- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 2A-554-467/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- UAB „VSA Vilnius“
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. S. 2009-01-09 padavė ieškinį ir, jį patikslinęs, prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo UAB „VSA Vilnius“ ir negrąžinti į darbą, o pakeisti atleidimo pagrindą į DK 127 straipsnio 2 dalį, priteisiant iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; taip pat priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą (pusantro karto ieškovui nustatyto valandinio atlygio, t.y. po 15,15 Lt už kiekvieną dirbtą viršvalandį) bei 10000 Lt dydžio neturtinę žalą, tame tarpe ir sumokėtoms baudoms padengti. Nurodė, kad pas atsakovą UAB „VSA Vilnius“ dirbo vairuotoju nuo 2007-07-17 pagal neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo sulygta dėl 10,10 Lt valandinio tarifinio atlygio bei 50 procentų valandinio tarifinio atlygio dydžio kompensacijos už išlaidas, susijusias su važiavimu ir kelionėmis bei, kad darbo savaitė yra 40 valandų pagal grafiką. Darbdavys nevykdė šios sutarties sąlygos ir versdavo jį nuolat dirbti viršvalandžius. Darbo inspekcijai atlikus patikrinimą, buvo konstatuota, jog darbdavys pažeidė DK 160 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi ieškovas dirbo viršvalandžius ir dėl nuolatinio nuovargio bei pastovaus streso negalėjo tinkamai ir saugiai atlikti jam pavestą darbą, dėl ko padarė penkis eismo įvykius, už kuriuos jam administracine tvarka paskirtos baudos. Ieškovo nuomone, baudas turi padengti darbdavys, nes jos paskirtos dėl pažeidimų, padarytų vykdant jam pavestą darbą ir dėl nenormalaus darbo rėžimo. 2008-10-15 jis kreipėsi raštu į darbdavį, prašydamas atleisti jį iš darbo darbuotojo pareiškimu. Tą pačią dieną jis gavo iš darbdavio atsakymą, jog darbdavys su prašymu atleisti iš darbo nesutinka, kadangi nėra pagrindo. 2008-10-15 ieškovas buvo paguldytas į ligoninę ir jam nustatytas laikinojo nedarbingumo laikotarpis. 2008-10-16 darbdavys kreipėsi į ieškovą, reikalaudamas pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą, nors darbdaviui buvo žinoma, kad ieškovas guli ligoninėje. 2008-11-14 ieškovas gavo pranešimą, kad yra atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, t.y. už tai, kad neatvyko į darbą nuo 2008-10-15 iki 2008-10-27. Darbdavys atleido jį iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Su ieškovu nebuvo atsiskaityta, nesumokėta už viršvalandžius. Dėl atleidimo ieškovui padaryta neturtinė žala, kurią ieškovas vertina 10000 Lt.
Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad, paaiškėjus, jog ieškovas sirgo, darbdavys 2008-12-05 pats atšaukė savo įsakymus dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir drausminės nuobaudos jam paskyrimo, informavo SODRĄ bei apie tai pranešė ieškovui. Ieškovo skundžiamas įsakymas buvo atšauktas ir jis negali būti ginčijamas, kadangi jis ieškovui nesukūrė jokių teisių ir pareigų. Ieškovo nurodomo atleidimo pagrindas negali būti pakeistas, kadangi pats įsakymas atleisti jį iš darbo buvo panaikintas. Darbo santykiai su ieškovu baigėsi tik 2009-01-12 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi ieškovas, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, piktybiškai nėjo į darbą. Ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos ir jo sumokėtų baudų priteisimo yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir panaikino atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 2009-01-12 įsakymą Nr.5-P „Dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo“; pripažino ieškovo A. S. atleidimą iš darbo pagal 2009-01-12 įsakymą Nr.6-P/atl neteisėtu ir laikė ieškovą A. S. atleistą iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį (teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos); priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką 3208,12 Lt (suma nurodyta neatskaičius privalomų mokesčių). Likusią ieškinio dalį atmetė. Atsižvelgęs į tai, kad darbdavys pats panaikino jo paskirtą ieškovui drausminę nuobaudą, konstatavęs, kad ji paskirta pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo taisykles (DK 35 str. 1d., 229 str.), ir į tai, kad šalys nesusitarė dėl tolimesnių darbo santykių tęsimo ir ieškovas neišreiškė savo valios dėl darbo santykių tęsimo, nes po jo atleidimo iš darbo į darbą neatvyko ir nedirbo, teismas padarė išvadą, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2008-11-14. Kadangi darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra pasibaigę, darbdavys neturėjo teisės taikyti buvusiam darbuotojui drausminės atsakomybės 2009-01-12 įsakymu, nes ji galima tik tarp subjektų, susijusių darbo santykiais. Vadovaudamasis DK 297 straipsnio 4 dalimi, teismas ieškovui priteisė dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką. Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovui už viršvalandinį darbą nurodytą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, yra sumokėta. Įrodymų, kad jis dirbo daugiau viršvalandžių negu nurodyta žiniaraščiuose, ieškovas nepateikė, dėl to reikalavimą dėl viršvalandžių apmokėjimo atmetė (CPK 176 str.). Teismas padarė išvadą, kad pradinį ieškinį ieškovas pateikė teismui 2009-01-09, t.y. laiku (CK 1.127 str. 1d.). Dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ieškinį teismas atmetė, konstatavęs, jog ieškovas neįrodė jam padarytos moralinės žalos buvimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „VSA Vilnius“ prašo sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį atmetant pilnai bei priteisiant turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo bei panaikinimo tvarką. Ieškovas, pasibaigus jo ligos laikotarpiui, į darbą vis tiek neatvykdavo, nepateikė jokio pasiaiškinimo, kodėl vengia dirbti, nors atsakovo siunčiamus pranešimus apie tai, kad įsakymai dėl atleidimo yra panaikinti ir ieškovas grąžinamas į darbą, ieškovas gavo. A. S. iš darbo buvo atleistas 2009-01-12, kai buvo priimtas įsakymas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovas atšaukė 2008-11-14 įsakymą dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kadangi paaiškėjo, jog ieškovas iš tiesų sirgo ir nėjo į darbą laikotarpiu nuo 2008-10-15 iki 2008-10-27 dėl ligos. Teismas sprendimą grindė 2004-06-18 LAT Senato nutarimu Nr. 45, kai drausminė nuobauda gali būti panaikinama DK 244 straipsnio numatytais pagrindais ir kitais atvejais. Tačiau atvejis, kai drausminė nuobauda panaikinama remiantis tuo, jog darbuotojas į darbą nėjo dėl ligos, turėtų būti aiškinamas savarankiškai. Šiuo pagrindu darbdavys yra saistomas ne tik teisės normų, reguliuojančių drausminės nuobaudos skyrimo pagrindus ir tvarką, tačiau ir imperatyvių taisyklių dėl draudimo atleisti darbuotoją ligos laikotarpiu (DK 131 str. 1 d. 1 p.). Įstatymo leidėjo reikalavimas turi būti vykdomas nepaisant LAT Senato rekomendacinių aiškinimų. Teismas pripažino, kad nebuvo jokios galimybės išsiaiškinti ir suderinti šalių valios. Tuo tarpu atsakovas ėmėsi visų priemonių sužinoti ieškovo valią ir elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Teismo sprendimas taip pat prieštarauja esminiams sąžiningumo ir protingumo principams. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas visą korespondenciją gavo pats, tiek tuo laikotarpiu, kai gulėjo ligoninėje, tiek pasibaigus nedarbingumo pažymėjime nurodytam laikui. Ieškovo veiksmai patvirtina jo nesąžiningumą, o atsakovas nors ir bandė, tačiau neturėjo realios galimybės išsiaiškinti, kodėl ieškovas neina į darbą ir kokia yra jo tikroji valia dėl darbo santykių tęstinumo. Teismas neteisingai priteisė atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jos turėjo būti paskirstytos remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi. Teismas taip pat netinkamai taikė 297 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvų darbuotojų teisių gynimo būdą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovas – prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „VSA Vilnius“ apeliacinio skundo ribose, t.y. apeliantui ginčijant teismo sprendimo dalį, kurioje patenkinti ieškovo reikalavimai. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamam teismo sprendimui pakeisti.
Ieškovas A. S. prašė teismo pripažinti jo atleidimą iš darbo UAB „VSA Vilnius“ neteisėtu, į darbą negrąžinti, o pakeisti atleidimo pagrindą į DK 127 straipsnio 2 dalį ir priteisti iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ įstatymo nustatytą dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, neturtinę žalą, tame tarpe ir sumokėtoms baudoms padengti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir panaikino atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr.5-P „Dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo“, pripažino ieškovo A. S. atleidimą iš darbo pagal 2009 m. sausio 12 d. įsakymą Nr.6-P/atl neteisėtu ir laikė ieškovą A. S. atleistą iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį bei priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką 3208,12 Lt, likusią ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas 2009 m. sausio 12 d. įsakymu neturėjo teisės taikyti drausminės nuobaudos buvusiam darbuotojui (ieškovui), kadangi darbo santykiai tarp šalių baigėsi 2008 m. lapkričio 14 d., kai atsakovas 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu atleido ieškovą iš darbo. Sprendime apylinkės teismas nurodė, kad darbdavio (atsakovo) 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymo atšaukimas nesukėlė teisinių pasekmių, t.y. darbo santykiai neatsinaujino, kadangi šalys nesusitarė dėl tolimesnių darbo santykių. Atsakovas UAB „VSA Vilnius“ su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau apelianto argumentai nėra visiškai pagrįsti.
Byloje yra du darbdavio UAB „VSA Vilnius“ įsakymai, kuriais darbuotojas A. S. atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių) tuo pačiu DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, t.y. 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr.121-P/atl (b.l. 77) ir 2009 m. sausio 12 d. įsakymas Nr.6-P/atl (b.l. 89). Ieškovas teismo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, konkrečiai nenurodydamas, su kuriuo darbdavio įsakymu nesutinka, tačiau atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės motyvuodamas tuo, jog atsakovas ieškovą iš darbo atleido šiam esant laikinai nedarbingam (sergant, būnant ligoninėje). Iš byloje esančio nedarbingumo pažymėjimo (b.l. 51) matyti, kad ieškovas A. S. nedarbingas buvo nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2008 m. lapkričio 27 d. Darbdavys UAB „VSA Vilnius“, 2008 m. gruodžio 1 d. sužinojęs, jog ieškovas į darbą neatvyko dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, 2008 m. gruodžio 5 d. įsakymu atšaukė savo 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymą dėl atleidimo ir grąžino ieškovą A. S. į darbą nuo 2008 m. spalio 15 d. (b.l. 79). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atšaukus įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, darbo santykiai tarp šalių liko pasibaigę, yra nepagrįsta, kadangi įsakymas, kuriuo darbuotojas buvo atleistas iš darbo, jam esant laikinai nedarbingam, prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms (DK 131 str. 1 d. 1 p.), todėl jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad po šio įsakymo priėmimo ir grąžinus ieškovą į darbą, atsakovas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu anuliuoti jo ankstesnį pranešimą apie A. S. nedraudiminį laikotarpį ir valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Šio prašymo pagrindu buvo atlikti atitinkami pakeitimai Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje (b.l. 81-52). Ieškovas apie atšauktą įsakymą dėl atleidimo ir jo grąžinimo į darbą žinojo (b.l. 80), tačiau jokių prieštaravimų dėl atsinaujinusių darbo santykių nereiškė. Dėl tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismo išvada, jog darbo santykiai tarp šalių baigėsi 2008 m. lapkričio 14 d., yra nepagrįsta.
Ieškovas 2009 m. sausio 12 d. įsakymu iš darbo atleistas DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytu pagrindu – kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Bylos duomenys tvirtina ir to neneigia pats ieškovas, kad po to, kai 2008 m. lapkričio 27 d. baigėsi ieškovo laikinas nedarbingumas ir 2008 m. gruodžio 5 d. buvo atšauktas įsakymas dėl atleidimo bei ieškovas grąžintas į darbą, ieškovas ir toliau neatvyko į darbą. Tai patvirtina atsakovo UAB „VSA Vilnius“ (darbdavio) į bylą pateikti duomenys – klientų aptarnavimo skyriaus vadybininko tarnybinis raštas, darbdavio reikalavimai pasiaiškinti, kodėl ieškovas neatvyksta į darbą, kurie ieškovui buvo įteikti asmeniškai (b.l. 83-88). Duomenų, kad ieškovas į darbą neatvyko dėl pateisinamų priežasčių, byloje nėra. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios aplinkybės sudarė pakankamą ir pagrįstą pagrindą atsakovui 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr.5-P skirti ieškovui A. S. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, ir tos pačios dienos įsakymu Nr.6-P/atl A. S. atleisti iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 str. 2 d. 9 .). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovo 2009 m. sausio 12 d. įsakymai dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei atleidimo iš darbo yra teisėti, o pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas iš darbo atleistas neteisėtai, yra nepagrįsta (CPK 178, 185 str.). Darbuotoją iš darbo atleidus DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, išeitinė išmoka darbuotojui nemokama. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje panaikintas 2009 m. sausio 12 d. įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, ieškovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir ieškovui priteista išeitinė išmoka, naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir šie ieškovo reikalavimai atmestini.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais ir pakeičia skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje iš dalies patenkintas ieškinys, dėl netinkamo procesinės ir materialinės teisės normų pritaikymo (CPK 320 str., 329 str. 1 d.), o ieškovo ieškinį atmeta pilnai.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą – patenkina atsakovo apeliacinį skundą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.) – 227 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Tačiau atsakovo 2200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo iš dalies – 500 Lt sumoje, kadangi jos, nors ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla iš darbo teisinių santykių, ieškovas yra silpnesnioji šių santykių šalis, nagrinėjama byla nedidelės apimties, nesudėtinga ieškinio reikalavimų prasme, bylos nagrinėjimas neužsitęsė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. sprendimą pakeisti:
panaikinti sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. panaikintas atsakovo UAB „VSA Vilnius“ 2009-01-12 įsakymas Nr.5-P „Dėl drausminės nuobaudos A. S. skyrimo“, ieškovo A. S. atleidimas iš darbo pagal 2009-01-12 įsakymą Nr. 6-P/atl pripažintas neteisėtu, ieškovas A. S. laikytas atleistu iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį ir priteista ieškovui A. S. iš atsakovo UAB „VSA Vilnius“ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka 3208,12 Lt, ir šioje dalyje ieškovo A. S. ieškinį atmesti, taip pat panaikinti sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovo valstybei priteista 235,66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ (juridinio asmens kodas 220074960) naudai 227 Lt (du šimtus dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti.