- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- A15.-778-1058/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00559-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. 2020 m. vasario 6 d., 14.54 val., Vilniuje, Užutėkio g. 16, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,23 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, nulupta medžio žievė. Be to, D. S. nepateikė automobilio registracijos liudijimo ir galiojančio vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
D. S. teismo posėdyje kaltę visiškai pripažino ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad alkoholį vartojo ir iš vakaro, ir tą pačią dieną. Važiavo UAB „A“ jam išnuomotu automobiliu. Nuomos sutarties neturi. Taip pat neturi ir vairuoto automobilio registracijos liudijimo ir galiojančio vairuotojų civilinės atsakomybės dokumento. Šie dokumentai mašinos išsinuomavimo metu jam nebuvo perduoti, manė, kad jam nebūtina juos vežiotis. Atvykę pareigūnai prašė jo asmens dokumento, bet kadangi jo neturėjo, pateikė vairuotojo pažymėjimą. UAB „A“ niekaip negalėjo žinoti, kad jis vairuos automobilį būdamas neblaivas, kadangi alkoholį vartojo nedalyvaujant šios įmonės atstovui. Prašė atsižvelgti į jo finansinę padėtį – šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, po (duomenys neskelbtini) mėn. turi gimti antras vaikas, dėl nedarbo atsirado įsiskolinimų už komunalines paslaugas, be to, dar turi atlyginti žalą už automobilio apgadinimą, dėl to prašė išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 2 metams. Teigė supratęs savo veiksmų žalingumą ir apgailestaująs dėl to, kas pasekmės palies tiek jį, tiek jo artimuosius. Administracinio nusižengimo protokole prie asmens paaiškinimo atsakomybėn traukiamas D. S. nurodė, kad vairavo automobilį išgėręs po vaiko gimtadienio, gailisi (b. l. 1-2).
Be D. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: D. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 14.54 val. iš VPK gavo nurodymą vykti Užutekio g. 16 dėl eismo įvykio. Nuvykę į vietą rado automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šalia automobilio stovėjo iš pažiūros neblaivus D. S., kuris prisipažino vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į medį. Alkotesteriu D. S. nustatytas 1,23 promilių girtumas. Vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo 1 val. iki eismo įvykio. D. S. neturėjo automobilio dokumentų, nes automobilis priklauso ne jam (b. l. 8); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta – priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 10); liudytojo L. A. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. vasario 6 d., apie 14.50 val., eidamas Užutekio g. pamatė važiuojantį automobilį, kuris suko į miško keliuką ir nesuvaldęs automobilio trenkėsi į medį. Priėjęs pamatė išlipantį vairuotoją, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Už automobilio vairo sėdėjo vyras, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, su mėlynais džinsais ir juoda striuke. Vairuotojas visada buvo jo akiratyje, alkoholio po eismo įvykio nevartojo (b. l. 11); alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad D. S. 2020 m. vasario 6 d., 15.18 val. nustatytas 1,23 promilių girtumas (b. l. 12); alkotesterio patikros sertifikatas, patvirtinantis, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti (b. l. 12); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku ir valdytoju yra UAB „A“ (b. l. 15).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) įtvirtinta ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. S. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumas. Vairuodamas automobilį D. S. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas D. S. vairuotas, kitam asmeniui priklausantis automobilis, nulupta medžio žievė. Eismo įvykio faktą patvirtina liudytojo L. A. rašytiniai paaiškinimai, pareigūno tarnybinis pranešimas, papildomi duomenys apie eismo įvykį, savo kaltės neginčijo ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad D. S. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kvalifikuoti teisingai.
KET 16 punktas numato vairuotojams pareigą su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį transporto priemonės registravimo, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą), išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad šio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso); 8 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento. Atsakomybė už transporto priemonės registravimo ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimo nepateikimą tikrinančiam pareigūnui pareikalavus numatyta ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. S. eismo įvykio metu vairavo ne jam, o UAB „A“, nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, t. y. netenkinamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 8 dalies reikalavimas. VĮ „Regitra“ duomenimis D. S. vairuota transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje, tačiau tikrinančių pareigūnų reikalavimu asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas nebuvo pateiktas (vairuotojo pažymėjimas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų), atitinkamai D. S. neatitinka ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6, 7 dalių reikalavimų. D. S. policijos pareigūnams nepateikė vairuoto automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo bei vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo, nors pagal galiojančius teisės aktus tokią pareigą turėjo, atsižvelgiant į tai, D. S. veiksmai pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje, vienas jų labai šiurkštus), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. S. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama D. S. asmenybė – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau pagal byloje esančius duomenis už KET pažeidimus anksčiau nebaustas. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas mažesnis už ANK 417 straipsnio 7 dalies ir 423 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkius. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Įvertinus D. S. nurodytą informaciją apie jo finansinę padėtį – šiuo metu yra bedarbis, augina mažametį vaiką, po (duomenys neskelbtini) mėn. turi gimti antras vaikas, dėl nedarbo turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, turi atlyginti žalą už automobilio apgadinimą, darytina išvada, kad jam skirtinos galutinės baudos sumokėjimas per 40 dienų terminą (ANK 675 straipsnio 2 dalis) gali būti sudėtingas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti asmens prašymą savanoriškai sumokėti skirtą baudą per ilgesnį laikotarpį. Teisingumo ir protingumo principus atitiks leidimas sumokėti baudą per 16 mėnesių.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatytas privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju D. S. padarė du administracinius nusižengimus, vienas jų laikytinas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai, gyvybei bei turtui, padarytu nusižengimu sukeltos realios pasekmės – apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis D. S. praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat neturint teisės vairuoti transporto priemones (baustas 2010 m. balandžio 21 d.). Teisę vairuoti D. S. įgijo tik neseniai (2018 m. lapkričio 28 d.) ir neturėdamas 2 metų stažo padarė itin šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, artimesnis jo viršutinės ribos. Esant išdėstytoms aplinkybėms D. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą (ANK 423 straipsnio 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A“, t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „A“ elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad D. S. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 10 EUR dydžio baudą.
D. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 250 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir D. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 250 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti D. S. paskirtos baudos sumokėjimą 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpiui. Išaiškinti, kad esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 16 (šešiolika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 16 (šešiolika) mėnesių nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –20110464391.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.