Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2016-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-124-805/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-06-15
Bylos Nr.
1-124-805/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26401-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-124-805/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26401-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.1.8.13; 1.2.4.8; 2.1.16.1.1; 2.10.1; 2.10.1.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. birželio 15 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-05-04 Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį 2 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gegužės 5 d. apie 16.00 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buitinio ginčo metu tyčia ranka sudavė keturis smūgius į veidą šeimos narei - sugyventinei J. D., su kuria bendrai gyvena neįregistravę santuokos, ją smaugė rankomis bei kumščiu sudavė du smūgius į sprando sritį, po to nukentėjusiajai išbėgus į kiemą, ją pasivijo ir, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia spyrė vieną kartą į dešinį šoną, tokiais veiksmais nukentėjusiajai J. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo R. L. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Paaiškino, kad su J. D. kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį, santuokos neįregistravę augina dukrą P. L., gimusią (duomenys neskelbtini) metais. 2016 m. birželio 5 d. apie 15.30 val. sugyventinė J. D. į namus (duomenys neskelbtini), parnešė alaus, kurį abu gėrė, namuose buvo ir jų dukra P.. Begeriant alų su sugyventine susiginčijo dėl kažkokių buitinių dalykų. Tiksliai visko neprisimena, nes buvo išgėręs alkoholio. Prisimena, kad keikė sugyventinę necenzūriniais žodžiais ir paskui tyčia ranka jai sudavė smūgius į veidą. Kiek smūgių sudavė, tiksliai pasakyti negali. Po to dar apkabinęs per kaklą stipriai suspaudė ir kiek prisimena, lyg vieną kartą, spyrė jai į šoną. Prieš dukrą jokio smurto nenaudojo (b.l. 54-55).

Iš nukentėjusiosios J. D. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. birželio 5 d. apie 15.30 val. ji iš parduotuvės parnešė tris butelius 7,5 proc. stiprumo po vieną litrą „Šnekorių“ alaus, kurį su sugyventiniu R. L. gėrė gyvenamojo namo kambaryje. Į kambarį atėjus jų dukrai P., alų gerti išėjo į virtuvę. Begeriant alų sugyventinis pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, vadinti įvairiais keiksmažodžiais. Ji paprašė nusiraminti, tada jis staigiai atsistojo ir jai keturis kartus sudavė delnu į veidą: du kartus į dešinę pusę ir du kartus į kairę. Po suduotų smūgių veido srityje ji pajautė skausmą. Sugyventinis po smūgių sudavimo išėjo į lauką. Dukrai P. paklausus, kodėl mušė motiną, R. L. dukros akivaizdoje vėl ją pradėjo keikti įvairiais keiksmažodžiais. Pasiūlius susidėti daiktus ir išeiti, sugyventinis sugriebė ją ir sulenkęs ranką per alkūnę pradėjo smaugti. Ji pradėjo šaukti dukrai, kad skambintų pagalbos telefonu 112. Nuo smaugimo ji pradėjo dusti ir virtuvėje ant kambario grindų suklupo. Be to, jai dar du kartus ranka sudavė į sprando sritį, nuo smūgių ir smaugimo jautė fizinį skausmą. Išsilaisvinusi ji išbėgo į lauką. Išgirdęs, kad dukra kviečia policijos pareigūnus, sugyventinis nurimo ir atsigulė, o ji su dukra išėjo į kiemą laukti kol atvyks policijos pareigūnai. Nuo smūgių sudavimo skaudėjo galvą, sprando sritį, dešinės pusės šoną, dukra pasakė, kad R. L. dar spyrė, tačiau ji to neatsimena. Po šio įvykio pas gydytojus nesikreipė. Visą šį įvykį matė jų mažametė dukra, ji labai išsigando tėvo (b.l. 17-18).

Iš nepilnametės P. L. parodymų matyti, kad ji gyvena kartu su mama J. D. ir tėčiu R. L. (duomenys neskelbtini). 2016 m. birželio mėn., tiksliai dienos neprisimena, jos tėtis su mama parsinešė alaus ir abu gėrė. Begerdami alų tėvai barėsi, keikėsi negražiais žodžiais. Po to matė kaip tėtis trenkė mamai ranka per veidą, sudavė vieną kartą, ji išsigandusi išbėgo iš kambario. Paskui matė kaip tėtis smaugė ir spardė mamą, ji išsigandusi išbėgo iš namų ir pasislėpė kieme. Prieš ją tėtis smurto nėra naudojęs (b.l. 24).

Motyvuojamoji dalis

Be R. L. prisipažinimo, nukentėjusiosios J. D., liudytojos P. L. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra name (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10);

tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad policiją kvietė J. D., kuri pranešė, jog 2016 m. birželio 5 d. apie 18.29 val. nepilnamečio vaiko akivaizdoje prieš ją smurtavo sugyventinis, smurto požymiai – žymės ant kaklo (b.l. 11-12);

asmens blaivumo aktas patvirtina, kad J. D. 2016 m. birželio 5 d. 18.49 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas, R. L. 2016 m. birželio 5 d. 18.47 val. nustatytas 1,76 promilių girtumas (b.l. 21, 41).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. jis sugyventinei J. D. tyčia sudavė keturis smūgius į veidą, smaugė ją, du kartus kumščiu sudavė į sprando sritį, o nukentėjusiai išbėgus į kiemą, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia spyrė vieną kartą į dešinį šoną, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje prieš sugyventinę, su kuria kaltinamasis gyvena ir veda bendrą ūkį ir, kuri yra kaltinamojo nepilnametės dukros motina. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. L. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis R. L. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 59-62, 63-64).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinę. Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. praeityje už tokios pat rūšies nusikalstamos veikos padarymą, t.y. fizinio skausmo sukėlimą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, šią nusikalstamą veiką padarė kitą dieną po bausmės paskyrimo ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimą. Liekamųjų reiškinių dėl šio įvykio nukentėjusiajai nėra, sveikata dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų J. D. sutrikdyta nebuvo, vienok, ji jautė fizinį skausmą, patyrė išgąstį, pergyvenimą, nemalonius pojūčius, be to, nusikalstama veika buvo padaryta mažametės dukros akivaizdoje. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, duomenų, jog dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, byloje nėra pateikta, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, pačios nukentėjusiosios elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą bei neteisėtų veiksmų pakartotinumą, spręstina, kad prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis bei dydis, su kuria kaltinamasis sutinka, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. L. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2016 m. birželio 6 d., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

R. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 – 422 straipsniais,nusprendžia (įsako) :

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti iš viso 120 valandų, per mėnesį dirbant po 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir R. L. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per 4 mėnesių laikotarpį neatlygintinai išdirbti iš viso 120 valandų, per mėnesį dirbant po 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti R. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2016 m. birželio 6 d., t.y. prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. L. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

R. L. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. L., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė