Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-03
Bylos Nr.
1S-320-594/2019
Teisminio proceso Nr.
11-04-1-00011-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-594/2019Teisminio proceso Nr. 11-04-1-00011-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedraus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. D. (toliau – V. D.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. D. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 ir 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme.

1.1. 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį V. D. paskirta 10 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu naujai paskirta bausmė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo.

1.2. 2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi 2017 m. sausio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas, panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė, palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalis dėl paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

1.3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 28 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 26 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis V. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. kovo 4 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.1. Nuteistojo teigimu, jis nesiekia būti atleistas nuo bausmės, tik nori bausmę atlikti kitomis sąlygomis ir būti mažesne našta valstybei bei lengviau integruotis į visuomenę, tapti pilnateisiu jos nariu. Be to, lygtinis paleidimas turi būti išimtinai siejamas tik su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu ir likusi neatlikta bausmės dalis negali būti vienas iš pagrindų netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam. Skunde pabrėžiama, kad teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino aplinkybių, kad nuteistasis dirba, vykdo visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, daug kartų yra skatintas, įgijo specialybę. Apelianto teigimu, visos šios aplinkybės rodo pakankamą nuteistojo pažangą ir pastangas resocializuotis. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis pasiryžęs doru elgesiu ir pavyzdingu darbu įrodyti, kad yra patikimas ir daugiau neketina nusikalsti, turi konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje, puoselės socialinius ryšius ir gerbs įstatymus.

3.2. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsnio 4 dalimi turi priimti sprendimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo, tačiau šiuo atveju ėmėsi iš naujo nagrinėti lygtinio paleidimo sąlygas, nors tą jau buvo padariusi kompetetinga Komisija ir priėmusi sprendimą. Tokia teismo praktika verčia abejoti tinkamu įstatymo taikymu.

3.3. Nuteistasis taip pat teigia, kad apylinkės teismas, atsisakymą tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, motyvuoja jo padarytų nusikaltimų sunkumu, kas įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas laikytina dvigubu baudžiamumu. Be to, skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir darys nusikalstamas veikas. Tokia teismo praktika prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijai Nr. (2003) 22, bei Lietuvos teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo V. D. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.1. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

5.2. Atlikus nuteistojo V. D. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - sudaro 31 balą. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

6. Įvertinus V. D. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. D. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, dalyvauja visuomeniniuose pataisos namuose organizuojamuose renginiuose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų prevencijai. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. D. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.

7. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 31 balą, tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 5 balus, iš ko seka, kad V. D. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką viso bausmės atlikimo metu, matyti, kad jos mažėjimas nebuvo nuoseklus. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad 2017 m. vasario 20 d. atlikus elgesio rizikos įvertinimą jis sudarė 24 balus, tuo tarpu 2018 m. kovo 21 d. atlikto vertinimo duomenimis šis balas jau buvo padidėjęs iki 36. Šios aplinkybės taip pat kelia abejonių ar nuteistasis paleistas lygtinai sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

8. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo pažangos kelia ir tai, jog vis dar išskiriami keli V. D. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, kurių nagrinėjamu atveju nepakanka, jog nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

9. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, šis teistumas V. D. nėra pirmasis – praeityje jis jau buvo teistas (už kūno sužalojimą), šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdytas veikiant bendrininkų grupėje, kas leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines V. D. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo padarytas labai sunkus nusikaltimas, susijęs su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimu, kurio prevencijai ypatingą dėmesį skiria įstatymų leidėjas, už tokio pobūdžio veiksmų atlikimą baudžiamajame įstatyme numatydamas itin griežtas ir išimtinai vien tik su terminuotu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Asmenį paleidžiant lygtinai vis tik siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, tačiau tokia nuteistojo elgesio galimybe, šioje V. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegija abejoja.

10. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaištingas. V. D. net 4 kartus yra baustas už įvairaus pobūdžio pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, tame tarpe ir itin šiurkštų – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2017 m. lapkričio 14 d., o paskatinimai nuteistajam už tinkamą elgesį ir gerą darbą pradėti skirti tik nuo 2018 m. birželio 29 d., kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme stebima dar pakankamai trumpą laiką, todėl vis dar nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstai manyti, jog išėjęs į laisvę V. D. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

11. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl V. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimas, tačiau su šiais nuteistojo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Šių aplinkybių ignoravimas, įvertinus tai, kad V. D. net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nors ir supranta, kad veikla, kurioje dalyvavo yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau ignoruoja šį faktą, minimalizuoja savo nusikaltimų rimtumą ir savo vaidmenį (Socialinio tyrimo išvados duomenys), sprendžiant jo elgesio korekcijos klausimą, nekvestionuotinas. Neabejotina, kad net ir šiuo metu nuteistasis pakankamai kritiškai nevertina savo neteisėtų veiksmų, menkina jų pavojingumą, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, jį charakterizuoja labiau neigiamai. Juo labiau, jog net ir šiuo metu tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nors ir pagalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visada pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių.

12. Netaikant lygtinio paleidimo V. D., tuo pačiu atmetant ir jo skundą, svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų aplinkybių, nuteistasis nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę yra vykdęs su kitais asmenimis bendrininkų grupėje, kas ne tik didina jo pavojingumą visuomenei, bet ir suformuoja tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistasis reiškia per didelę ištikimybę savo bičiuliams ir labiau nei kas kitas rūpinasi tik tuo, ką apie jį mano jo draugai. Įvertinus tai, jog gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, teigti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kas visiškai pagrįstai konstatuota ir Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo gyvenimo stilių ir draugus išskiriant kaip jo nusikalstamą elgesį galintį paskatinti kriminogeninį veiksnį.

13. Abejonių tinkamu V. D. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nuteistais yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi vairuotojo-šaltkalvio specialybę, laisvėje dirbo AB „R.“, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB „V.“ (yra tai patvirtinanti pažyma), tačiau, sprendžiant iš teismui pateiktos medžiagos gaunamo darbo užmokesčio laisvėje jam neužteko, nes jo padaryti nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu, kas įvertinus pataisos namuose jo vardu gautų vykdomųjų raštų sumą (6617,14 eurai, padengta 319,96 eurai), jokių santaupų neturėjimą, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju.

14. Nors abejonių tuo, jog V. D. palaiko artimus ryšius su savo šeima, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog V. D. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. N. K. nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors skunde nuteistasis teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatoms, bei neatitinka teismų praktikos, tačiau nagrinėjamu atveju, nuteistojo nurodomos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos ir teismų praktika, nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. D. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. D. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis