Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, išnagrinėjusi E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gi­m. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Res­pu­blikos pi­lie­čio, dirbančio pagal verslo liudijimą, gyve­nan­čio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2016 m. kovo 29 d. 9 val. 53 min. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir melagingai pranešė, kad pažįstamas Puodžiūnas jį sumušė. Pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), namuose rado neblaivų pranešėją E. G., kuris paaiškino, kad jo niekas nemušė ir jam pagalba nereikalinga. Šiais savo veiksmais E. G. pa­da­rė pažeidimą, numatytą Lietuvos Res­pub­likos admi­nistra­ci­nių teisės pažeidimų kodek­so (toliau – ATPK) 186 straipsnyje.

E. G. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie nagrinėjimo vietą ir laiką jam praneš­ta tinkamai (b. l. 6), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam ne­­da­ly­vau­jant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu E. G. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad pranešė melagingai, jo niekas nemušė, po švenčių buvo dar stipriai girtas, kodėl taip pasielgė, nežino. Labai gailisi (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Be paties prisipažinimo, E. G. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo proto­kolas Nr. 72P-56489237-16 (b. l. 5-6), policijos pareigūnų Karolio Matonio ir Ievos Lukoševičiūtės tarnybi­niai pranešimai (b. l. 7, 11), išrašas iš policijos registruojamų įvykių registro (b. l. 8-10).

Šie įrodymai patvirtina, kad E. G. melagingai iš­kvietė specialiąją tarnybą (poli­ci­jos pareigūnus), todėl jo veiksmai atitinka ATPK 186 straipsnio dispo­zi­ciją.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gai­li­si pada­­ręs pažeidi­mą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjo asmenybę (duomenų apie teistumą nėra, galiojančių administracinių nuobaudų neturi), į jo at­sa­ko­my­bę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, E. G. skirtina ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta mini­mali bauda (ATPK 30² straips­­nis).

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingų policijos pareigūnų iškvietimų patyrė 9,86 Eur išlaidas: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 2,85 Eur, socialinis draudimas – 0,88 Eur, kuro išlaidos – 6,13 Eur (b. l. 5, 13-14).

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniū­ni­jos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikia­ma Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negau­tos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą pranešimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutruk­dy­tas pareigūnų darbo laikas.

Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstaty­mas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus prane­ši­mą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemo­nių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažei­dimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulai­kyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačia­me įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmo­kesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.

Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į E. G. melagingą pranešimą, buvo išmo­­kė­tas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebū­tų reagavę, todėl Institucija dėl E. G. padaryto administracinio teisės pažeidi­mo šioje daly­­je nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš E. G. pareigūnams išmo­kėtą darbo užmo­kestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįs­tas.

Tačiau neginčytina, kad E. G. melagingai pranešus apie galimai pavartotą smurtą ir Institucijai reaguojant į pranešimą, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudo­jamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei E. G. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu.

Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo E. G. pranešimo Institucija paty­rė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automo­bi­liu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskai­čiavimą yra 6,13 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 30 straipsniu, 30² straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straips­nio 1 dalies 1 punktu, 341 straipsniu, teisėja

nutaria:

E. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir nu­bausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Įpareigoti E. G. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 6,13 Eur (šešių eurų 13 ct) turtinį nuostolį.

Dėl nutarimo per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas skundas Kauno apy­gardos teis­mui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.