Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-822-194-10

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-02-10
Bylos Nr.: A-822-194-10
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas: V. R.
Trečiasis asmuo: Varnių regioninio parko direkcijai, Valstybinė
Advokatai: Rokas Venslauskas

Kategorijos

2.3.1Smulkusis svetimo turto pagrobimas (ATPK 50 str.)
13.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės byla Nr. A822-194/2010

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1; 13.6 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Rokui Venslauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos V. R. skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims Varnių regioninio parko direkcijai, Valstybinė saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Telšių apskrities viršininko administracijai, Telšių rajono savivaldybės administracijai, Telšių visuomenės sveikatos centrui, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Telšių rajono priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti atsakovo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Šiaulių RAAD) 2008 m. spalio 22 d. sprendimą Nr. SR-S-1975 (7.1) dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos (LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 9 d., 3 str. 5 d., 4 str. 3 d., 7 str. 2 d., 10 str. 1 d., ir kt., LR ABTĮ 89 str. 1 d.); taip pat įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 str.).

Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, adresu Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj., kuriame yra registruotas pareiškėjos ūkis, ji ketina papildomai pastatyti 170 vietų galvijų tvartą. Įgyvendinus šiuos veiklos planus, ūkyje iš viso būtų auginami 350 galvijų. Kitų naminių gyvulių auginimas (daugiau, kaip 200 gyvulių) yra įtrauktas į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą. Sąrašas išdėstytas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede. Atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo šiuo atveju turi atlikti atsakinga institucija – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas, remdamasis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą. Tokia informacija atsakovui buvo pateikta 2008 m. spalio 10 d. Tačiau atsakovas sprendimu informaciją atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo nagrinėti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje negalima. Pareiškėjos nuomone, tuo atsakovas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Respublikos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme iš esmės yra numatytos planuojamos veiklos, kurioms turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir kurioms toks vertinimas gali būti atliekamas. Konkrečiu atveju 170 vietų galvijų tvarto statyba yra tokia planuojama veikla, kuriai turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Ar tokia veikla turi būti vertinama poveikio aplinkai atžvilgiu, ar ne, yra nusprendžiama atliekant atrankos procedūrą. Šiuo atveju atsakovas atsisakė atlikti ne tik aplinkos procedūros vertinimą, bet ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrą ir priėmė galutinį sprendimą bei konstatavo, kad planuojama ūkinė veikla, t.y. 170 vietų tvarto statyba pasirinktoje vietoje yra negalima. Tuo atsakovas pažeidė LR teisės aktų reikalavimus, kadangi visiškai nesivadovavo tam numatyta procedūra. Atsakovas jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis būtų galima nesinaudoti ta procedūra, kuri nustatyta LR teisės aktuose, nenurodė, o tik nurodė ir konstatavo tą aplinkybę, kad tokios veiklos vykdyti negalima. Atsakovas neturėjo galimybės tinkamai išnagrinėti, kaip ta veikla bus vykdoma, ir kaip realiai veiks aplinką. Dėl to tas sprendimas, nepraėjęs tokios procedūros, kuri objektyviai leistų vertinti visus duomenis, visas aplinkybes, negalėjo būti priimtas. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 5 d. numatyti etapai, o to paties įstatymo 7 str. 7 d. numatyta, koks turi būti priimtas sprendimas konkrečiu atveju. Tai yra atsakinga institucija, šiuo atveju atsakovas, turėjo per 20 darbo dienų priimti sprendimą, ir sprendimai galimi tik du: reikalingas arba nereikalingas vertinimas. Šiuo atveju pareiškėja savo prašymu kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas iš karto pateikė savo sprendimą, nepraėjęs visų proceso dalių: atrankos, projekto rengimo ir sprendimo priėmimo. Atsakovas priėmė galutinį sprendimą, kuriuo pasakė, kad negalima. Mano, kad sprendimas galėjo būti toks: pateikti motyvuotą išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ar neprivaloma. Daugiau jokių sprendimų teisės aktai atsakovui nesuteikė. Todėl pareiškėja prašė skundą tenkinti, panaikinti atsakovo sprendimą ir įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime (b. l. 93 – 95) į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinklapyje buvo paskelbtas pranešimas apie gautą ūkininkės V. R. planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Ataskaitos rengėjui buvo pateiktos pastabos, ir gavus pataisymus pagal šias pastabas, buvo parengtas 2008 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. SR-S-75(7.1) projektas, kuriame buvo leidžiama ūkio plėtra. Šis projektas nebuvo oficialiai paskelbtas. Tą pačią dieną paaiškėjo naujos aplinkybės, todėl buvo parengtas 2008 m. sausio 22 d. raštas Nr. SR-S-157(7.1), kad ankstesnis sprendimas negalioja. Varnių regioninio parko direkcija nebuvo pakviesta poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviu. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Varnių regioninio parko direkciją, kaip į konsultantus, kad šie pareikštų savo nuomonę dėl planuojamos ūkinės veiklos jų administruojamoje teritorijoje. Varnių regioninio parko direkcija nepritarė planuojamos ūkinės veiklos plėtrai saugomoje teritorijoje. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas papildomai kreipėsi į kitus konsultantus – Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos. Gautos išvados, kuriomis nepritarta ūkininkės V. R. ūkio plėtrai Milvydiškių k. Varnių sen., Telšių raj. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. SR-S-159(7.1), kad esamo ūkininkės V. R. ūkio plėtra Milvydiškių k. Varnių sen., Telšių raj., negalima. Šis sprendimas buvo paskelbtas 2008 m. sausio 25 d. „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, taip pat apie sprendimą buvo informuota V. R. . 2008 m. spalio 10 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas gavo pareiškėjos 170 vietų galvijų tvarto statybos esamame ūkyje Milvydiškių k. Varnių sen., Telšių raj. informaciją atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Atranka buvo nenagrinėta, kadangi metų pradžioje priimtas sprendimas, kad esamo ūkio plėtra, pastatant 180 vietų tvartą, negalima. Pateiktoje informacijoje atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo suformuluotas kitoks pavadinimas, tai yra vietoje esamo ūkio plėtros, dabar nurodoma 170 galvijų vietų tvarto statyba esamame ūkyje. Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2008 m. sausio 21 d. raštu Nr. V3-7.7-134 toks ūkis negali būti Varnių regioninio parko Drujos geomorfologinio draustinio teritorijoje. Pažymi, kad grafinė medžiaga, tai yra „Esamos sodybos išplėtimas su gamybiniais pastatais“ brėžinys, tiek poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, tiek planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose pateiktas toks pat. Be to, šiuose brėžiniuose numatoma ne 180 ar 170 vietų tvartas, o 200 vietų. Informacija šioje atrankoje pateikta analogiškai, kaip anksčiau nagrinėtoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, tik pakeitus galvijų skaičių vietoje 180 į 170.

Tretysis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija atsiliepime (b. l. 75 – 77) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos žemės sklypas, kuriame ji nori statyti 170 vietų galvijų tvartą, yra Drujos geomorfologiniame draustinyje, o ne žemės ūkio paskirties zonoje. Šiame žemės sklype 2007 m. V. R. planavo statyti 180 vietų galvijų tvartą. Šiai planuojamai veiklai vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 5 d. buvo atliktos visos procedūros: vykdyta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, parengta poveikio aplinkai vertinimo programa, parengta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, priimtas sprendimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008 m. sausio 23 d. raštu Nr. SR-S-159(7.1) priėmė sprendimą: atsižvelgiant į konsultantų išvadas, ūkininkės V. R. ūkio plėtra Milvydiškių k., Varnių sen., Telšių raj. negalima. Mano, kad atsakovo 2008 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. SR-S-1975(7.1) yra teisingas, nes pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Drujos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis. Nagrinėjamas žemės sklypas yra Drujos upelio aukštupyje. To paties įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Varnių regioninio parko tvarkymo plane naujos statybos – gamybinis žemės ūkio kompleksas (stambi ferma) šioje vietoje nenumatytas. Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV skyriaus nuostatas pastatai regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus bei kraštovaizdžio pobūdį. Be to, valstybiniuose parkuose draudžiama kurti specializuotus ūkius, darkančius tradicinį kraštovaizdžio pobūdį. Pagal šių sąlygų XXXVII skyriaus 155.4 punktą geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, jeigu tai pažeidžia reljefo raiškumą. Nagrinėjamas karvių kompleksas neatitinka regiono architektūros savitumų. Jo atsiradimas nagrinėjamoje vietoje iš esmės keičia kraštovaizdžio pobūdį, o dideli ūkiniai ir fermų pastatai akivaizdžiai iškreipia reljefo suvokimą, tai yra pažeidžia reljefo raiškumą, dominuoja reljefo formų atžvilgiu. Regioniniame parke tokių žemės ūkio kompleksų atsiradimas galėtų būti nagrinėjamas tik žemės ūkio funkcinio prioriteto zonose. Nei Telšių bendrajame plane, nei Varnių regioninio parko tvarkymo plane karvių kompleksas Drujos geomorfologiniame draustinyje nenumatytas. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype be gyvenamojo namo ir kitų priklausinių jau stovi stambūs ūkiniai pastatai. Šiuo metu pastatai rekonstruoti ir padidinti bei pastatyta nauja 180 vietų veršidė, kurios plotas – 1822 m². Šioje teritorijoje galėjo būti sodyba su tradiciniais priklausiniais. Ūkio su stambiais pastatais kūrimas geomorfologiniame draustinyje prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl šio karvių komplekso plėtra draustinyje negalima.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime (b. l. 103 – 105) į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad dar 2007 m. pareiškėja, ketindama plėsti savo ūkį, tai yra statyti papildomai 180 vietų galvijų tvartą, kreipėsi į Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atlikus poveikio aplinkai vertinimą buvo priimtas 2008 m. sausio 23 d. sprendimas Nr. SR-S-159(7.1), kad V. R. ūkio plėtra negalima. Planuojama ūkininkės veikla pripažinta negalima vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ XXXIV skyriaus 139 punktu ir XXXVII skyriaus 155.4 punktu bei Varnių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu aplinkos ministro 2006 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-246. Pareiškėja nepagrįstai pateikė pakartotinį prašymą atsižvelgdama į planuojamos veiklos mastą, atliekų susidarymą, jų tvarkymą ir kt., tai yra iš esmės į veiklos rezultatą. Šiuo atveju praplėsti ūkį pastatant 180 ar 170 vietų galvijų tvartą neleista ne dėl planuojamos veiklos rezultato, o apskritai dėl veiklos apribojimų, taikomų saugomoje teritorijoje, numatytų Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsniuose bei kituose atsiliepime paminėtuose teisės aktuose. Varnių regioninio parko tvarkymo plane naujos statybos – gamybinis žemės ūkio kompleksas (stambi ferma) šioje vietoje nenumatytas. Be to, tokio objekto statyba nesusijusi su draustinio steigimo tikslais – išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis. Ir 180 vietų galvijų tvartas, ir 170 vietų galvijų tvartas – stambių gabaritų pastatai. Būtent dėl šios priežasties pagal dabar galiojančius teisės aktus tokių pastatų statyba Varnių regioninio parko Drujos geomorfologiniame draustinyje negalima.

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime (b. l. 110 – 111) į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėjos sklype nėra Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat minėtas žemės sklypas nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar apsaugos zonas, todėl prašė bylą spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių apskrities viršininko administracija atsiliepime (b. l. 114) į pareiškėjos skundą nurodė, kad dėl pareiškėjos skundo nepasisako, nes skundžiamas sprendimas Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu nepriskirtas apskrities viršininko administracijos kompetencijai.

Tretysis suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka (b. l. 99 – 100).

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 str. 2 d., kurioje numatyta, kad planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, [...] ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai. Nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl statinio statybos, tai yra 170 vietų galvijų tvarto statybos pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj. Iš VĮ Registrų centro Telšių filialo pažymėjimo „Apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre“ (b. l. 19 – 28) matyti, kad 2.1. punkte aprašytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 9,0008 ha ploto. Šio pažymėjimo 9.3. ir 9.4. punktuose numatyta, kad visas sklypas patenka į geomorfologinio draustinio ir nacionalinio ir regioninio parko teritorijas. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, [...]. Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams. Valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. To paties įstatymo 3 dalyje numatyta, kad statiniai valstybiniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami vadovaujantis teisės aktais, valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniais, atsižvelgiant į miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus. Leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymo procentą, atstumus nuo vandens telkinių ir šlaitų nustato valstybinių parkų individualūs apsaugos reglamentai ir (ar) statybų saugomose teritorijose regioniniai architektūriniai reglamentai. [...]. Teismas nustatė, kad Varnių regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame 2006 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-246, nėra numatyta Varnių regioniniame parke statyti tokius statinius. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų“ 136.5. p. numatyta, kad pagal bendruosius apribojimus visose nacionalinių ir regioninių parkų teritorijose draudžiama kurti stambius specializuotus (sodininkystės, gėlininkystės, šiltnaminės daržininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kt.) ūkius, darkančius tradicinį kraštovaizdžio pobūdį, o to paties nutarimo 154.3. numatyta, kad geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Geomorfologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius. Pareiškėjos numatomas statyti 170 galvijų vietų tvartas nėra susijęs su draustinio steigimo tikslais, taip pat jis keistų, o tuo pačiu ir išdarkytų tradicinio kraštovaizdžio pobūdį, todėl toks statinys yra draudžiamas statyti. Tokia išvada jau buvo padaryta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. SR-S-159(7.1), kuriame buvo konstatuota, kad šiuo metu žemės sklype esamų pastatų plotas viršija regioniniuose parkuose leidžiamo sodybinio užstatymo plotą. Esamas žemės ūkio gamybinis kompleksas jau dabar keičia tradicinio kraštovaizdžio pobūdį, pažeidžia reljefo raiškumą, dominuoja reljefo formų atžvilgiu. Ūkininkės ūkis matomas nuo visų aukštesnių kalvų bei kelio [...] (b. l. 44 – 46). Pareiškėjos planuojama ūkinė veikla yra numatoma Varnių regioniniame parke, Drujos geomorfologiniame draustinyje. Drujos Geomorfologinio draustinio tikslas yra išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis. Pareiškėjos norimas statyti statinys keistų kraštovaizdžio pobūdį, reljefą. Pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos dėl 180 galvijų vietų tvarto statybos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas, ir priimtas neigiamas sprendimas. Šiame sprendime buvo akcentuota, kad pareiškėjos ūkio plėtra negalima ne dėl didesnio galvijų skaičiaus, bet dėl naujo pastato, kuris darko kraštovaizdį. Pareiškėjos naujas reikalavimas dėl planuojamos ūkinės veiklos statant 170 vietų galvijų tvartą dėl poveikio aplinkai vertinimo atrankos iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio reikalavimo, nes tiek 180 vietų galvijų tvarto statinys, tiek ir 170 vietų galvijų tvarto statinys vienodai darko draustinio kraštovaizdį. Pareiškėja nurodė, kad iš esmės skiriasi veiklos mastas priklausomai nuo galvijų skaičiaus (170 ir 180 galvijų). Esant mažesniam galvijų skaičiui iš esmės skiriasi veiklos mastas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas. Tačiau pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas atsižvelgiant ne į veiklos rezultatą, o dėl veiklos apribojimų, taikomų saugomoje teritorijoje, numatytų Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ XXXIV skyriaus 139 punkte ir XXXVII skyriaus 154.3 punkte, Varnių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu 2006 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-246, nes pareiškėjos planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje negalima, todėl, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai nenagrinėjo informacijos atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo.

III.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 142 – 146) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Įvertinusi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. ir 6 str. 3 d. bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad priimdamas tokį sprendimą, atsakovas viršijo įstatymų jam nustatytus įgaliojimus. LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir „Įstatymas“) 7 str. 7 d. numatyta, kad atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Planuojamos ūkinės veiklos metodinių nurodymų, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2005-12-30 d. įsakymu Nr. Dl-665, 12 punkte. Todėl atsakovas privalėjo išnagrinėti jam pateiktą informaciją ir priimti vieną iš Įstatyme numatytų sprendimų – privaloma ar ne, planuojamai ūkinei veiklai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tokia atsakovo prievolė kyla jau vien iš to, kad pareiškėjos planuojama veikla yra įrašyta į planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (Įstatymo 2 priedo 1.2 p.). Atsakovo teisė priimti kitokį sprendimą Įstatyme nėra nustatyta. Atitinkamai, atsakovo sprendimas, priimtas viršijant jam suteiktus įgaliojimus, yra neteisėtas. Teismas, kaip ir atsakovas, neįvertino, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra skiriasi nuo poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl veiklos galimumo atitinkamoje vietovėje, vertinamos ir į jas atsižvelgiama tik atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą (Įstatymo 2 str. 9 d., 4 str. 3 d.). Teismas turėjo atsižvelgti, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos tikslas yra ne konstatuoti, kad atitinkama veikla galima ar negalima, bet tik nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (Įstatymo 7 str. 2 d.). Todėl teismas, priimdamas sprendimą, Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomoje teritorijoje, nuostatas, kaip ir atsakovas, analizavo nepagrįstai. Teismo ir atsakovo vertinamos teisės aktų normos nėra susiję su poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūra, jomis remiantis negali būti konstatuojama, kad atsakovo sprendimas atsisakyti nagrinėti atrankai pareiškėjos pateiktą informaciją yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, kad teismas Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, neanalizavo.

2. Įstatymo 2 str. 2 d. numatyta, kad planuojama ūkinė veikla – tai numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą <...> ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai. Pažymi, kad pareiškėjos planuojama veikla apima ne tik naujo statinio statybą, bet ir galvijų auginimą. Vertinant, ar 180 vietų galvijų tvarto statyba ir 170 vietų galvijų tvarto statyba yra tapati planuojama veikla, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad abiem atvejais yra statomas statinys, bet ir į tame statinyje planuojamą vykdyti veiklą – galvijų skaičių, atliekų kiekį, jų susidarymo ir tvarkymo ypatybes bei šių faktorių įtaką aplinkai (Įstatymo 3 str. 1 d., 7 str. 4 d., 5 d. ir kt.). Todėl vertinant, ar planuojama ūkinė veikla yra tapati, būtina atsižvelgti į visas su planuojama veikla susijusias aplinkybes. Planuojama veikla ir jos įtaka aplinkai vertinama atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, o ne atrankos procedūrą. Atitinkamai, atsakovas, neatlikęs planuojamos ūkinės veiklos – 170 vietų galvijų tvarto statybos poveikio aplinkai vertinimo, negalėjo konstatuoti, kad ši veikla yra tapati kitai pareiškėjos planuotai veiklai 180 vietų galvijų tvarto statybai. Be to, atsakovas išvados, kad planuojamos veiklos yra tapačios, priėjo net faktiškai neatlikęs jokių šių dviejų veiklų palyginimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Jurgita Stankutė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokiais kriterijais vadovaujantis ir į ką atsižvelgiant buvo konstatuota, kad pareiškėjos planuotos veiklos yra tapačios. Be to, Jurgita Stankutė, atstovaudama atsakovą, sutiko, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos – 170 vietų galvijų tvarto statybos gali būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Tačiau Šiaulių apygardos administracinis teismas, priimdamas sprendimą, į tokius atsakovo atstovės paaiškinimus neatsižvelgė ir jų nevertino.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepime (b. l. 153 – 154) pažymi, kad byloje keliamas klausimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos nėra susijęs su Departamento kompetencija, kadangi žemės sklypas, kuriame planuojama esamo ūkio plėtra, nepatenka į Kultūros vertybių registre registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijas ar apsaugos zonas. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo Varnių regioninio parko direkcija atsiliepimu (b. l. 155 – 157) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad V. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kad. Nr. 7823/0003:2) Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj., Varnių regioninio parko Drujos geomorfologiniame draustinyje, be gyvenamojo namo ir kitų priklausinių, jau stovi stambūs ūkiniai pastatai. Šiuo metu pastatai rekonstruoti ir padidinti bei pastatyta nauja 180 vietų veršidė (statybos pradžia 2005 m.), kurios plotas – 1822 m. Visų esamų pastatų plotas – 4983 m². Tai jau gamybinis žemės ūkio kompleksas (stambi ferma), o ne sodyba. Įvertinę žemiau pateiktų teisės aktų nuostatas ir esamą užstatymą, informuoja, kad šioje teritorijoje galėjo būti sodyba su tradiciniais priklausiniais. Ūkio su stambiais pastatais kūrimas geomorfologiniame draustinyje prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir šio karvių komplekso plėtra draustinyje yra negalima. 2007 m. atlikus visas poveikio aplinkai vertinimo procedūras dėl naujos 180 galvijų fermos statybos ir Šiaulių RAAD 2008-01-23 priėmus sprendimą raštu Nr. SR-S-159(7.1), kad ūkininkės V. R. ūkio plėtra Milvydiškių k. Varnių sen., Telšių raj. negalima, vadovaujantis protingumo kriterijais, vertina, kad tokia veikla turėtų būti negalima ir 170 vienetų galvijų tvartui, nes ne galvijų auginimas, o naujo pastato statyba šioje teritorijoje negalima. Mano, kad dar kartą atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras yra tiesiog nelogiška. V. R. veiksmus – besąlygišką siekimą statyti tvartą, žinant, kad šioje teritorijoje statyti negalima – vertina kaip nesąžiningumą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio nuostatas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose. Drujos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis. Nagrinėjamas žemės sklypas yra Drujos upelio aukštupyje. To paties įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose. Varnių regioninio parko tvarkymo plane naujos statybos – gamybinis žemės ūkio kompleksas (stambi ferma) šioje vietoje nenumatytas.

Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIV skyriaus (Nacionaliniai ir regioniniai parkai) nuostatas, pastatai regioniniuose parkuose projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorijų planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį. Be to, valstybiniuose parkuose draudžiama kurti specializuotus ūkius, darkančius tradicinį kraštovaizdžio pobūdį. Pagal šių sąlygų XXXVII skyriaus (Geomorfologiniai draustiniai) 155.4 punktą geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama statyti statinius, jeigu tai pažeidžia reljefo raiškumą. Nagrinėjamas karvių kompleksas (sąvoka minima V. R. pateiktame „Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikiama informacija“ 2.2.11. p.) neatitinka regiono architektūros savitumų. Jo atsiradimas nagrinėjamoje vietoje iš esmės keičia kraštovaizdžio pobūdį, o dideli ūkiniai ir fermų pastatai akivaizdžiai iškreipia reljefo suvokimą t.y. pažeidžia reljefo raiškumą dominuoja reljefo formų atžvilgiu. Regioniniame parke tokių žemės ūkio kompleksų atsiradimas galėtų būti nagrinėjamas tik žemės ūkio funkcinio prioriteto zonose.

Nei Telšių bendrajame plane, nei Varnių regioninio parko tvarkymo plane (Varnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314, Varnių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas aplinkos ministro 2006-05-18 įsakymu Nr. Dl-246 (Žin., 2006, Nr. 60-2148)) karvių kompleksas Drujos geomorfologiniame draustinyje nenumatytas.

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 159 – 160) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad 2007 m. metų gruodžio 18 d. LR Aplinkos ministerijos tinklapyje buvo paskelbtas pranešimas apie gautą ūkininkės V. R. planuojamos ūkinės veiklos (toliau – ir PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) ataskaitą dėl „Esamo ūkininkės V. R. ūkio plėtros Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj.“.

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. sausio 8 d. raštu Nr. SR-S-36(7.1) buvo pateiktos pastabos V. R. ir PAV ataskaitos rengėjui V. Vaizgielai. Gavus pataisymus į pateiktas pastabas buvo parengtas projektas 2008-01-14 sprendimo Nr. SR-S-75(7.1), kuriame buvo leidžiama ūkio plėtra. Šis sprendimo projektas nebuvo oficialiai skelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Aplinkos ministerijos internatiniame tinklapyje, kaip numato LR aplinkos ministro 2005-07-15 įsakymas Nr. Dl-370 „Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas“ (Žin., 2005, Nr. 93-3472). Paaiškėjus nenumatytoms aplinkybėms buvo parengtas 2008-01-22 raštas Nr. SR-S-157(7.1), dėl ankstesnio sprendimo negaliojimo. Vadovaujantis LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 2005, Nr. 84 - 3105) 5 straipsnio 2 d., Varnių regioninio parko direkcija jos pačios prašymu ar atsakingos institucijos nebuvo pakviesta poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviu. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ŠRAAD) vadovaudamasis šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2007-12-19 raštu Nr. SR-S-2499(7.1) kreipėsi į Varnių regioninio parko direkciją, kaip į konsultantus, kad šie pareikštų savo nuomonę dėl planuojamos ūkinės veiklos jų administruojamoje teritorijoje. 2007-12-28 gautas raštas Nr. 277, kuriame Varnių regioninio parko direkcija nepritaria planuojamos ūkinės veiklos plėtrai saugomoje teritorijoje. ŠRAAD 2008-01-17 raštu Nr. SR-S-127(7.1) papildomai kreipėsi į kitus konsultantus – Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos misterijos. 2008-01-21 gautas raštas Nr. V3-7.7-134, kuriame pateikiamos išvados, nepritariančios ūkininkės V. R. ūkio plėtrai Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2008-01-23 priėmė sprendimą Nr. SR-S-159(7.1), kad esamo ūkininkės V. R. ūkio plėtra Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj. negalima. Apie 2008 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. SR-S-159(7.1) faksu tą pačią dieną buvo informuota pareiškėja, taip pat ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas V. Vaizgiela. 2008 m. sausio 23 d. priimtas sprendimas Nr. SR-S-159(7.1) 2008 m. sausio 25 d. buvo skelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 7. Papildomai V. R. buvo informuota 2008 m. sausio 29 raštu Nr. SR-S-203(7.1) apie „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbtą informaciją.

2008-10-10 Šiaulių RAAD gavo ūkininkės V. R. 170 vietų galvijų tvarto statybos, esamame ūkyje Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj. informaciją atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo. Atranka nenagrinėta, kadangi metų pradžioje priimtas sprendimas, kad esamo ūkio plėtra pastatant 180 vietų tvartą negalima. Pateiktoje informacijoje atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo suformuluotas kitoks pavadinimas t.y. vietoje esamo ūkio plėtros, dabar nurodoma 170 galvijų vietų tvarto statyba esamame ūkyje. Vadovaujantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos 2008-01-21 raštu Nr. V3-7.7-134 toks ūkis negali būti Varnių regioninio parko Drujos gemorfologinio draustinio teritorijoje. Vadovaujantis LR Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 1.2 punktu, matyti, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas tik kai auginamų naminių gyvulių skaičius viršija 200 gyvulių. Pažymi, kad grafinė medžiaga t.y. „Esamos sodybos išplėtimas su gamybiniais pastatais“ brėžinys tiek PAV ataskaitoje, tiek PŪV PAV atrankos dokumentuose pateiktas toks pat. Be to, šiuose brėžiniuose numatoma ne 180 ar 170 vietų tvartas, o 200 vietų. Informacija šioje atrankoje pateikta analogiškai, kaip anksčiau nagrinėtoje PAV ataskaitoje, tik pakeitus galvijų skaičių vietoje 180 į 170.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu (b. l. 161 – 163) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas pagrįstai 2008 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. SR-S-1975(7.1) atsisakė nagrinėti informaciją atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo argumentu, kad atsakovas negalėjo nenagrinėti informacijos atrankai dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo, tai yra besąlygiškai privalėjo ją nagrinėti ir priimti vieną iš galimų sprendimų: privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ar neprivaloma; o pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai analizavo Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių veiklą saugomoje teritorijoje, nuostatas.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – Poveikio aplinkai vertinimo įstatymas) 4 straipsnio nuostatos numato poveikio aplinkai vertinimo tikslus: nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai (1 dalies 1 punktas); sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti (1 dalies 2 punktas); nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje (1 dalies 3 punktas). Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį poveikis aplinkai – tai numatomas aplinkos pokytis, kurio priežastis yra planuojama ūkinė veikla. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, darytina išvada, kad poveikio aplinkai vertinimo tikslai yra įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį ir nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Tačiau tais atvejais, kai įstatymu yra draudžiama tam tikra statyba ir draudimas nesiejamas su tam tikru šios statybos poveikiu aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas iš esmės nėra privalomas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos nereikalauja vykdyti poveikio aplinkai vertinimo proceso tokiu atveju, kai remiantis įstatymų nuostatomis konkreti planuojama veikla – nepriklausomai nuo jos konkretaus poveikio aplinkai – apskritai nėra leistina pasirinktoje vietoje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje planuojama statyba, tai yra 170 vietų galvijų tvarto statyba, pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame Milvydiškių km., Varnių sen., Telšių raj., kuris patenka į Varnių regioninio parko teritoriją ir Drujos geomorfologinį draustinį, neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, kuris nustato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, ir Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkto, kuriame nustatyta, kad valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose, kai Varnių regioninio parko tvarkymo plane, patvirtintame 2006 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-246, nėra numatyta nauja statyba konkrečiame sklype, o pareiškėjos numatomas statyti 170 galvijų vietų tvartas nėra susijęs su draustinio steigimo tikslais. Taip pat planuojama statyba prieštarautų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 neatitinka Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXVII skyriaus (geomorfologiniai draustiniai) 154 punkto, kuris nustato, kad geomorfologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje, ir 154.3 punkto, kuris nustato, kad geomorfologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama kurti ir plėsti sodų bendrijas, specializuotus gėlininkystės, sodininkystės, šiltnaminės daržininkystės, tvenkininės žuvininkystės ir kitus tokio pobūdžio ūkius, reikalavimų.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2008 m. sausio 23 d. sprendime Nr. SR-S-159(7.1) buvo konstatuota, kad šiuo metu žemės sklype esamų pastatų plotas viršija regioniniuose parkuose leidžiamo sodybinio užstatymo plotą. Esamas žemės ūkio gamybinis kompleksas jau dabar keičia tradicinio kraštovaizdžio pobūdį, pažeidžia reljefo raiškumą, dominuoja reljefo formų atžvilgiu. Šiame sprendime buvo akcentuota, kad pareiškėjos ūkio plėtra negalima ne dėl didesnio galvijų skaičiaus, bet dėl naujo pastato, kuris darko kraštovaizdį. Drujos geomorfologinio draustinio tikslas – išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis, o nagrinėjamas žemės sklypas yra Drujos upelio aukštupyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas atsižvelgiant ne į veiklos rezultatą, o dėl veiklos (statybos) apribojimų, taikomų saugomoje teritorijoje, numatytų Saugomų teritorijų įstatymo 9 ir 13 straipsniuose, Varnių regioninio parko tvarkymo planu, patvirtintu 2006 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-246, nes pareiškėjos planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje negalima. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad pareiškėjos argumentai, susiję su tuo, kad nauja planuojama ūkinė veikla, statant 170 vietų galvijų tvartą, darytų mažesnį poveikį aplinkai nei anksčiau planuota nėra nagrinėtini.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių pažeidimų, turinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei teisingumui nepadarė, tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjos V. R. apeliacinį skundą atmesti. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė