Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo G. R. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 23 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad G. R., nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-12-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3, galutinė bausmė 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2012-12-18 nuosprendį ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 1300 Lt bauda.

Bausmės pradžia - 2013-12-11, o pabaiga - 2016-06-11.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-01-27 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl G. R. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad nėra pagrindo išvadai, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, G. R. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas G. R. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus, bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė, 2015-01-22 atsiliepimu pateiktu apylinkės teismui, nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad prokurorės pozicija svarstant lygtinio paleidimo klausimus yra patariamoji, nes sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priima teismas, todėl nuteistojo argumentai dėl šios aplinkybės yra atmestini kaip nepagrįsti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. R. anksčiau teistas šešis kartus, šiuo metu bausmę atlieka už apysunkio nusikaltimo, susijusio su smurtiniu elgesiu prieš artimą žmogų, padarymą. Nuteistajam anksčiau tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau paskutinių dviejų atidėjimų laikotarpiu jis nusikalto, tai rodo, kad nuteistasis anksčiau jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (67 balai pagal OASys) nustatyti kriminogeniniai veiksniai tai, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti ir alkoholio vartojimas (pavartojus alkoholio pasireiškia smurtinis elgesys). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nesugeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Psichologinės tarnybos išvadoje akcentuojama, kad stresinėse situacijose, ypač pavartojus alkoholio savitvarda silpna. Įvykdyti nusikaltimai spontaniški, neplanuojant. Nuteistasis linkęs rizikuoti, negalvoja apie pasekmes.

Nors G. R. skunde pabrėžia, jog teismas neatkreipė dėmesio į jo pastangas, teigiamą elgesį bausmės atlikimo, kad jis buvo skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, tačiau apygardos teismas pažymi, kad be nuteistojo elgesio bausmės atlikimo vietoje itin svarbus ir jo elgesys iki bausmės paskyrimo, taip pat padaryto nusikaltimo pobūdis ir sunkumas, kas iš esmės ir lemia nuteistajam paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumo vertinimą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad G. R. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 5 mėnesiai 5 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną t.y. 2015-01-06), lyginant su paskirtąja 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dar nėra pakankama bausmės tikslų pasiekimui. Vien tik bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, užtikrinami tik bausmę atliekant ir realiai patiriant neigiamus padarinius. Todėl šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali G. R. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenės saugumui pavojingas veikas ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta išsamia surinktų duomenų analize, todėl ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo G. R. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.