Telšių apylinkės teismo sprendimas

2017-04-06 · Civilinė byla Nr. e2-1100-169/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-06
Bylos Nr.
e2-1100-169/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
S. M.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS už akiųLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 6 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei S. M. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 30,80 € žalą ir įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM atsiskaitomąją sąskaitą.

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – darbovietės administracijai, tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą PSDF biudžeto lėšomis nustatė, kad nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina 30,80 €. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2016 m. rugsėjo mėnesį nebuvo sumokėta. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau –SDĮ) nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims įvykus draudiminiam įvykiui sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos SDĮ nustatyto dydžio įmokos (SDĮ 2 straipsnio 1 dalis). SDĮ 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. SDĮ nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso. SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–9 dalimis, nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, ieškovė įgyja teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovės atlyginti šias išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 papunkčio c papunktis). Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustoja mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015-12-14 įsakymu Nr. VA-112 nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos, todėl, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. SDĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis SDĮ 26–27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis vadovaujantis 2006-12-22 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113, 2008-05-09 įsakymu Nr. V-436, 2011-12-23 įsakymu Nr. V-1118 ir vėlesniais jų pakeitimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino PSDF biudžetui išlaidų (SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (30,80 €) sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovė atsiskaitė su ieškove, yra pagrindas ieškovės reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovės PSDF biudžetui padarytą 30,80 € žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 ir 6.263 straipsniai).

Kadangi ieškovė paduodant ieškinį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), ieškinį patenkinus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15 € žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 279, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, į. k. 188783981, 30,80 € (trisdešimt eurų 80 centų) žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti, žalą sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000;

15 € (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė