Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1370-720/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
1-1370-720/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03883-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
I. Č.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1370-720/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03883-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.5.4.; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis I. Č. 2015-01-16, apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo seseriai G. P. ir jos sutuoktiniui A. P. juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai yra laikydamas rankoje peilį ir sakydamas: „užmušiu, jūs negyvensit“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis I. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. sausio 16 d. jis buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su mama T. Č.. Ji yra sena, jis jai viską padeda, perka maistą, skaičiuoja už butą mokesčius, gamina valgyti, tvarko kambarius. Su mama sutaria gerai. Jis vartoja alkoholį, bet būna, kad negeria 3 - 4 mėnesius. Išgėręs jis nebūna piktas ir agresyvus. Būna, kad mama pati kabinėjasi be jokio reikalo prie jo, jį nervina. Tą dieną mamos namuose nebuvo, ją galimai buvo išsivežusi sesuo. Jis vienas namuose vartojo alkoholį, kai atvyko jo sesuo G. P. kartu su vyru A. P.. Jie pradėjo prie jo kibti, sakė, kad jis pastoviai geria, negerbia mamos, taip tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis, norėdamas, kad jie nuo jo atsikabintų, nuėjo prie spintelės ir pasiėmė suvenyrinį peilį, kuris yra „iššokamas“, kitame gale su žibintuvėliu. Jį buvo pirkęs Bazėje, mokėjo 15 litų. Jo geležtė apie 8 cm ilgio. Šį peiliuką pirko, kad galėtų vakare pasišviesti. Pasiėmęs tą peiliuką, jį demonstratyviai laikė, kad jie matytų. Ar kažką sakė, jis nepamena, bet galėjo sakyti. Kaip viskas vyko, tiksliai neprisimena. Sesuo buvo šalia A.. Ji vis sakė, kad A. duotų jam, tai yra suduotų smūgį, bet A. nesudavė. Jie, pamatę peilį, greitai išėjo iš buto, nes išsigando. Neužilgo atvyko policija ir jį išvežė. Policijoje pareigūnai paėmė jo peilį, o jį uždarė į areštinę. Kai jį išleido, peilį atidavė. Po to įvykio jis pas mamą nebuvo nei karto, jos nematė, apie 4 dienas gyveno nakvynės namuose, po to susirado butą Šančiuose, gyveno su keliais draugais. Gauna pensiją ir dirba atsitiktinius darbus. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b.l. 32, 36).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais nukentėjusiųjų parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji G. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su savo šeima Jonavos rajone. Jos mama T. Č. gyvena kartu su savo sūnumi, tai yra jos broliu I. Č., bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Mama brolį išlaiko iš savo pensijos, tačiau būna, kad ji motinai padeda, kad jai lengviau būtų. I. visą gyvenimą nėra dirbęs, jis gauna invalidumą, nes nuo vaikystės jo vieną koja trumpesnė. Jis pastoviai vartoja alkoholį, geria dažnai. Išgėręs tampa agresyvus, priekabiauja ir prie mamos, ir prie visų žmonių, jam niekas netinka. 2015-01-16, apie 20.00 val., ji kartu su savo vyru A. P. atvyko aplankyti mamos. Mamos namie nebuvo, ji buvo pas savo seserį. I. rado neblaivų, ji bandė su juo kalbėtis, aiškintis, kodėl jis vartoja alkoholį ir dėl to mama negali ramiai gyventi. Taip kilo žodinis konfliktas. Kambaryje ant stalo matė du peilius, ji juos paėmusi išmetė į šiukšlių kibirą, nes jai buvo nejauku. Jos vyras visada buvo šalia jos. I. norėjo išvaryti juos, todėl pradėjo stumdytis su jos vyru, jis juos vadino necenzūriniais žodžiais, sakė, kad juos užmuš, nors dar tuo metu rankoje peilio neturėjo. Ji, šiaip ne taip priėjusi prie buto durų, norėjo jas atidaryti, kad išeitų. Tada I. išsitraukė peilį, iš kur, ji nematė. Tai, kad jis turėjo peilį, ji pamatė, kai jos vyras sušuko, kad I. turi peilį. Laikydamas rankoje peilį, I. juo mosikavo ir sakė, kad ją užmuš ir visus užmuš. Ji jo labai išsigando, nes nežinojo ko iš jo tikėtis. Spėjo su vyru išeiti į koridorių ir užrakinti buto duris. Ji iš savo telefono iškvietė policiją, nulipo su vyru į lauką, dar laikė užrėmę laiptinės duris, nes matė, kad I. norėjo pabėgti, bet, pastūmęs laiptinės duris, jų neatidarė. Atvykus policijai, I. sėdėjo laiptinėje ant laiptų. Policija jį išvežė. Po dienos, kai jį išleido iš areštinės, I. jai skambino, lyg buvo blaivus, kalbėjo su ja gražiai, prašė, kad ji leistų paimti iš mamos buto jo dokumentus ir pinigus, nes jis nori važiuoti į Kaliningradą. Tų daiktų ji jam nedavė. Ir nuo to laiko ji jo nematė ir su juo nebendravo. Mama taip pat apie jį nieko nežino (b.l. 14).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo žmona G. P. jo paprašė kartu su ja nuvažiuoti pas jos mamą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad jos brolis I. Č. pradėjo vartoti alkoholį ir norėjo su juo pakalbėti, nes ten kartu su juo gyvenanti G. mama negali ramiai gyventi. Jiems ten nuvykus, bute buvo tik I.. Jie jam liepė išeiti iš namų, taip įvyko konfliktas. Konflikto metu I. juos plūdo necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti. Kai jis pradėjo I. stumti iš buto, I. išsitraukė iš kišenės peilį, galimai lenktinį, jo ašmenys galėjo būti iki 10 cm. ilgio, viskas vyko labai greitai, todėl nelabai matė, koks buvo peilis. Jis juo pradėjo mosuoti ir grasinti, kad užmuš. Kadangi I. tuo metu sėdėjo ant batų dėžės koridoriuje, jis patraukė I. už kojų, tada šis nukrito ant žemės ir jis išspyrė tą peilį. Jis su žmona greitai išėjo iš buto, butą užrakino. Žmona iškvietė policiją (b.l. 18).

2015-01-16 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad policiją kvietė G. P., kuri nurodė, kad su jos motina gyvenantis jos brolis I. Č. jai grasino peiliu, sakydamas, kad ją užmuš, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais (b.l. 5 – 6).

2015-01-16 Kauno AVPK Patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiojo patrulio R. Z. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2015-01-16, apie 19.54 val., jam patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. P., buvo gautas budėtojo pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), brolis grasina peiliu. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė G. P.. Ji pareiškė, kad atėjus pas savo motiną į namus, brolis pradėjo grasinti susidorojimu, elgėsi agresyviai, pagriebęs nuo stalo peilį, pradėjo juo mosuoti, grasindamas, kad nudurs. G. P. policijos laukė prie laiptinės, buvo išsigandusi ir susijaudinusi, ant jos smurto žymių nesimatė (b.l. 7 - 8).

2015-01-16 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2015-01-16, 20.28 val., I. Č. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas (b.l. 47).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju, kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikydamas peilį, grasino nužudyti savo seserį G. P. ir jos sutuoktinį A. P., grasino žodžiais sakydamas, kad juos užmuš, todėl, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusieji pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo rimtą pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įgyvendinti.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo I. Č. visišku prisipažinimu, nukentėjusiųjų G. P. ir A. P. ikiteisminio tyrimo apklausų protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. Č. 2015-01-16, apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), grasino savo seseriai G. P. ir jos sutuoktiniui A. P. juos nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tai yra laikydamas rankoje peilį ir sakydamas: „užmušiu, jūs negyvensit“, sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis I. Č. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo I. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 60).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkas nedirba, yra neteistas (b.l. 42), administracine tvarka baustas (b.l. 43 - 44), VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitoje neregistruotas (b.l. 52), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas (b.l. 54). Alkoholio vartojimas skatina agresyvų kaltinamojo elgesį, lemia susilpnėjusią savikontrolę, kas turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui, nusikalstama veika buvo nukreipta prieš šeimos narius – seserį ir jos sutuoktinį, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (tris) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti I. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. sausio 16 d. iki 2015 m. sausio 18 d., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė