- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-18
- Bylos Nr.
- 2A-351-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Birutė Jonaitienė, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- N. B.
- Išvadą teikia
- Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Jonas Stankevičius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-25-126/2010 pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui N. B., institucijai, teikiančiai išvadą – Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo atstovo ir ieškovės paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad su atsakovu draugavo nuo 1995 metų ir 2002-06-28 pagimdė sūnų Edvardą. Atsakovas žadėjo duoti sūnui savo pavardę, pripažinti tėvystę ir teikti išlaikymą, tačiau to nepadarė ir sūnui išlaikymo neteikia. Nurodė, kad sūnus turi sveikatos problemų, jam reikalingi masažai, įvairūs vitaminai, pastoviai naudojami vaistai, pagerintas maitinimas. Sūnus lanko mokyklą, todėl padidėjo išlaidos vaiko išlaikymui. Prašė teismą N. B. pripažinti E. K., gim. 2002-06-28, tėvu, o E. K. pripažinti N. B. sūnumi, priteisti iš N. B. išlaikymą sūnui E. K., gim. 2002-06-28, periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-22 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei už laikotarpį nuo 2006-07-22 iki 2009-07-22 priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Lt (36 mėn. x 300 Lt), pavedant ieškovei uzufrukto teise tvarkyti E. K. turtą iki jo pilnametystės. Sūnaus E. K. gyvenamąją vietą kartu su motina K. K..
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė, kad N. B. yra E. K., gim. 2002-06-28, tėvas, o E. K. pripažino N. B. sūnumi, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina K. K., priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui E. K. po 300 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. liepos 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją bei 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą. E. K. priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti motinai K. K.. Priteisė iš N. B. 2 959,49 Lt bylinėjimosi išlaidų K. K. naudai ir 133,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro atliktų ekspertizių išvadomis nustatyta, jog N. B. yra E. K. tėvas, o E. K. N. B. sūnus. Vertindamas ieškovės K. K. pateikto reikalavimo dėl išlaikymo dydžio sūnui E. K., gim. 2002-06-28, pagrįstumą, teismas atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei mažamečio vaiko būtinus poreikius, aplinkybę, kad E. K. yra moksleivis ir jam reikalingos įvairios mokymosi priemonės, būtinos išlaidos tenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, kitokiam vaiko ugdymui, papildomos išlaidos vaiko gydymui, vežiojimui į mokyklą. Teismas darė išvadą, kad 800 Lt suma per mėnesį yra būtina, protinga ir pakankama šalių sūnui E. K. išlaikyti. Nustatė, kad šiuo metu ieškovės padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji yra pajėgi vaiko išlaikymui skirti 500 Lt, o atsakovas – 300 Lt. Teismas darė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus nuo 2006-07-24 iki 2009-07-24 po 300 Lt į mėnesį, yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas N. B. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti šioje dalyje naują sprendimą ir priteisti iš atsakovo N. B. sūnaus E. K. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, panaikinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas bei priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnui E. K., nes jis teismui pateikė įrodymus, kad yra bedarbis, jokių pajamų ir turto neturi. Nurodo, kad sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 200 Lt kas mėnesį. Be to, teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, kuris numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, nes pagal CK 3.138 str. vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Kadangi E. K. gimimo liudijime nėra įrašo, kas yra vaiko tėvas, todėl net įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvystė, nėra vaiko kilmę patvirtinantis dokumentas. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimo suma jam turėtų būti skaičiuojama nuo ieškinio pateikimo dienos 2009-07-24 iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir tai sudarytų tik 2 100 Lt sumą. Be to, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, nesilaikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo N. B. apeliacinį skundą ieškovė K. K. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą. Nurodo, jog atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad yra bedarbis. Ieškovės žiniomis atsakovas dirba Norvegijoje ir gauna pajamas, todėl gali teikti išlaikymą sūnui. Mano, kad priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą teismas teisingai taikė CK 3.200 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nenustatęs absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalis nepasisako (CPK 320 str.).
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vienok, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Byloje nustatyta, kad atlikus DNR tyrimą, nustatyta, jog atsakovas N. B. yra E. K., gim. 2002-06-28, tėvas. Apeliantas neginčija savo prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu, nurodydamas, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Iš byloje esančios Rokiškio darbo biržos pažymos matyti, kad 2009 m. pabaigoje atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, tačiau teigdamas, kad jis yra bedarbis ir šiuo metu, N. B. nepateikė jokių dokumentų (1 t., b.l. 15). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2010-03-27 iki 2010-03-28 buvo įsigijęs verslo liudijimą, tačiau ar turėjo iš šios veiklos pajamų, duomenų byloje taip pat nepateikta (2 t., b.l. 73). Valstybės įmonės Registrų centro ir Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (1 t., b.l. 70, 71). Atsakovas sutinka vaikui teikti 200 Lt dydžio išlaikymą, o atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad N. B. atskirais laikotarpiais gauna lėšų ir turės galimybę teikti atsakovo nurodytą išlaikymą sūnui. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovas dirba užsienyje ir jo pajamos leidžia vaikui teikti ženkliai didesnį išlaikymą, tačiau byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, leidžiančių patvirtinti šiuos K. K. teiginius (CPK 178 str.). Byloje nustatyta, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų dėl ko jam reikalingi medikamentai, t.y. jam skirtinos išlaidos yra didesnės nei įprastai tokio amžiaus vaikams, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad E. K. išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 800 Lt suma. Nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „Norfos mažmena“, todėl K. K. turi didesnę galimybę skirti lėšų sūnaus išlaikymui nei atsakovas, tačiau aplinkybė, jog N. B., būdamas darbingo amžiaus, yra bedarbis, neatleidžia jo nuo pareigos teikti išlaikymą sūnui. Įvertinus šalyje susidariusią ekonominę situaciją, išaugusį nedarbo lygį, kas dalinai riboja galimybes susirasti darbą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi pareigą skirti sūnaus išlaikymui kas mėnesį po 300 Lt ir ši prievolė atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina, kad pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, priteistas išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti padidintas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2005-06-23 nutarimas 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).
CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsakovas N. B. apeliaciniu skundu prašo atmesti ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2006-07-24 iki 2009-07-24, motyvuodamas tuo, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas, o jis nėra registruotas Edvardo tėvu (CK 3.138 str.). Atsakovas mano, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta tėvystė nėra vaiko kilmę patvirtinantis dokumentas, nes pagal CK 3.138 straipsnio prasmę visos teisės ir pareigos vaikui atsiranda tėvams ir tik įrašius jų duomenis gimimo akto įraše. Šiuos apelianto teiginius kolegija vertina kritiškai. Civilinio proceso kodekso 392 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustačius tėvystę, teismas atsakovą pripažįsta vaiko tėvu, o vaiką – atsakovo vaiku, ir išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą, jeigu toks reikalavimas byloje buvo pareikštas, arba šį klausimą išsprendžia savo iniciatyva. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis CK 3.200 straipsniu priteisė iš atsakovo 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2006-07-24 iki 2009-07-24 (36 x 300? 10 800 Lt).
Atsakovas teigia, kad patenkinęs ieškinį iš dalies ir priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas patenkino iš esmės visus ieškovės K. K. reikalavimus, todėl pagrįstai, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas valstybės naudai priteisė iš atsakovo.
Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo N. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7 Lt (septynis Lt) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai (įmokos kodas 5660).