Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimo, kuris 2024 m. vasario 5 d. nutartimi buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimas, kuriuo jam buvo paskirta 430 Eur administracinė nuobauda paliktas galioti. Teismas konstatavo, kad sumontuojama stoginė laikytina statiniu, kuris jokiu būdu negali ir neturėtų būti prilyginama kilnojamam daiktui (pavyzdžiui, turistinei palapinei). Registrų centro 2023 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad apariamas žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, jų apsaugos zoną (V skyrius, Pirmasis skirsnis). Kultūros paveldo vietovėje esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nesustatomos, todėl pagrįstai paskirta nuobauda taikoma už naujo nesudėtingo statinio savavališka statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje. Teismo vertinimu nuobauda individualizuota tinkamai.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui Apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Savo skundą grindžia šiais argumentais.

3.1. Teismas nesirėmė teismų praktika ir išaiškinimais dėl statybos objekto. CK 1.98 straipsnis nustato, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. LR statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 pažymėjo, kad „Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys - tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis Nr. A146- 345/2008).

3.2. A. K. padarytas objektas nėra statinys, kadangi neatitinka visų kriterijų nustatytų įstatymu. Visų pirma, šį daiktą galima perkelti iš vienos vietos į kitą, neardant jo konstrukcijos. Jis taip padarytas, kad būtų galima bet kurioje vietoje naudoti. Antra, statinys nėra sujungtas su žeme, ir ateityje nenumatoma to daryti. Objektas nebuvo įtvirtintas prie žemės taip, kad užtikrintų patvarų sąlytį su žeme, neleidžiant statiniui atsidurti kitoje vietoje, veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz. vėjui ir kt.) (minėta nutartis Nr. A146-345/2008), nes esant stipriam vėjui (daugiau kaip 14 m/s), jis būtų nuneštas ar perkeltas į kitą vietą.

3.3. Pridėjo ir nuotraukas, kad objektą galima perkelti iš vienos vietos į kitą, pritaikius ratinei priemonei. Turi atitinkamo dydžio priekabą, kuri atitinka objekto parametrus. Tačiau į šiuos įrodymus inspekcija neatsižvelgė, pažeidė rungtyniškumo principą, kad turi būti renkami ne tik kaltinantys, bet ir teisinantys įrodymai.

3.4. Objektą galima neišardžius perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus vertės t. y., traukiant prie objekto konstrukcijos pritvirtintais ne mažiau, kaip 6 vnt. atraminiais ratukais (nuotraukos prie patikslinamojo ieškinio Nr. 12-13) kurių pagalba objektas pakeliams (reguliuojamas lygis horizontaliai atsižvelgiant į grunto nuolydį) nuo gulinčių gelžbetoninių atramų. Atraminis ratukas nuo priekabos korpuso gali būti nuimamas uždedamas, keičiamas į kitą atraminį ratuką. Remiantis „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis atraminio ratuko kojos diametras 60 mm. atlaikantis apkrovą 300 kg. Prie patikslinto ieškinio pridedama nuotrauka, kurioje pavaizduota prie objekto varžtais pritvirtintos atraminės konstrukcijos su atraminiais kilnojamaisiais ratukais, kurie suteikia galimybę perstumti „objektą“ iš vienos vietos į kitą (nuotrauka prie patikslinamojo ieškinio Nr. 13). Šis pavyzdys suteikia tokias pačias galimybes objektui būti pertraukiamu neišardžius perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus vertės iš vienos vietos į kitą arba pakelti nuo pagrindo į kurią remiasi konstrukcijos (gelžbetonių atramų dalių). Kadangi objektas neatitinka privalomųjų įstatymų bei teismų praktikos nustatytų požymių, todėl jis negali būti laikomas statiniu, bei jam neturi būti išduodamas leidimas.

3.5. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarime Nr. 1025 „Dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo ir taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte nurodoma, kad „Kultūros paveldo objektams - statiniams apsaugoti nuo veiklos, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų jų vertingosioms savybėms, įvertinus šių statinių duomenis (aukštį, pamatų gylį, konstrukcijų medžiagas, konstrukcijų fizinę būklę, grunto savybes, teritorijos reljefo savybes, hidrografiją ir šių kultūros paveldo statinių nuotolį nuo jų teritorijų ribų), nustatomi tokie apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai: 14.1. pavieniams kultūros paveldo objektams - statiniams - ne didesni už jų aukštį, skaičiuojant atstumą nuo statinių išorinių sienų paviršiaus; kai taip apskaičiuotos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonių ribos visiškai patenka į tokių kultūros paveldo objektų teritorijas, šie pozoniai nenustatomi; 14.2. kultūros paveldo objektams - inžineriniams statiniams - tokio pločio, koks tokiems inžineriniams statiniams yra nustatomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas; 14.3. kultūros paveldo statinių kompleksams - ne daugiau kaip 50 metrų pločio nuo kultūros paveldo statinių komplekso teritorijos ribos.“ Mano objektas nepatenka į 50 metrų zoną.

3.6. Šie argumentai leidžia teigti, kad objektas nėra statinys, be to, žiūrint preciziškai, šis objektas nepatenka į apsaugos zoną, kuri yra numatyta 50 metrų juo saugomo objekto. Tokiu būdu apeliantas nėra padaręs veikos, kuri yra pavojinga. Atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai buvo kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes, ar dėl tokios veikos buvo padaryta žala ir ar kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Dėl šių priežasčių turėjo būti ištirta ar jo padaryti veiksmai buvo pavojingi. Veiksmų pavojingumas turėjo būti įrodomas Institucijos.

3.7. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo surašytas po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tuo pažeidžiant procesinių veiksmų eigą. Po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, pateikus prašymą susipažinti su bylos medžiaga, buvo pateikti trys bylos dokumentai susipažinti – privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, savavališkos statybos aktas. Iš to galima teigti, kad administracinio nusižengimo byla susidėjo iš trijų šių dokumentų. Nagrinėjant bylą teisme, buvo pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas, kur nebuvo nurodyta to akto surašymo data, o vieta nurodyta - Druskininkai. Todėl šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad šis aktas buvo surašytas vėliau, kai jau buvo išnagrinėta administracinio nusižengimo byla inspekcijoje. Tokiu būdu galima teigti, kad nebuvo užfiksuotas administracinis nusižengimas.

3.8. Šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1246-1070/2024, dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Savavališko statybos akto 2023-07-12 Nr. (duomenys neskelbtini); Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybų darbų 2023- 07-17 Nr. (duomenys neskelbtini); Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius 2023-07-25 Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Šalies argumentai

4.3. Apeliantas nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 2 d. buvo prašoma pateikti inspekcijos administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos kopiją, tačiau buvo atsiųsti trys dokumentai, tarp kurių nebuvo Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto. Inspekcija mano, kad apeliantas į Inspekciją kreipėsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl to jam Inspekcija ir atsakė vadovaujantis šiuo įstatymu, pateikė atsakymą Dėl dokumentų kopijų siuntimo (atsakyta į prašymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Inspekcija 2023 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė apeliantui atsakymą į jo prašymą, Inspekcijoje atsakymas registruotas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, kad apeliantas neprašė faktinių duomenų patikrinimo akto, šis dokumentas buvo pridėtas prie inspekcijos Apeliantui siunčiamo savavališkos statybos akto (Inspekcijos atsakymas Dėl dokumentų kopijų siuntimo Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas).

4.4. Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2022 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 1V-149 redakcija), 19.1. punkto papunktyje nurodyta, kad „neplaninio patikrinimo metu SVP pareigūno surašytas klausimynas ar Aprašo 47 punkte nurodytas aktas, kai jame konstatuoti teisės aktų pažeidimai, tikrintam subjektui susipažinti pateikiamas privalomuoju nurodymu dėl pažeidimų šalinimo, kitais atvejais – tik, kai subjektas to prašo raštu; <...>.“ Taigi reglamentavimas aiškiai nustatė, kad faktinių duomenų patikrinimo aktas siunčiamas tik tuo atveju kai statybos dalyvis to prašo, o tinkamu supažindinimu su nustatytais pažeidimais yra laikomas privalomojo nurodymo įteikimas dėl pažeidimų šalinimo. Apeliantui 2023 m. liepos 25 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas (privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame Inspekcija nurodė 1. Nugriauti pastatytą inžinerinį statinį Stoginę, ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcija privalomąjį nurodymą išsiuntė apeliantui 2023 m. liepos 26 d. kartu sus savavališku statybos aktu, surašant ir užregistruojant Inspekcijoje lydraštį Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų siuntimo (pridedama).

4.5. Vadovaujantis ANK 570 straipsnio 3 dalimi apeliantas turėjo teisę susipažinti su visa administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga tik surašius protokolą. Apeliantas teigia, kad Inspekcija nesuteikė administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos kopijos, tačiau nepagrindžia tokio prašymo teisiniu reguliavimu. Apeliantas prašymą pateikė 2023 m. rugpjūčio 2 d., o protokolas buvo surašytas tik 2023 m. spalio 11 d., o tai reiškia, kad su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga galėjo susipažinti tik 2023 m. spalio 11 d. ir vėliau, tačiau nei šią dieną, nei vėliau jokio prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga neteikė, inspekcijoje toks prašymas nėra registruotas. Apeliantas bylos nagrinėjime ir nutarimo priėmime nedalyvavo. Apeliantui visos procesinės teisės buvo išaiškintos 2023 m. rugsėjo 28 d. šaukime Nr. (duomenys neskelbtini) (šaukimas pridedamas).

4.6. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Inspekcijoje buvo surašytas 2023 m. liepos 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (pridedama), tačiau apeliantas 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašyme neprašė faktinių duomenų patikrinimo akto, prašė tik privalomojo nurodymo ir savavališko statybos akto (apelianto prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas).