Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Jūratei Germanavičiūtei Vasiljevienei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Elenai Neimaer-Zinkienei, UAB „Šilelis 2“ atstovei R. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Šilelis 2“ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotų asmenų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama minėtų institucijų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad 1998-03-16 tarp AB ‚Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba“ Nr. 6 ir pareiškėjo V. Č. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią AB ‚Jonavos statyba“ firma „Kėdainių statyba“ Nr. 6 iš V. Č. nupirko 21 vnt. denginio plokščių po 300 Lt, iš viso už 6300 Lt, nustatytas trijų mėnesių atsiskaitymo už plokštes laikotarpis (I t.; b.l. 7). 1998-07-01 AB „Jonavos statyba“ firmos „Kėdainių statyba“ Nr. 6 ir UAB „Šilelis-2“ atstovai pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, jog UAB „Šilelis-2“ yra skolinga AB „Jonavos statyba“ firmai „Kėdainių statyba“ Nr. 6 11987,79 Lt (I t.; b.l. 9). Tarpusavio atsiskaitymo akte, pasirašytame firmos „Kėdainių statyba“ Nr. 6 direktoriaus P. Š., UAB „Šilelis-2“ direktoriaus V. Š. ir fizinio asmens V. Č., nurodoma, kad pagal suderinimo aktą iš 1998-07-01 AB „Jonavos statybos“ firmos „Kėdainių statyba“ Nr. 6 skola UAB ‚Šilelis-2“ sumoje 11983,79 Lt ir asmeniui V. Č. skola 6300,00 Lt, viso 18283,79 Lt. Ši skola užskaitoma nuosavos statybos nebaigta statyba mikrorajone Chemikų g. K-17, Kėdainiai. Firmos „Kėdainių statyba“ Nr. 6 skola UAB „Šilelis-2“ ir asmeniui V. Č. padengiama abipusiu susitarimu. Firma „Kėdainių statyba“ Nr. 6, UAB „Šilelis-2“ ir asmuo V. Č. jokių pretenzijų neturi (I t.; b.l. 10). Iš UAB „Šilelis-2“ akcininkų susirinkimo, vykusio 2003-04-19, protokolo matyti, kad akcininkų susirinkimas nutarė mažinti įmonės įstatinį kapitalą, parduodant dalį pastatų ir už gautas lėšas padengti įsiskolinimus, įpareigojo direktorių V. Č. surasti pirkėją pastatų pirkimui ir paskirti asmenį atlikti pardavimo sandorius (I t.; b.l. 11-12). Iš 2007-07-23 kasos pajamų orderio Nr. 0441151 ir kasos pajamų orderio kvito Nr. 0441151 matyti, kad V. Č. sumokėjo UAB „Šilelis-2“ 12000 Lt už nebaigtą statybą (I t.; b.l. 16). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnija 2007-05-30 rašte Nr. M6-1.11-577 „Dėl pastato pamatų prie Chemikų g. 28 namo“, adresuotame pareiškėjui V. Č., nurodė, kad prie pastarajam priklausančio pastato pamatų renkasi asocialūs asmenys, teršia aplinką, triukšmauja, po pamatus landžioja vaikai ir laipioja vaikai bei nurodė iki 2007-06-10 sutvarkyti statybvietę, užkonservuoti, užtverti tvora (I t.; b.l. 13). Kėdainių rajono savivaldybės administracinė komisija 2007-06-27 nutarimu V. Č. pagal ATPK 161 str. skyrė 200 Lt baudą už tai, kad jam priklausantys namo pamatai, esantys prie Chemikų g. 28 namo, yra netvarkingi ir kelia grėsmę, taip pat įpareigojo V.Č. iki 2007-07-31 sutvarkyti teritoriją (aptverti) (I t.; b.l. 15). V. Č. jam skirtą 200 Lt baudą sumokėjo (I t.; b.l. 14). Kėdainių r. sav. administracija 2007-09-07 raštu informavo, kad nuo 1992 m. žemės sklypo Chemikų g. nuomos sutartis nėra sudaryta nei su AB „Jonavos statybos“ firma „Kėdainių statyba“ Nr. 6, nei su V. Č. (I t.; b.l. 18). Kėdainių r. sav. administracijos Kėdainių miesto seniūnija 2011-08-25 raštu Nr. M6-1.15-1126 nurodė V. Č. iki 2011-09-08 likviduoti pamatus, esančius prie Chemikų g. 20 namo, stovinčius ant valstybinės žemės, arba pradėti spręsti žemės sklypo priklausomybės klausimą ir imtis reikiamų teritorijos apsaugos priemonių, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys (I t.; b.l. 22). 2011-09-13 Kėdainių r. sav. administracijos Kėdainių miesto seniūnija kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydama imtis priemonių dėl Kėdainių mieste, prie Chemikų g. 20 namo stovinčių apleistų pradėto statyti namo pamatų nepriežiūros (I t.; b.l. 21). 2011-10-18 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte, surašytame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialisto, užfiksuota, kad apleistoje statybvietėje, esančioje Chemikų g., Kėdainiuose, statybos darbai nevykdomi, statybos aikštelėje pradėti kloti daugiabučio pastato pamatai, sumontuotos trys eilės pamatinių blokų, statybos aikštelė neaptverta, pro ją vaikščioja žmonės (I t.; b.l. 23-24). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-12-30 įpareigojo V. Č. nedelsiant atlikti darbus, užtikrinančius žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę apsaugą ir aplinkos apsaugą (I t.; b.l. 25-26). Nustačius, kad minėtas reikalavimas neįvykdytas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pakartotinai pareikalavo V. Č. iki 2012-07-31 atlikti darbus, užtikrinančius žmonių saugą statybvietėje, priešgaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą (I t.; b.l. 29-30). Už šio reikalavimo neįvykdymą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-12-06 nutarimu V. Č. pagal ATPK 189⁴ str. 1 d. skirta 400 Lt bauda (I t.; b.l. 41), kurią jis sumokėjo (I t.; b.l. 42). Iš Kėdainių rajono savivaldybės admininistracijos 2012-10-04 rašte Nr. AS-4913 nurodytų duomenų matyti, kad į Kėdainių r. sav. administraciją dėl žemės sklypo suformavimo mikrorajone Chemikų g. K-17 (prie Chemikų g. 28 namo) nei AB „Jonavos statyba“ firma „Kėdainių statyba“ Nr. 6, nei UAB „Šilelis-2“ nesikreipė, savivaldybė jokių sprendimų dėl minėto sklypo nėra priėmusi, nei žemės sklypas, nei nebaigta statyba (pastato pamatai) VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, šis turtas nėra savivaldybės balanse, savivaldybės administracija jokių sprendimų dėl minėtų pamatų nėra priėmusi (I t.; b.l. 33). Iš Kauno apskrities archyvo pateiktų dokumentų matyti, kad Kėdainių rajono Kėdainių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1986-12-11 sprendimu Nr. 396 paskyrė 7075 kv. m. dydžio žemės sklypą Jonavos chemijos statybos tresto gyvenamųjų namų statybai Janušavos mikrorajone (prie Chemikų gatvės) (I t.; b.l. 44). Antstolės Ramunės Mikliušienės 2012-10-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0064/12/42/1 užfiksuota, kad teritorijoje Kėdainiuose, šalia Chemikų g. namo Nr. 28, tarp „Aušros“ vidurinės mokyklos ir kolektyvinių garažų, žemės plotas yra aptvertas vielinio tinklo tvora, kuris vietomis nuplėštas, likę stovėti metaliniai stulpeliai, kampe išmintas praėjimo takas. Teritorijoje stovi daugiabučio gyvenamojo namo pamatai iš betoninių pamatų blokų, perdengimo nėra, namo pamatų viduje primesta šiukšlių, priaugę žolių, krūmų, medelių, aplink namo pamatus pridėta perdengimo gelžbetoninių, tuštuminių plokščių, teritorija apaugusi krūmais, žolėmis (I t.; b.l. 45). Kėdainių rajono sav. administracija 2013-01-23 rašte Nr. AS-611 nurodė, kad Chemikų gatvėje, Kėdainių mieste nėra statinių įrašytų į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašą, statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūra nevykdoma (I t.; b. l. 70). 2013-04-24 rašte Nr. Nr. AS-2693 Kėdainių r. sav. admin. nurodė, kad 1986-1992 m. laikotarpyje statybos leidimai buvo registruojami žurnaluose, kurie perduoti Kauno apskrities archyvui. Statant daugiabučius namus statybos leidimai būdavo išduodami bendrai pastatų kompleksams – kvartalams, o statybos leidimų registracijos žurnaluose galėjo būti nurodomi ir kvartale esančių korpusų numeriai (I t., b.l. 138). Į bylą yra pateikti Valstybinio projektavimo instituto Miestoprojektas 1992 metais parengto 20 bt. gyv. namo Janušavos gyvenamųjų namų rajone (komplekse), Kėdainiuose (K-17B), projekto titulinė dalis bei šio projekto dalis – pamatų plano ištrauka (I t; b.l. 137-139). Pareiškėjo užsakymu 2013 m. buvo sudaryta gyvenamojo namo, esančio Chemikų g. 24, Kėdainiai (baigtumas – 9 proc.), kadastrinių matavimų byla (I t.; b.l. 141-145). Kauno apskrities archyvas 2013-05-07 rašte Nr.V10-116 nurodė, kad žinių apie leidimo 20 butų gyvenamojo namo statybai išdavimą Jonavos chemijos statybos trestui archyve saugomuose 1986-1990 m. Kėdainių rajono LDT vykdomojo komiteto Rajono architekto dokumentuose nėra (II t. b.l. 34). Iš Kėdainių r. Tarybos vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos skyriaus Rajono vyr. architekto Leidimų valdinei statybai vykdyti registracijos žurnalo lapo kopijos matyti, kad 1990-06-27 Jonavos chemijos statybos trestui buvo išduotas leidimas 30 bt. gyvenamojo namo statybai Kėdainių Janušavos kvartale (II t.; b.l. 34A).

Liudytojas A. B. parodė, kad tuo metu, kai buvo sudaromas pamatų perleidimo sandoris, dirbo „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6 inžinieriumi. Įmonė imdavo prekes iš UAB „Šilelis 2“ ir už prekes buvo įsiskolinimas. Skolas „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6 padengė perleisdama pamatus. Nurodė, kad „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6 priklausė Jonavos statybos trestui, buvo šios įmonės padalinys, filialas, pamatai juridiškai priklausė Jonavos statybos trestui. Nepamena, ar šiuo konkrečiu atveju buvo Jonavos statybos tresto sutikimas perleisti pamatus, tačiau jis turėjo būti, nes be jo pati „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6 savarankiškai nebūtų galėjusi to padaryti. Šiam statiniui statybos leidimas turėjo būti, nes be jo statyba nebūtų pradėta. Ten buvo Pergalės mikrorajonas ir tais laikais aplink kiekvieną namą neformuodavo sklypų, žemė buvo valstybinė. Buvo visas kvartas ir pastatai būdavo indeksuojami. Nežino, ar statybos leidimas buvo išduotas „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6, ar Jonavos statybos trestui, atčiau trestas valdybai niekada pretenzijų dėl pamatų nereiškė.

Liudytojas P. Š. parodė, kad pamatų perdavimo laikotarpiu buvo „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6 viršininkas, jai vadovavo nuo 1976 m. iki 1998 m. „Kėdainių statybos valdyba“ Nr. 6 buvo Jonavos statybos tresto filialas. Gyvenamųjų namų statybas planavo Jonavos statybos trestas ir duodavo nurodymus, kuriai valdybai vykdyti darbus. Iš Jonavos statybos tresto būdavo gaunama visa dokumentacija, statybos leidimais taip pat užsiimdavo trestas, gaudavo iš savivaldybės žemės sklypą. Mano, jog leidimas būdavo išduodamas ne kiekvienam objektui atskirai, o visam gyvenamųjų namų kvartalui. Be leidimo jie nebūtų galėję savavališkai pradėti statyti daugiabutį namą. Nurodė, kad Jonavos statybos trestas tapo akcine bendrove, strigo finansavimas, trūkdavo lėšų. Jie įsiskolino UAB „Šilelis 2“ ir kitiems asmenims. Jie turėjo pradėtą statyti gelžbetoninį karkasinį namą, buvo pastatyti pamatai, kuris tapo nereikalingas, nes neturėjo materialinių resursų tęsti statybas. Kadangi V. Č. nuolat reikalavo pinigų, buvo priimtas sprendimas atsiskaityti perleidžiant nebaigtą statybą. Dėl pamatų perleidimo turėjo būti Jonavos statybos tresto priimtas nutarimas, nes savarankiškai jie tokių sandorių nesudarinėjo. Šiai dienai Jonavos statybos trestas yra bankrutavęs. Jokių pretenzijų dėl pamatų Jonavos statybos trestas nereiškė, nes davė sutikimą skolą padengti tokiu būdu.

Liudytojas V. K. parodė, kad 1990 m. buvo Kėdainių m. vyr. architektas, 1991-1992 m. šias pareigas ėjo kitas asmuo. Parodė, kad tame kvartale Vykdomojo komiteto sprendimu buvo skirtas sklypas gyvenamųjų namų statybai, statė UAB ,,Jonavos statybos trestas”. Leidimai statybai buvo duodami arba atskiriems namas arba kvartalams. Kiek pamena, ginčo statinio vietoje buvo pradėtos dvejos statybos, vienas namas buvo pabaigtas statyti, o kito - tik pamatai. Leidimo nėra matęs arba šio fakto nepamena, abejoja, kad tuo laikotarpiu galėjo būti pradėta statyba neturint statybos leidimo.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Nuosavybės teisė įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos; 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 str.); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 str.) Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymas skaičiuojamas kartu. (CK 4.71 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB „Šilelis 2“ atstovės paaiškinimų, liudytojų A. B. ir P. Š. paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas V. Č. drauge su suinteresuotu asmeniu UAB „Šilelis 2“ nuo 1998 metų valdė daugiabučio namo pamatus (nebaigtą statybą), esančius Chemikų g., Janušavos mikrorajone, Kėdainių m. Minėti asmenys nurodyto statinio valdymo teisę įgijo Tarpusavio atsiskaitymo akto, kuriuo firma „Kėdainių statyba“ Nr. 6 turėtas skolas V. Č. ir UAB „Šilelis 2“ padengė turtu – nebaigta statyba, pagrindu (I t., b. l. 10). Tuo tarpu pareiškėjas 2007 m. perėmė viso šio turto valdymą (t. y. tapo vienasmeniu valdytoju) UAB „Šilelis 2“ sumokėdama 12000 Lt, ką patvirtina 2007-07-23 kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas (I t., b. l. 16) bei suinteresuoto asmens UAB „Šilelis 2“ atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. CK 4.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Tai reiškia, kad tam, jog kelių valdytojų valdytas laikas galėtų būti skaičiuojamas bendrai, tiek pirmasis valdytojas, tiek ir tie, kuriems valdymas perėjo vėliau, neturi būti valdomo daikto savininkai, daiktą turi būti įgiję sąžiningai ir visą valdymo laiką valdę sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012). Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojų nesąžiningumą, t. y. kad jie būtų žinoję ir pripažinę, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jų valdymo arba, kad valdytojai būtų žinoję apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad visi ginčo turto valdytojai valdė jį sąžiningai ir teisėtai. Tai, kad jie nepripažino, jog kas nors kitas turėjo daugiau už juos teisių į šį statinį, buvo įsitikinę, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas, ir patys elgėsi kaip šio nekilnojamojo daikto savininkai, patvirtina, kad valdė jį kaip savą. Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad daiktas buvo valdomas atvirai, nesislapstant, ką patvirtina ir tai, jog savivaldybės ir valstybės institucijos dėl statybvietės tvarkymo ne kartą kreipėsi būtent į pareiškėją kaip šių pamatų savininką, baudė jį administracine tvarka (I t., b. l. 13-15, 21-32, 36-39, 41). Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo pamatus būtų užvaldęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją ir UAB „Šilelis 2“, ir valdymas būtų buvęs nutrūkęs. Kaip jau minėta, daugiabučio namo pamatus nuo 1998 m. bendrai valdė UAB „Šilelis 2“ ir pareiškėjas, o nuo 2007 m. pamatus vienasmeniškai valdo pareiškėjas, todėl bendras UAB „Šilelis 2“ ir pareiškėjo valdymas ir vienasmeniškas pareiškėjo valdymas nuo 2007 m. turi būti skaičiuojami kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas V. Č. minėtą turtą - daugiabučio gyvenamojo namo pamatus (nebaigtą statybą) valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (II t., b. l. 11). Šis nekilnojamasis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu, neįrašytas į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos statinių, kurie neturi savininkų, ar kurių savininkai nežinomi, sąrašą, jam nevykdoma statinių pripažinimo bešeimininkiu procedūra (I t., b. l. 33, 70).

Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos apie aplinkos ministerijos argumentais, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį gali būti konstatuotas tik į tokį pastatą, kuris yra sukurtas (pastatytas) teisės aktų nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė leidimo daugiabučio namo statybai, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog šis statinys buvo pradėtas statyti teisėtai, turint tam būtinus dokumentus. Byloje nustatyta, kad Kėdainių rajono Kėdainių miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1986-12-11 skyrė 7075 kv. m. dydžio žemės sklypą Jonavos chemijos statybos tresto gyvenamųjų namų statybai Janušavos mikrorajone (prie Chemikų gatvės) (I t., b. l. 44). Į bylą yra pateikta ginčo daugiabučio gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) projekto, parengto 1992 m., dalis (I t., b. l. 137-139), iš kurios matyti, kad namas buvo statomas pagal tipinį projektą. Tesimo posėdžio metu liudytojais apklausti buvę statytojo AB „Jonavos statyba“ firmos (filialo) „Kėdainių statyba“ Nr. 6 darbuotojai - vadovas P. Š. bei inžinierius A. B. parodė, kad leidimas statyti ginčo daugiabutį namą buvo, nes be leidimo nebūtų galėję pradėti daugiabučio namo statybas. Teismo posėdžio metu apklaustas Kėdainių m. vyr. architektas V. K. taip pat nurodė, jog mažai tikėtina, kad šio daugiabučio namo statyba būtų pradėta be statybos leidimo. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad daugiabučių gyvenamųjų namų statybai buvo skirtas žemės sklypas, į tai, kad buvo parengtas ginčo daugiabučio gyvenamojo namo projektas, į liudytojų P. Š., A. B. ir V. K. parodymus, teismas mano, jog leidimas ginčo daugiabučio namo statybai buvo išduotas, tačiau jis neišliko (arba pareiškėjui tiesiog nepavyko rasti jo išdavimą patvirtinančių duomenų).

Pažymėtina, kad Tarpusavio atsiskaitymo akte (I t. b.l. 10) minima nebaigta statyba mikrorajone Chemikų g. K-17, Kėdainiai, statinio projekte nurodomas kompleksas Janušavos gyv. m/r Kėdainiuose, K-17B (II t., b.l. 137-139), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje daugiabučio gyvenamojo namo adresas nurodomas Chemikų g. 24, Kėdainiai (I t., b. l. 141-144). Teismui nekelia abejonių tai, kad visuose šiuose dokumentuose kalbama apie vietą ir tą patį objektą, t. y. pareiškėjo valdomus daugiabučio namo pamatus (nebaigtą statybą), esančius Janušavos mikrorajone Chemikų g. K-17B, Kėdainių m.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat remiantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas V. Č. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į daugiabučio namo pamatus (nebaigtą statybą), esančius 7075 kv.m. žemės sklype Janušavos mikrorajone Chemikų g. K-17B, Kėdainių m.

Iš pareiškėjo valstybei priteistina 131,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Patenkinus pareiškimą, suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas priteisti iš pareiškėjo kelionės išlaidas - atmestinas (CPK 443 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 282 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į daugiabučio namo pamatus (nebaigtą statybą), esančius 7075 kv.m. žemės sklype Janušavos mikrorajone Chemikų g. K-17B, Kėdainių m..

Priteisti iš pareiškėjo V. Č. 131,07 Lt (vieną šimtą trisdešimt vietą litą 07 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.