- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-16
- Bylos Nr.
- P-858-88-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- Perfetti
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Giedrė Domkutė
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Perfetti van Melle Spa ir Chupa Chups S. A. atstovės advokatės Giedrės Domkutės prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1070/2009 pagal pareiškėjų Perfetti van Melle Spa ir Chupa Chups S. A. skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai Perfetti Van Melle Spa ir Chupa Chups S. A. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovas) 2008 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 3K08/140 taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas), kuriuo (duomenys neskelbtini) paslaugų ir prekybos įmonei „Gelsva” (toliau – ir PĮ „Gelsva”, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) už Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punkto pažeidimą buvo pritaikyta ekonominė sankcija ir paskirta 4 000 Lt bauda, taip pat įmonė „Gelsva” buvo įpareigota nutraukti TKĮ pažeidimą.
Nurodė, kad pareiškėjai yra suinteresuoti šios bylos baigtimi. Paaiškino, kad Ispanijos bendrovė „Chupa Chups S. A.” yra konditerinių gaminių „Chupa Chups Rel@x” gamintojas, distribucijos sutarties pagrindu suteikęs teisę įmonei „Gelsva” prekiauti šios bendrovės gaminamais konditeriniais gaminiais „Chupa Chups Rel@x”. Teigė, kad Nutarimas apriboja galimybę prekiauti „Chupa Chups Rela@x” konditeriniais gaminiais Lietuvoje ir bendrovė „Perfetti Van Melle Spa” patiria piniginių nuostolių. Manė, Nutarimas gali tiesiogiai paveikti bendrovės „Perfetti Van Melle Spa”, vykdančios veiklą visoje Europos Sąjungos (toliau – ir ES) bendrojoje rinkoje, bendradarbiavimą su kitų ES šalių partneriais. Pažymėjo, kad atsakovas turėjo įvertinti visą konditerinių gaminių „Chupa Chups Rel@x” pakuotės išvaizdą, o ne tirti atskiras jos dalis ir ją, atsietai nuo visumos, lyginti su taip pat atsietai nuo visumos vertintomis tabako gaminių pakuotės dalimis. Teigė, kad požymiai, kuriais gaminio pakuotė imituoja tabako gaminių pakuotę, nėra skiriamieji, pagrindiniai ir nelemia bendro pakuotės suvokimo įspūdžio. Paaiškino, kad bendrą pakuotės vaizdą suformuoja aiškiai matomi ir vartotojams gerai žinomi prekės ženklai „Chupa Chups Rel@x” bei gaminį apibūdinantys piešinėliai ir užrašai „Sugar Free”, citrinų ir barškių paveikslėliai, ledinukas „Chupa Chups”. Pažymėjo, kad „Chupa Chups Rel@x” gaminių pakuočių dydis ir forma yra įprasti tokios rūšies prekėms, pakuotės forma ir dydis nėra išskirtinis tabako gaminių pakavimo būdas, todėl konditerijos gaminių pakuotės formos ir jos apvalkalo panašumas į tabako gaminių pakuočių formą negali būti vertinamas kaip tabako gaminių pakuočių imitacija. Be to, „Chupa Chups Rel@x” gaminių pakuotės forma yra sąlygota paties gaminio (ledinuko) dydžio ir nesutampa su tabako gaminių pakuotės forma. Ledinukų celofanuota pakuotė naudojama praktiniais tikslais, t. y. norint apsaugoti konditerinius gaminius nuo aplinkos poveikio. Pabrėžė, kad tokia pakuotė yra įprastas tiek maisto, tiek ir ne maisto gaminių įpakavimo būdas. Paaiškino, kad ant konditerinių gaminių „Chupa Chups Rel@x” pakuočių pateikiami užrašai abiejuose pakelio didžiausio paviršiaus pusėse „Rinkis Chupa Chups” „Sucking does not kill” skiriasi ne tik užrašų plotais, bet ir kitomis ypatybėmis (pvz., spalva). Be to, šie užrašai ant kai kurių rinkoje esančių konditerinių gaminių „Chupa Chups Rel@x” pakuočių pateikiami tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis, žymiai mažesnėmis mėlynomis raidėmis, lyginant su lietuviškais užrašais ant tabako gaminių pakuočių. Be to, ant kai kurių „Chupa Chups Rel@x” gaminių pakuočių šių užrašų apskritai nėra. Teigė, kad nėra jokių teisės aktų, reglamentuojančių leidžiamas naudoti spalvas ant konditerinių gaminių pakuočių, todėl ryškiai raudonos ir baltos spalvos panaudojimas ant „Chupa Chups Rel@x” pakuočių negali reikšti tabako gaminių pakuotės imitavimo. Pažymėjo, jog pareiškėjai dalyvauja įvairiose akcijose, organizacijose ir konferencijose, nukreiptose prieš rūkymą, bei bendradarbiauja su organizacija „SMOKEFREE NHS”, aktyviai vykdančia veiklą, nukreiptą prieš rūkymą.
Atsakovas Tarnyba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymėjo, kad Nutarime nebuvo sprendžiami pareiškėjų veiksmai, jiems nebuvo paskirtos baudos ar įpareigojimai, todėl jie neturi teisės ginčyti Nutarimo, t. y. individualaus administracinio akto, teisėtumo. Nurodė, kad 2008 m. birželio 3 d. pareiškėjų atstovės prašė įtraukti bendrovę Perfetti Van Melle Spa į procedūras dėl pažeidimų prekiaujant ledinukais, kurių pakuočių dizainas imituoja tabako gaminių pakuotes, tačiau tam nebuvo teisinio pagrindo. Nurodė, kad pareiškėjai nėra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys ar užsienio juridinio asmens filialai Lietuvos Respublikoje, todėl nepatenka į TKĮ reguliavimo sritį. Pabrėžė, jog Tarnyba turi teisę, bet ne pareigą įtraukti asmenis į nagrinėjamą bylą. Atkreipė dėmesį, kad įmonė „Gelsva” paskirtą baudą sumokėjo ir Nutarimo neskundė. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A4-41/2005, kuriame konstatuota, jog, kaip galima spręsti iš pateikto dizaino apibrėžimo, jo turinį sudaro ne vienas elementas, o jų visuma, todėl, sprendžiant, apibūdinant atitinkamo objekto dizainą, turi būti vertinamas elementų visetas, t. y. vertinant konkretaus gaminio dizainą, privalu atsižvelgti tiek į patį gaminį, tiek į jo sudėtines dalis: pakuotę, apipavidalinimą, grafinius simbolius, bei jo ornamentikos savybes, t. y. linijas, kontūrus, spalvas, formas. Teigė, kad nagrinėjamu atveju analizuojamas ginčo objektas savo dydžiu ir forma atkartoja tabako gaminių pakelį: jo atidarymas yra identiškas cigarečių pakelio atidarymui, t. y. viršutinėje pakelio dalyje yra nuplėšiama atidarymo juostelė, be to, remiantis tabako gaminių pakuotės dizainu, apatinėje vieno didžiausių karamelių pakelio paviršiaus dalyje užrašyta „Rinkis Chupa Chups”, ant kito didžiausio pakelio paviršiaus apatinėje dalyje užrašyta „Sucking does not kill”, o vieno iš šoninių paviršių apatinėje dalyje užrašyta „Be cukraus/0 % riebalų”; viršutinė atidaroma pakelio dalis grafiniu baltos ir raudonos spalvos deriniu mėgdžioja cigarečių, pavyzdžiui, „Marlboro” pakelį. Taip pat, atkartojant teisinį režimą, taikomą tabako gaminiams, karamelės ant pagaliuko įvyniotos į spalvotą celofaną, ant kurio yra užrašas „LT/Vienetais neparduodama”.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi TKĮ 1 straipsnio 1-3 dalimis, 3 straipsniu, taip pat 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, įtvirtinančiu, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ar jų pakuotes, 26 straipsnio 11 dalimi, numatančia, jog už TKĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų draudimų pažeidimą atsako juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, 28 straipsniu ir 33 straipsnio 1 dalimi. Atkreipė dėmesį į tai, jog Nutarimas buvo priimtas dėl Lietuvos Respublikoje registruotos įmonės „Gelsva”, ir akcentavo, kad atsakomybėn už TKĮ pažeidimus gali būti patraukti tik Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys arba Lietuvos Respublikoje veikiantys užsienio šalių juridinių asmenų filialai. Teismas pažymėjo, kad TKĮ 28 straipsnyje numatyta galimybė nagrinėjant įtariamo šio įstatymo pažeidimu subjekto bylą, be paties pažeidėjo, dalyvauti ir kitiems proceso dalyviams, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijų atstovams šių prašymu, o - Tarnybos sprendimu – ir kitiems asmenims, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla. Laikėsi pozicijos, kad iš šios formuluotės galima daryti išvadą, kad kiekvienu konkrečiu atveju dėl kitų suinteresuotų asmenų dalyvavimo bylos procese sprendžia bylą nagrinėjanti institucija (nagrinėjamu atveju – Tarnyba) priimdama sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad Tarnyba, nagrinėdama įmonės „Gelsva“ bylą dėl TKĮ pažeidimo, gavo pareiškėjo bendrovės „Perfetti Van Melle Spa” 2008 m. birželio 3 d. prašymą įtraukti šią bendrovę į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu, kurį Tarnyba 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 3S-1282 „Dėl 2008 m. birželio 3 d. prašymo” atsisakė tenkinti ir apie tai informavo pareiškėją. 2008 m. birželio 11 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą, į kurį atsakovas atsakė 2008 m. birželio 17 d. raštu Nr. 3S-1356 „Dėl 2008 m. birželio 11 d. prašymo”. Pirmosios instancijos teismas sutiko su šiuose Tarnybos sprendimuose išdėstytais argumentais, nes pareiškėjai nėra Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, taip pat nenustatyta, jog Lietuvos Respublikoje veiktų jų filialai. Be to, tarp bendrovės „Chupa Chups S. A.” ir įmonės „Gelsva” yra sudaryta distribucijos sutartis, kurios pagrindu pastarajai yra suteikta teisė įsigyti, platinti ir parduoti produktus, numatytus priede prie sutarties. Vertino, jog tokios sutarties sąlygos suponuoja tai, kad užsienio subjektas pats tiesiogiai nevykdo savo produkcijos realizacijos Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tą daro įmonė „Gelsva”, turinti distribucijos teisę įsigyti, platinti ir parduoti nustatytus produktus. Todėl atsakomybė už minėtos produkcijos įsigijimą, platinimą ir pardavimą tenka šiam Lietuvos juridiniam asmeniui, t. y. įmonei „Gelsva”. Teismas padarė išvadą, kad logiškai-sistemiškai aiškinant TKĮ nuostatas, matyti, kad individualaus teisės taikymo akto (sprendimo taikyti ekonomines sankcijas už TKĮ nuostatų nesilaikymą) priėmimas yra susijęs su subjekto, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atsakingo už minėtų prekių platinimą ir pardavimą, teisėmis ir pareigomis, todėl atsakovas pagrįstai subjektu TKĮ prasme laikė įmonę „Gelsva”. Atkreipė dėmesį, kad įmonė „Gelsva”, kuri yra tinkamas TKĮ pažeidimo bylos subjektas, sutiko su jos atžvilgiu priimtu Nutarimu ir neginčijo jo teisėtumo, ir nurodė, jog dėl šios priežasties nebus pasisakoma dėl pareiškėjų skundo argumentų, susijusių su Nutarimo pagrįstumu.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 1 d. pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad administracinis ginčas kilo dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo taikyti ekonomines sankcijas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Teismas įvertino, kad tokio pobūdžio bylose turi būti tikrinamas ne tik ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas, bet ir pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas. Analizuodamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, teismas padarė išvadą, kad ABTĮ garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A11-443/2005, A143-898/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismo priimtame nagrinėti skunde nėra nurodyta kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pareiškėjai pareikštu reikalavimu, t. y. nenustatyta, kad neteisėtai ribojamos ar pažeidžiamos pareiškėjų teisės ir toks ribojimas ar pažeidimas bus pašalintas patenkinus reikalavimą ir panaikinus ginčijamą aktą. Atsakovo administraciniu aktu pareiškėjams pareigos ar teisės nukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jų interesai, saugomi įstatymo. Skundžiamas atsakovo nutarimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui įmonei „Gelsva”, tačiau juo nesukuriama tokių pasekmių kitiems asmenims. Nutarimu trečiajam suinteresuotam asmeniui skirta bauda bei šis įpareigotas nutraukti pažeidimą, t. y. atlikti atitinkamus veiksmus. Byloje nenustatyta, kad šis asmuo dėl atsakovo sprendimo kreipėsi teisminės gynybos. Teismas konstatavo, kad nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl byloje pareikšto reikalavimo, šis turi būti atmestas. Kadangi nagrinėjant ginčą nevertintas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, jis neturės prejudicinės reikšmės kitiems panašiems ginčams.
IV.
Pareiškėjai 2010 m. sausio 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1070/2009 vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktais.
Nurodo, kad nors skundžiamas Nutarimas buvo priimtas įmonės „Gelsva“ atžvilgiu, tačiau privalomojo elgesio modelis, apribojantis galimybes Lietuvos Respublikoje verstis ūkine - komercine veikla, platinant konditerijos gaminius, pažymėtus prekių ženklu „Chupa Chups Rel@x“, taikomas ne tik „Chupa Chups Rel@x“ produkcijos distributoriui, bet taip pat ir šios produkcijos gamintojui (Chupa Chups S.A.) bei prekių ženklo „Chupa Chups Rel@x“ (Bendrijos prekių ženklo registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui (Perfetti van Melle Spa). Todėl teigia, kad skundžiamas Nutarimas liečia pareiškėjų interesus tuo aspektu, jog palikus jį galioti, netiesiogiai (de facto) yra apribojamos konditerijos gaminių „Chupa Chups Rel@x“ gamintojos Ispanijos kompanijos Chupa Chups S.A. galimybės importuoti į Lietuvos Respublikos rinką savo produkciją, taip pat registruoto prekių ženklo Chupa Chups savininko Italijos kompanijos Perfetti van Melle Spa. galimybės įgyvendinti savo teises į šį prekių ženklą, leidžiant ar uždraudžiant kitiems asmenims tam tikroje Europos Sąjungos teritorijos dalyje ūkinėje - komercinėje veikloje jį naudoti, žymint prekes ar jų pakuotes, siūlant tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleidžiant jas į rinką ir kitu įstatyme numatytu būdu, nes Lietuvos Respublikos rinkoje veikiantys ūkio subjekto akivaizdžiai nėra suinteresuoti įsivežti (įsigyti) prekes, kurių viešas pateikimas pardavimui sudaro prielaidas jų atžvilgiu taikyti ekonomines sankcijas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis Nr. A4-1060/2009).
Teigia, kad visos valstybių narių priimtos prekybos taisyklės, tiesiogiai ar netiesiogiai, faktiškai ar potencialiai trukdančios prekybai Europos Sąjungos viduje, yra laikomos priemonėmis, turinčiomis tolygų poveikį kaip kiekybiniai apribojimai (1974 m. liepos 14 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. 8/74 Procureur du Roi v. Dassonville), ir gali būti nustatytos, tik įrodžius, jog yra pateisinamos bei proporcingos. Mano, kad Tarnyba pažeidė pareiškėjų laisvo prekių judėjimo laisvę - draudimas prekiauti konditeriniais gaminiais, ir tai negali būti laikomas proporcinga priemone, siekiant mažinti tabako gaminių prieinamumą ir kontroliuoti jų vartojimą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjų materialinį suinteresuotumą pagrindžia net tik nuostolių dėl konditerijos gaminių „Chupa Chups Rel@x“ pardavimo apimčių sumažėjimo atsiradimo tikimybė, bet ir grėsmė kompanijų Chupa Chups S.A. bei Perfetti van Melle Spa gerai dalykinei reputacijai, kuri kils pripažinus, jog vaikams skirtos produkcijos išorinis apipavidalinimas neatitinka vienos iš Europos Sąjungos narės tabako kontrolės įstatymo reikalavimų.
Nurodo, kad prekių gamintojo ir prekių ženklų savininko materialinio bei procesinio suinteresuotumą bylose dėl Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartyje pripažino, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, neįtraukdama Valentino Fashion Group Spa. (prekės ženklu „Marlboro Classics“ pažymėtų drabužių ir jų aksesuarų gamintojo) į bylos nagrinėjimą Valstybinėje tabako ir alkoholio kontrolės tarnyboje, padarė procesinį pažeidimą, kuris buvo ištaisytas teisminiame bylos nagrinėjame. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. sprendime Nr. A525-1250/2009 pažymėjo, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos nutarimai, kuriais poveikio priemonės taikomos ne prekių ženklo savininkui ir (ar) produkcijos su atitinkamu prekės ženklu gamintojui, turi įtakos prekių ženklo savininko ir (ar) prekių su šiuo prekių ženklu gamintojo teisėms ir galimybėms naudoti šį prekės ženklą Lietuvos Respublikoje, taip pat prekių ženklo savininko galimybėms įgyvendinti savo, kaip prekės ženklo savininko teises, susijusias su tokiu ženklu.
Pažymi, kad prašomojoje atnaujinti byloje buvo sprendžiamas tik pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas. Nurodo, kad pareiškėjams nebuvo sudaryta galimybė būti išklausytiems (duoti paaiškinimus, pateikti argumentus ir samprotavimus) byloje nagrinėjamais klausimais, įrodinėti bylai svarbias aplinkybes, teikti dokumentus bei pasinaudoti kitais procesiniais teisių gynimo būdais (ABTĮ 48 str. 2 d. ir 53 str. 2 d. ). Be to, mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartyje netinkamai aiškino ir taikė Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 11 dalį, numatančią, kad už šio įstatymo 18 straipsnio draudimų pažeidimą atsako Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys ir Lietuvos Respublikos teritorijoje ūkine - komercine veikla užsiimantys užsienio šalių juridinių asmenų filialai, bei padarė aiškiai nepagrįstą išvadą dėl užsienio kompanijų teisės ginčyti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos sprendimus buvimo (nebuvimo). Paaiškina, kad Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 11 dalis negali būti aiškinama kaip ribojanti asmenų, turinčių teisę ginčyti viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų teisėtumą, ratą. Pažymi, kad valstybės tabako kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje įtvirtinančios teisės normos tretiesiems asmenims turintiems materialinį suinteresuotumą byloje suteikia galimybę pasinaudoti jų teisių apsaugos mechanizmą, įgyvendinamu per dalyvavimą bylos, kuri yra susijusi su jų interesais, nagrinėjime (Tabako kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 2 p.). Teigia, kad tokie asmenys yra laikomi proceso šalimis ir turi teisę naudotis visomis proceso dalyvių teisėmis, įskaitant ir teisę apskųsti viešojo administravimo sprendimus teismui.
Teigia, kad yra pagrindas atnaujinti procesą ir pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas savo nutartyse, kuriose buvo susiklosčiusios iš esmės tapačios faktinės aplinkybės dėl Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo, priešingai traktavo prekių gamintojo ir prekių ženklo savininko materialinio teisinio suinteresuotumo klausimą. Remiasi jau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika - 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-1060/2009 ir 2009 m. spalio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1250/2009. Papildomai pažymi, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, įpareigodama įmonę „Gelsva” nutraukti Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, peržengė savo kompetencijos ribas - pritaikė sankciją, nenumatytą Tabako kontrolės įstatyme. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1060/2009.
Atkreipia dėmesį, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo 2009 m. spalio 26 d., kai buvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1250/2009, kurioje teismas, remdamasis ankstesniu precedentu administracinėje byloje Nr. A438-1060/2009, pateikė kokybiškai naują lyginant su išaiškinimais, pateiktais prašomoje atnaujinti administracinėje byloje, Tabako kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos „asmens, su kurio interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla aiškinimą. Nurodo, kad tada paaiškėjo, kad prašomoje atnaujinti administracinėje byloje buvo netinkamai išaiškintos Tabako kontrolės įstatymo nuostatos, pasisakyta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų ir nukrypta nuo vieningos teismų praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos (toliau – ABTĮ) detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7, 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais.
Pažymėtina, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1070/2009 buvo priimta ir įsiteisėjo 2009 m. spalio 1 d. Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio 2009 m. rugsėjo 22 d. protokolo matyti, kad pareiškėjo atstovė dalyvavo teismo posėdyje ir buvo informuota, kad 2009 m. spalio 1 d. bus skelbiamas teismo sprendimo (b. l. 161-162). Todėl konstatuotina, kad pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2010 m. sausio 4 d., praleidus trijų mėnesių terminą.
Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentą, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra skaičiuotinas nuo 2009 m. spalio 26 d., kai buvo paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1250/2009. Pareiškėjai nurodė, kad minimoje nutartyje teismas, lyginant su ankstesnėmis nutartimis, pateikė naujus išaiškinimus. Pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, procesą galima atnaujinti, jei nustatoma, kad teismų praktika ginčijamu klausimu išsiskyrė teismo sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priėmimo metu (nagrinėjamu atveju toks sprendimas buvo priimtas 2009 m. spalio 1 d.). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. P662-19/2010). Teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-58/2010).
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai neprašo atnaujinti termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A502-1070/2009 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.). Konstatavus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą, pareiškėjų argumentai dėl jo nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų nenagrinėtini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų Perfetti van Melle Spa ir Chupa Chups S. A. atstovės advokatės Giedrės Domkutės prašymą atmesti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-1070/2009 pagal pareiškėjų Perfetti van Melle Spa ir Chupa Chups S. A. skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.