- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-664-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43654-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. rugsėjo 16 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarime įvertinta nuteistojo A. M. socialinio tyrimo išvada, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, pozityvūs pokyčiai elgesio srityje, Komisijos rekomendacijų vykdymas, gyvenamosios vietos turėjimas, galimybė įsidarbinti, gebėjimas tvarkyti pinigines lėšas, apsispendimas atsisakyti alkoholio ir dalyvavimas intervencinėse priemonėse. Įvertinusi šių aplinkybių ir duomenų visuma, Komisija sprendė, kad yra pagrindo manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymėjo, kad išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo, buvo baustas drausmine tvarka. Atsižvelgė į pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas juos mažinant, į nusikaltimų, už kuriuos atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumą, likusią bausmės dalį. Įvertinęs šių aplinkybių visumą apylinkės teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis A. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. M. (toliau – ir apeliantas) skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį, patvirtinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde pažymima, kad nors A. M. yra nuteistas už labai sunkius nusikaltimus, tačiau jie buvo padaryti spontaniškai ir neplanuotai. Tai leidžia manyti, kad nuteistasis nėra linkęs nusikalsti, o nuteisimą ir pasekmių negrįžtamumą lėmė tai, kad praeityje A. M. vartojo alkoholį, bendravo su netinkama kompanija. Tačiau kaip matyti iš Komisijos nutarimo, nuteistasis suprato alkoholio daromą žalą, pakeitė draugų ratą, susirado draugę. Atsiliepime prokurorė iš viso nevertino to, kad nuteistasis kaltės neneigia, supranta pasekmes aukoms ir jų negrįžtamumą, yra motyvuotas dirbti, turi galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis yra atlyginęs visas žalas, įsiskolinimų neturi, palaiko glaudžius socialinius ryšius su šeimos nariais, artimaisiais. Laisvėje turėtų gyvenamąją vietą. Dėl psichologinių konsultacijų nuteistasis tapo sąmoningesnis turimų sunkumų atžvilgiu, įgijo jų sprendimo įgūdžių, turi konkrečius tikslus ir žino jų siekimo priemones. Be to, pataisos įstaigoje jis vykdo visus reikalavimus, konsultuojasi su psichologais ir pareigūnais, lanko įvairias programas. Nuteistasis yra įgijęs specialybę, mokosi. Nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros pažiūromis. Komisija nutarime įvertino teigiamus nuteistojo pokyčius, kurių prokurorė savo atsiliepime nevertino. Prokurorė atsižvelgė tik į aplinkybes, kurios buvo praeityje. Toks vertinimas prilyginamas dvigubam nubaudimui.
4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas atliko praeityje buvusių ir žinomų faktų konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumą. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, vertinama nuteistojo asmenybė, elgesys viso bausmės atlikimo metu, požiūris į darbą, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, žalos atlyginimas ir kita, o ne vien tai, kas buvo praeityje. Apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino daugelio Komisijos nurodytų itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių: kad nuteistasis buvo skatintas, nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo, nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas. Be to, nuteistasis nėra linkęs pasiduoti neigiamai kitų nuteistųjų įtakai, kaip minėta, nesilaiko subkultūros ir nereiškia diskriminacinių nuostatų, supranta ir pripažįsta žalojantį alkoholio poveikį, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra motyvuotas prasmingam užimtumui, galiojančių nuobaudų neturi. Nuteistajam buvo suteikta trumpalaikė išvyką į namus, kurios sąlygų jis nepažeidė. Lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi su mama, ją prižiūrėti. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo teigiamą jam paskirtos bausmės poveikį. Nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje gerėjo, tačiau nei prokurorė, nei teismas į tai nekreipė dėmesio.
4.3. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta, atsakomybę visiškai prisiima. Turi aiškiai susiformavęs ateities siekius ir tikslus. Supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Nuteistojo pavojingumo nebuvimą atspindi ir tai, kad pataisos įstaigoje bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis ir pirmą kartą. Komisijos nutarime nuteistasis charakterizuojamas tik teigiamai, tačiau teismas iš teigiamų faktinių aplinkybių padarė A. M. neigiamą išvadą. Išvados negali būti grindžiamos teismo manymu ar samprotavimu. Jos turi būti pagrįstos konkrečiais faktais. Apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta jokių argumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė neigiamą sprendimą. Teismo išvada, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, nepagrįsta. Nuteistojo nuomone, bausmės tikslai jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis yra nubaustas ir įstatymo numatytą bausmės dalį atlikęs. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos dalies atlikimas padarė nuteistajam poveikį.
4.4. Skunde akcentuojamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R992)16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Nr. R(03) „Dėl lygtinio paleidimo“. Nurodoma, kad prokurorė ir teismas į šias rekomendacijas neatsižvelgė. Taip pat neatsižvelgė į teismų praktiką, pagal kurią nusikaltimo, už kurį nuteistasis atlieka bausmę, sunkumas, nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, pataisos įstaigos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą ir kt. Šiuo atveju nuteistasis visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus kriterijus atitinka, yra teigiamai charakterizuojamas, savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, kad bausmės paskirtis jau realizuota. Pažymima ir tai, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo likusios bausmės, o tik alternatyvi bausmės rūšis, kuri suteikia nuteistajam galimybę lengviau integruotis į visuomenę iki paskirtos bausmės pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, teisingai įvertintos visos tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas: 2021 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos posėdžio dieną nuteistasis buvo atlikęs 4 metų 11 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmę iš paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus nuteistasis atitinka. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažangą šią riziką mažinant), tačiau šių kriterijų A. M. neatitinka.
9. Nuteistajam A. M. 2021 m. rugpjūčio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri šiuo atveju nenustatyta. Šią išvadą visų pirma patvirtina jau minėta aplinkybė, kad per visą laisvės atėmimo bausmės laiką A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė. Nors iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad, atlikus nuteistojo vertinimą 2021 m. vasario 22 d., jo vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos skaitinė išraiška mažėjo, rizikos vertinimas iš esmės nepakito. Be to, A. M., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam intervencinėse programose, prevencinėse priemonėse, socialinio tyrimo išvadoje išskirta nemažai kriminogeninių veiksnių, didinančių nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai. Tik vienas kriminogeninis veiksnys, susiję su smurtinio elgesio istorija, yra statinis. Kiti kriminogeniniai veiksniai (buvo įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos jauname amžiuje; nuostatų problemos; mąstymo ir elgesio problemos) yra dinaminiai.
10. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenys patvirtina, kad A. M. stengiasi koreguoti problemines sritis, susijusias su alkoholio vartojimu ir jo įtaka nusikalstamam elgesiui (konsultuojasi su psichologinės tarnybos darbuotojais, lankė anoniminių alkoholikų kursus, dalyvauja programose, stebima vidinė motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius). Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad kartais yra stebimas vartojimo pateisinimas, todėl alkoholio vartojimas ateityje gali būti aktyvuojantis veiksnys pakartotinai nusikalsti, jei nuteistasis negebės įsisavinti vykdomų priemonių rezultatų. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis dėl padarytų nusikaltimų yra linkęs save pateisinti, dalį atsakomybės primesdamas aukoms, apie nusikaltimo aukas atsiliepia be išreikšto jautrumo. Problemų identifikavimo, tikslų siekimo, nuostatų įverčio balų pokytis nefiksuotas. Nors nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 2021 m. kovo 16 d. buvo paskatintas, jo elgesys visos bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas, kaip nepriekaištingas. 2020 m. liepos 15 d., t. y. praėjus beveik 4 metams nuo bausmės atlikimo pradžios, padarė pažeidimą, už kurį buvo skirta nuobauda, dėl padaryto drausminio nusižengimo neapgailestauja. Esant šioms aplinkybėms konstatuoti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai turėjo pakankamą poveikį, todėl pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas laisvėje, nėra pagrindo. Nuteistojo dedamos pastangos kriminogeninių veiksnių valdymui ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui vertinamos palankiai, tačiau lygtinio paleidimo taikymas yra siejamas su akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką konstatavimu (tuo atveju, kai rizika nėra žema), o tokia pažanga šiuo metu vis tik dar nėra nustatyta.
11. Pritariant skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, pažymėtina, kad nuteistasis A. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl trijų tyčinių nusikaltimų, tarp jų sunkaus ir labai sunkaus, padarymo. Vienu iš nusikaltimų sukeltos negrįžtamos pasekmės (A. M. nuteistas už nužudymą). Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, kaip ir neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau su tuo susijusios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tuo labiau, kad socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nusikalstamo elgesio istorija (smurtinis elgesys), išskirta kaip kriminogeninis veiksnys pakartotinai nusikalsti, nuteistasis linkęs menkinti atsakomybę, teisei priešingas elgesys dėl alkoholio vartojimo akivaizdžiai sunkėjo (nuo administracinių nusižengimų iki baudžiamosios atsakomybės), elgesiui būdingas nusikalstamo elgesio modelis (dėl veikimo apsvaigus nuo alkoholio).
12. Atsižvelgiant į paminėtą, padarytų nusikaltimų pavojingumo, likusios bausmės dalies vertinimas, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, savaime nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja, jei su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės vertinamos kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių ir riziką nusikalsti pakartotinai didinančių (ar mažinančių), ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atskleidžiančių aplinkybių kontekste. Tai vertinamu atveju ir buvo padaryta. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į aplinkybes, susijusias su padarytų nusikaltimų pobūdžiu ir pavojingumu, likusia bausmės dalimi, apylinkės teismas iš tikrųjų atsižvelgė, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertintos kaip esminės ir lemiamos. Išvada, kad lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, buvo padarytas nustačius, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Šių aplinkybių kontekste atmetamas, kaip nepagrįstas ir nuteistojo teiginys, kad su nusikaltimais susijusių aplinkybių vertinimas laikytinas baudimu antrą kartą. Į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą atsižvelgiama ir vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką aprobuota OASys metodika ir tai, priešingai nei teigiama skunde, draudimo bausti už tą pačią veiką du kartus principo nepažeidžia.
13. Skunde akcentuojamos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos turėjimo, žalos atlyginimo, ryšių su artimaisiais palaikymo, motyvacijos dirbti ir galimybės įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju buvimo, vertinamos palankiai nuteistajam. Socialinio tyrimo išvadoje jos išskirtos kaip apsauginiai veiksniai. Tačiau nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Be to, bylos duomenimis, su finansiniais sunkumais nuteistasis nesusidurdavo ir praeityje, nenustatyta, kad finansinė padėtis būtų susijusi su nusikalstamu elgesiu. Ryšiai su artimaisiais egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat iki nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis pasižymėjo teigiama nuostata į darbą ir dirbo. Tačiau akivaizdu, kad paminėtos aplinkybės nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.
14. Skunde nemažai dėmesio skiriama Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms, jose įtvirtintų nuostatų ir principų analizei, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo cituojamos rekomendacija yra tik patariamojo, rekomendacinio pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai privalomos ir vykdytinos. Sprendžiant lytinio paleidimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinamos nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Lygtinio paleidimo taikymas iš tikrųjų neturėtų būti vertinamas, kaip išimtis. Tačiau šis institutas negali būti suprantamas ir kaip formalus ar savaiminis procesas, taikytinas be išimtiems visiems įstatyme numatytą bausmės dalį atlikusiems nuteistiesiems. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindai, taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuoti Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, ir šių teisės aktų nuostatos, sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo klausimą, pažeistos nebuvo. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, nutartyje nurodydamas tiek lygtinio paleidimo netaikymo pagrindą – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, tiek šio pagrindo buvimą patvirtinančias aplinkybes bei faktinius duomenis. Teisėjų kolegija bylos duomenis vertinti kitaip ir daryti priešingas išvadas neturi pagrindo.
15. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą A. M. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam aukštesniajam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, kaip to prašoma skunde, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.