšta, sanitarinis mazgas atskirtas tik 1,5 m aukščio sienele, todėl iš jo į gyvenamąją patalpą nuolat sklisdavo blogas kvapas, kameros-palatos būdavo prirūkytos. Pareiškėjas ne kartą žodžiu kreipėsi su prašymais perkelti jį į nerūkančiųjų kamerą-palatą, tačiau jam buvo atsakyta, jog jis turi pateikti raštišką prašymą, o tokio nepateikus – jis toliau buvo laikomas su rūkančiaisiais ir priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Kamerose-palatose taip pat nebuvo skubaus iškvietimo mygtukų, o į lempas, kurios yra uždegamos šiuo tikslu, niekas nereaguoja, todėl buvo neįmanoma išsikviesti skubią pagalbą. Kamerose-palatose nakties metu visada buvo įjungtas elektros apšvietimas, todėl sutriko pareiškėjo miegas, prie dirbtinės apšvietos tekdavo praleisti tiek naktį, tiek dieną. Be to, patalpos niekada nebuvo kvarcuojamos, todėl nebuvo užkertamas kelias užkrečiamų ligų plitimui. Į dušą pareiškėjas buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min., tarp dušų nebuvo jokių pertvarų, o į dušą buvo vedami visi vienoje kameroje-palatoje esantys asmenys. Tokios laikymo sąlygos pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. Kalinamas tokiomis sąlygomis jis patyrė orumo pažeminimą, psichologinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, kančias, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, jautė padidėjusią baimę. Pareiškėjas taip pat teigia, jog senaties terminas šioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo skundo padavimo teismui dienos, nes anksčiau apie savo pažeistas teises jis nežinojo.
LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 33–36, 111).
LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2011-11-22 iki 2011-12-14 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 3 (9,56 kv. m, 2 lovos), Nr. 2 (8,92 kv. m, 2 lovos), nuo 2012-05-08 iki 2012-05-14 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2012-08-10 iki 2012-08-20 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos), nuo 2013-03-22 iki 2013-03-29 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-10-18 iki 2013-10-25 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 (7,33 kv. m, 2 lovos), nuo 2015-04-24 iki 2015-05-08 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos), nuo 2015-05-15 iki 2015-05-22 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos).
Nurodo, jog statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, nevedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei langai kas užtikrina tinkamą oro ventiliaciją. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. LAVL pacientams kartą per savaitę yra užtikrinama galimybė nusimaudyti po dušu ir tai atitinka Higienos normos 68 str. reikalavimus, o vadovaujantis Taisyklių 258 p. kartą per savaitę skalbiama patalynė ir rankšluosčiai. LAVL patalpose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 1 p., yra uždrausta rūkyti, tokio įpareigojimo imperatyviai laikosi ir LAVL personalas, o tokio pobūdžio informacija yra iškabinta visose LAVL patalpose, taip pat, iškabinti įspėjamieji užrašai ir ženklai įspėjantys apie draudimą rūkyti. Visose LAVL palatose yra įrengti iškvietimo mygtukai, visą parą budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos pareigūnai bei nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus, todėl pareiškėjui išsikviesti pagalbą nebuvo jokių kliūčių. Pažymi, jog gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta atitinka Higienos normos reikalavimus. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL. LAVL su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2015-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A671-575/2015 ir kt.).
Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę. CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 str. 2 d.). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., LVAT 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A52-858/2015).
Šioje byloje svarbu tai, kad reikalavimams dėl žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo taikomas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per 3 m. terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).
Nustatyta, kad pareiškėjas LAVL nuo 2011-11-22 iki 2011-12-14 buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 3 (9,56 kv. m, 2 lovos), Nr. 2 (8,92 kv. m, 2 lovos), nuo 2012-05-08 iki 2012-05-14 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (7,19 kv. m, 4 lovos), nuo 2012-08-10 iki 2012-08-20 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 28 (8,84 kv. m, 2 lovos), nuo 2013-03-22 iki 2013-03-29 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-10-18 iki 2013-10-25 – Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 16 (7,33 kv. m, 2 lovos), nuo 2015-04-24 iki 2015-05-08 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos), nuo 2015-05-15 iki 2015-05-22 – Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (7,19 kv. m, 3 lovos) (b. l. 33).
CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad yra akivaizdu, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus žinojo arba turėjo žinoti bei suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, kadangi pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl LAVL esančių higienos normų reikalavimų neatitinkančių sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, psichologinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, kančias, kurių intensyvumas viršija kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, jautė padidėjusią baimę ir kt.
Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui išsiuntė tik 2016-01-04 (b. l. 4), o prieš tai nesikreipė į jokias institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir patirtos neturtinės žalos, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjas praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo iki 2013-01-04.
Teismas pažymi, kad pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 33) matyti, kad ginčo laikotarpiu periodiškai nuo 2013-03-22 iki 2015-05-22, iš pareiškėjo 39 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Nors iš teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos nenustatyta, jog gydymas netinkamomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus (b. l. 100–106), tačiau konstatuotina, jog palatų perpildymas sukėlė pareiškėjui tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.
Taip pat, iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog LAVL palatos atitiko pagrindinius higienos normų reikalavimus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 61–64), kuri nuolat atlieka deratizacijos ir dezinfekcijos darbus, todėl taip pat nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, jog LAVL patalpos nebuvo dezinfekuojamos, kvarcuojamos, neužkertamas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui. Be to, LAVL yra nuolat tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris tikrina LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams. Iš teismui pateiktų patikrinimo aktų turinio matyti, jog pareiškėjo kalinimo konkrečioje kameroje-palatoje metu nebuvo atlikti patikrinimai, tačiau kitais laikotarpiais buvo atlikti kamerų-palatų Nr. 20 ir Nr. 23 patikrinimai, kurių metu kameroje-palatoje Nr. 20 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 23 nustatyti minimalūs pažeidimai, t.y., sienų ir lubų nelygumas bei spintelių trūkumas, tačiau šie pažeidimai buvo pašalinti. Iš kitų patikrinimo aktų turinio taip pat matyti, jog patikrinimų metu pažeidimų iš viso buvo nenustatyta arba nustatyti minimalūs, o grįžtamosios kontrolės metu būdavo pašalinti, todėl darytina išvada, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo gydymo LAVL metu, kameros-palatos galėjo neatitikti higienos normų reikalavimų, tačiau tokie neatitikimai buvo nežymūs (b. l. 39–52, 86–87, 89–90, 95–96, 107–108). Taip pat, nesutiktina su pareiškėjo argumentu dėl dirbtinės apšvietos naktį, nes vadovaujantis Higienos normos 23 p. kamerose-palatose gali būti įrengta dirbtinė naktinė apšvieta, kuri turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. LAVL nurodė, jog dirbtinės naktinės apšvietos intensyvumas atitinka minėtą reikalavimą, o abejoti tokiais LAVL teiginiais nėra jokio pagrindo.
Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą, tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 68–79). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, o patalpos yra minimaliai aprūpintos baldais patvirtina Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 97), 2015-07-17 pažyma apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (b. l. 88).
Pareiškėjas taip pat teigia, jog tualeto įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, su tokiu pareiškėjo argumentu teismas nesutinka, nes LAVL nurodė, jog tualetai nuo bendros gyvenamosios patalpos yra atskirti 1,5 m aukščio sienele (to neginčija ir pareiškėjas), o tai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, Visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nei karto nebuvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamai įrengtų tualetų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę nusimaudyti po šiltu dušu.
Šiuo aspektu teismas pažymi, jog LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pacientų prausimasis organizuojamas remiantis Taisyklių 258 punktu, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. To neginčija ir pareiškėjas, todėl pažeidimas nėra nustatytas.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog LAVL patalpose buvo rūkoma, todėl jam teko kvėpuoti tabako dūmais, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 p. numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 d. nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 80–84) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad LAVL buvo rūkoma, yra nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, jog kamerose-palatose nebuvo įrengti skubaus iškvietimo mygtukai, o uždegus tam skirtas lempas į jas buvo nereaguojama, tačiau su tokiu pareiškėjo argumentu teismas taip pat negali sutikti, nes, kaip nurodė LAVL, į uždegtas skubaus iškvietimo lempas visada yra reaguojama, tai patvirtina faktas, kad LAVL visą parą budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos pareigūnai bei nuteistieji palikti atlikti ūkio darbus (b. l. 111).
Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.
Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 39 parų) bei tam tikri higienos normų reikalavimų neatitikimai, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 400 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo A. N. skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. N. priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.