Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-27 · Administracinė byla Nr. I-4274-426/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
I-4274-426/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02330-2012-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
Advokatai
Leokadija Daujotaitė
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4274-426/2012Proceso Nr. 3-61-3-02330-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 16.4, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovei advokatei Leokadijai Daujotaitei, atsakovo atstovei Juliai Kuncevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašė panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2012-08-09 įsakymą Nr. 1P-667 (toliau – ir Įsakymas, 2012-08-09 įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad iš 2012-06-25 Pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo sužinojo apie dėl jo atliekamą tarnybinį patikrinimą. Apkaltintas pažeidus Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) viršininko 2009-01-05 įsakymo Nr. 3B-194 „Dėl muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos patvirtinimo“ 8 p. ir 4 priedo 8.1. p., Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d. , Muitinės įstatymo 9 p. 1 d. 1 ir 2 pap., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 19 str. 2 d., Departamento generalinio direktoriaus 2005-12-16 įsakymo Nr. l B-815 „Dėl muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių patvirtinimo“ 31 p. nuostatas. Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konstatuota, jog pareiškėjas baudžiamas už tai, kad: 2012-06-04 išleido į laisvą apyvartą pašto siuntoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančias prekes, neapskaičiavęs importo mokesčio ir neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui; netinkamai įvertino siuntoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančių prekių muitinę vertę, šias prekes išleido į laisvą apyvartą ir neapmokestinęs jų importo mokesčiais; atlikęs siuntų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) fizinį tikrinimą, nesurašė patikrinimo aktų, neįdėjo į archyvinių dokumentų dienos pakelį šių siuntų muitinei skirtų dokumentų egzempliorių.

Pareiškėjas mano, kad 2012-08-09 įsakymas naikintinas, nes priimtas tarnybinio patikrinimo išvados, kuri neatitinka teisės aktų reikalavimų, pagrindu. Nurodo, jog tarnybinis patikrinimas atliktas nepilnai ir paviršutiniškai, išvadoje išsamiai neišanalizuota kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės.

Pažymi, kad pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vertė CP 72 formos deklaracijoje nurodyta 70 USD, arba, perskaičiavus pagal kursą, 189 Lt. Tvirtina, jog, atlikdamas pareigas, vadovavosi muitinį forminimą reglamentuojančiais teisės aktais, Muitinės pareigūnų etikos kodekso nuostatomis, teisingumo, nešališkumo ir padorumo principais. Šią siuntą tikrinant nustatė, kad prekės buvo siųstos giminystės ryšiais susijusiems asmenimis (siuntė dukra motinai). Prekės neskėlė įtarimo manyti, jog šie daiktai buvo komercinio pobūdžio, nes akivaizdžiai skirti šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Įvertinęs šias aplinkybes, traktavo kaip siunčiančio asmens nežinojimu, todėl išleido siuntą be mokesčių. Siuntos patikrinimo akto nesurašė, nes RIKS veikė su trikdžiais, todėl negalėjo prisijungti prie sistemos, tačiau Komisija šitos aplinkybės neįvertino. Išvadoje konstatuota, kad buvo RIKS sutrikimas, tačiau, kokios trukmės jis buvo ir kaip veikė tą dieną sistema, nesiaiškino.

Pažymi, jog su pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) muitiniam tikrinimui buvo pateikta sąskaita proforma, kurioje nurodyta krovinio vertė. Nei krovinio turinys, nei pateikti dokumentai jokio įtarimo nesukėlė. Kur galėjo dingti trūkstami dokumentai, paaiškinti negali, nes visus Muitinei pateiktus dokumentus tvarko vadovaujantis pareigūnas, kaip tai nustatyta Pašto posto darbo organizavimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo įvertintos Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto vidaus darbo taisyklių nuostatos. Pareiškėjas 2012-06-04 buvo paskirtas į Prekių, siuntų važtų ir transporto priemonių tikrinimo barą SDV Nr. l, 2, 3, 4. Į darbo vietą DV/K Nr.2 buvo paskirta A. Makštutytė, kuri buvo paskirta ir vadovaujančia pareigūne, todėl ji ir atsakinga už dokumentų tvarkymą. Komisija nenagrinėjo ir netyrė ne tik šios aplinkybės, bet ir darbo organizavimo tvarkos Pašto poste, nesiaiškino kaip tvarkomi dokumentai. Pažymi, kad pašto siuntų tikrinimo objektyvumą užtikrina tai, kad tikrinimą atlieka muitinės pareigūnas ir pašto darbuotojas kartu.

Pareiškėjas mano, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neįrodyta, kad jis neatliko pareigų dėl aplaidumo. Tarnybinė nuobauda paskirta visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingų aplinkybių, nenustačius ir objektyviais įrodymais nepagrindus visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, ypač nusižengimo subjektyvinės pusės.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 8–11)nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta nustačius, kad jis 2012-06-04 išleido į laisvą apyvartą prekes, buvusias pašto siuntose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neapmokestinęs jas importo mokesčiais, kaip to reikalauja teisės aktai, o atlikęs šių siuntų fizinį tikrinimą, nesurašė patikrinimo aktų, prarado ir į archyvinių dokumentų dienos pakelį neįdėjo siuntų muitinei skirtų dokumentų egzempliorių. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento generalinio direktoriaus 2012-04-13 įsakymu Nr. 1B-285, 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 ir 7.21 p. reikalavimus.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal CP72 formos deklaraciją siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vertė buvo lygi 70 USD, t. y. didesnė nei PVM įstatymo 40 str. 4 d. nustatyta neapmokestinama 160 Lt prekių vertės riba. Atlikus pakartotinį siuntos fizinį tikrinimą, buvo rastos prekės: nauji drabužiai – 0,738 kg, naujos audio ausinės – 1 vnt. Pagal PVM įstatymo 40 str. 4 d., importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose. Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų. Siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 70 USD (pagal 2012-06-04 valiutos kursą- 189 Lt) viršija 160 Lt, tačiau posto inspektorius A. B. prekes išleido, neapskaičiavęs už jas importo mokesčio.

Departamentas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad ginčo atveju galima buvo nesilaikyti PVM įstatymo 40 str. 4 d. reikalavimų. Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu ji atitinka PVM įstatymo 40 str. 4 d. nustatytą sąlygą – bendra siuntmenos vertė neviršija 160 litų. Jokių aplinkybių, atleidžiančių nuo šios nuostatos taikymo, įstatymas nenumato. A. B. yra statutinis muitinės pareigūnas, privalantis vykdyti Muitinės įstatymo 9 str. 1 d. numatytas muitinės funkcijas. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareigūnas dėl nepateisinamų priežasčių nesivadovavo PVM įstatymo 40 str. 4 d. reikalavimais, tinkamai neatliko muitinės funkcijų ir išleido prekes pašto siuntoje NR. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai neapskaičiavęs importo mokesčio.

Atkreipia dėmesį, kad Departamento generalinio direktoriaus 2009-02-26 įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 p. nustatyta, kad už pašto siuntose gaunamas prekes mokėtinus mokesčius apskaičiuoja muitinė, o 21 p. numatyta, kad taisyklių 20 p. nurodyti mokesčiai įrašomi į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui. Nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, posto inspektorius A. B. neįformino muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui.

Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad A. B., patikrinęs siuntą, nesurašė patikrinimo akto, tuo pažeisdamas Departamento generalinio direktoriaus 2005-12-16 įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – ir Deklaravimo taisyklės) 31 p. Tarnybinio patikrinimo metu komisija kreipėsi į Muitinės informacinių sistemų centrą su prašymu nustatyti, ar iš Vilniaus pašto poste esančio kompiuterio buvo bandoma prisijungti prie RIKS ir ar buvo internetinio ryšio ar kitokių sutrikimų, dėl kurių RIKS iš kompiuterio buvo nepasiekiamas. Muitinės informacinių sistemų centras 2012-07-09 raštu Nr. (12.1)1S-13O9 pateikė informaciją, kad 2012-06-04 nebuvo registruota tinklo ar programinės įrangos gedimų, dėl kurių aprašomo kompiuterio naudotojas būtų negalėjęs prisijungti prie RIKS. Nustatyta, kad naudotojas VL 0953 (VL 0953 – tarnybinio pažymėjimo numeris, priklausantis Muitinės posto inspektoriui A. B.) nurodytą dieną bandė prisijungti prie RIKS vieną kartą, t. y. 9.31 val., tačiau tai nepavyko padaryti dėl neaiškių priežasčių, galimai trumpalaikių trikdžių. Pasak atsakovo, galimas trumpalaikis sistemos trikdis objektyviai nėra pateisinama priežastis atsisakyti atlikti teisės aktuose nustatytą pareigą vėliau. Todėl komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas turėjo galimybę surašyti prekių patikrinimo aktą vėliau, tačiau ta galimybe nepasinaudojo.

Pažymi, kad nuo 2012-05-28 siunta Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai saugoma AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamente, kol importuotojas UAB „ITBM“ pateiks importuojamų prekių muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus. Tačiau pareiškėjas, nesulaukęs iš importuotojo muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų, 2012-06-04 pareikalavo, kad AB „Lietuvos paštas“ siuntą pateiktų muitiniam tikrinimui. Nesulaukęs šių dokumentų, A. B. išleido siuntą, neapmokestinęs prekių importo mokesčiais. Be to, nustatyta, kad CP 72 formos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija buvo pateikta suglamžyta, siuntėjo deklaruoti duomenys, išskyrus prekių vertę, buvo neįskaitomi, o iš pateikto minėto dokumento kopijos nebuvo galimybės nustatyti tikslaus siunčiamų prekių aprašymo, jų kodo, kiekio. A. B., rentgeno pagalba nustatęs, kad siuntoje yra aparatūra, kurios bendra prekių vertė nurodoma tik 10 USD, nepareikalavo iš AB „Lietuvos paštas“ atstovo atidaryti siuntą, dalyvaujant muitinės pareigūnui, ir užpildyti naują CN 23 formos muitinės deklaraciją, kurioje būtų pateikta muitinei reikalinga informacija apie siuntoje esančias prekes. Pareiškėjo argumentas, kad nurodytu atveju nei siuntos krovinys, nei dokumentai nesukėlė įtarimo, yra nepagrįstas. Neteisingai atlikęs pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį tikrinimą, pareiškėjas taip pat nesurašė patikrinimo akto.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas dėl CP72 formos deklaracijų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) muitinei skirtų egzempliorių neišsaugojimo ir nepateikimo nepagrįstai perkelia atsakomybę kitai poste pareigas atlikusiai pareigūnei. Šių pašto siuntų muitinį tikrinimą atliko pareiškėjas, jis turėjo dokumentus, kuriuos privalėjo perduoti pareigūnei, formuojančiai visos dienos deklaracijų paketus. A. B. to nepadarius, dokumentų negalima buvo įdėti išvežimui nustatyta tvarka į Muitinės archyvą. Be to, 2012-06-09 ir 2012-06-25 pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė priešingas aplinkybes: pažymėjo netvarkingą darbo stalą, nurodė nežinąs, kur dingo popieriai bei padarė prielaidą, kad galėjo tuos dokumentus pamesti ir pats.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą įteiktas 2012-06-25, o paaiškinimas iš jo gautas tą pačią dieną. Komisijai pareiškėjas neteikė prašymo pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą. Todėl pareiškėjo teisės teikti paaiškinimus nebuvo ribojamos. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė patvirtino skunde išdėstytus motyvus ir prašė jį tenkinti, atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Muitinės pašto posto viršininkės pavaduotoja 2012-06-13 kreipėsi į Departamento generalinį direktorių su tarnybiniu pranešimu, kuriame paaiškino, kad A. B., 2012-06-04 atlikdamas pašto siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) muitinius patikrinimus, savo tarnybines funkcijas vykdė netinkamai, todėl siūloma dėl jo atlikti tarnybinį patikrinimą (b. l. 24).

Departamento generalinio direktoriaus 2012-06-20 įsakymu (keistas 2012-07-09 ir 2012-07-16 įsakymais) sudaryta Komisija, atlikusi A. B. veiksmų tyrimą, 2012-07-19 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Išvada, 2012-07-19 išvada), kurioje, vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 34 str. 1 d. 2 p. ir 37 str. 1 d., siūlė pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (1p.); esant abejonių dėl pareiškėjo kvalifikacijos ir gebėjimo atlikti jam pavestas pareigas, inicijuoti neeilinį jo tarnybinės veiklos vertimą (2 p.)(b. l. 13–19). Išvadoje pažymėta, kad: 1) 2012-06-04 išleidęs į laisvą apyvartą pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias prekes, neapskaičiavęs importo mokesčio ir neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui, pareiškėjas pažeidė Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 p., PVM įstatymo 3 str. 3 d. ,19 str. 2 d., 40 str. 4 d., Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose apskaičiavimo taisyklių (toliau – ir Pašto siuntų deklaravimo taisyklės) 20, 21 p., Departamento generalinio direktoriaus 2005-12-16 įsakymu Nr. 1B-815 patvirtintų Muitinės deklaracijos, kartu su ja pateiktų dokumentų ir deklaruojamų prekių muitinio tikrinimo muitinio įforminimo metu taisyklių (toliau – ir Deklaravimo taisyklės) 31 p.; 2) 2012-06-04 išleidęs į laisvą apyvartą pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias prekes, neapmokestindamas jų importo mokesčiu, pareiškėjas pažeidė Komisijos reglamento Nr. 2454/93, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, (toliau – ir Reglamentas Nr. 2454/93) 237 str. 4 d.; netinkamai įvertinęs šioje siuntoje esančių prekių mokestinę vertę pažeidė Tarybos reglamento Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 30 str. 1 d., Departamento direktoriaus 2004-04-28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (toliau – ir Muitinio įvertinimo taisyklių) 16, 17, 22.1 p., Pareigybės aprašymo 7.5, 7.6 p. nuostatas; 3) neįdėjęs į 2012-06-04 archyvinių dokumentų dienos pakelį siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) muitinei skirtų dokumentų egzempliorių pažeidė Muitinės viršininko 2009-11-05 įsakymu Nr. 3B-194 patvirtintų Muitinės dokumentų tvarkymo Vilniaus teritorinėje muitinėje instrukcijos (toliau – ir Dokumentų tvarkymo instrukcija) 8 p. ir 4 priedo 8.1 p. , Pareigybės aprašymo 7.21 p. nuostatas.

Departamento generalinio direktoriaus 2012-08-09 įsakymu Nr. 1P-667 (toliau – ir įsakymas, 2012-08-09 įsakymas), vadovaujantis Statuto 33 str. 1 d., 34 str. 1 d. 2 p., 34 str. 2 d., 35 str. 2 d., 37 str. 1 d. ir atsižvelgiant į 2012-07-19 išvadoje nustatytas aplinkybes, A. B. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 4). Įsakyme pažymėta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė PVM įstatymo 3 str. 3d., 19 str. 2 d., 40 str. 4 d., Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 20, 21 p., Muitinio įvertinimo taisyklių 16, 17, 22.1 p., Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d., Deklaravimo taisyklių 31 p., Dokumentų tvarkymo instrukcijos 8 p. ir 4 priedo 8.1 p. nuostatas, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 ir 7.21 p. reikalavimus (b. l. 4).

Byloje spręstinas ginčas dėl A. B. skundo reikalavimo panaikinti Departamento generalinio direktoriaus 2012-08-09 įsakymą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, svarstant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Departamento generalinio direktoriaus 2012-08-09 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas aktas turėtų būti panaikintas.

Tarnybinių nuobaudų muitinės pareigūnams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Statuto 33–38, 42 str., o tarnybinių patikrinimų ir nuobaudų skyrimo tvarka reglamentuojama Finansų ministro 2003-09-26 įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintomis tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos respublikos muitinės pareigūnams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Minėtuose Statuto straipsniuose nustatyti esminiai reikalavimai, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą: 1) turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas Taisyklių nustatyta tvarka; 2) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; 3) tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 1 metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos); 4) už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis adm. b. Nr. A146-3044/2011 ir kt.). Jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Taisyklių reikalavimų ir tokią išvadą gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ja remdamasis paskiria tarnybinę nuobaudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartis Nr. A146-1380/2011 ir kt.).

Taigi, sprendžiant, ar skundžiamu Departamento generalinio direktoriaus 2012-08-09 įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina analizuoti Komisijos 2012-07-19 tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, t. y. ar išvadoje nurodyti duomenys, patvirtina, jog pareiškėjas padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti keli savarankiški A. B. inkriminuojami tarnybiniai nusižengimai: 1) pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių prekių išleidimas į laisvą apyvartą neapskaičiavus importo mokesčio, neįforminus muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui ir nesurašius prekių tikrinimo akto; 2) pašto siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių prekių išleidimas į laisvą apyvartą netinkamai įvertinus šių prekių mokestinę vertę ir nesurašius patikrinimo akto; 3) pašto siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijų egzemplioriai, skirtų muitinei, neišsaugojimas. Todėl, vertinat minėtos išvados pagrįstumą, būtina analizuoti visus pareiškėjo veiksmus, kurie Komisijos buvo įvertinti kaip tarnybiniai susižengimai.

Dėl pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)

A. B., dirbdamas Muitinės posto inspektoriumi, privalo vykdyti jam priskirtas funkcijas, apibrėžtas Pareigybių aprašymo 7 p. , kuriame be kita ko nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo atlikti per postą, gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaudamasis teisės aktais (7.1 p.); apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas (7.3 p.); klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas (7.5 p.); teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas muitinės deklaracijų bei kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti ir priimti (7.6 p.); vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų numatytas pareigas (7.21 p.).

Byloje nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, jog 2012-06-04 pareiškėjas siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntos vertė 70 USD, pagal oficialų kursą – 189 Lt) skirtas prekes į laisvą apyvartą išleido neapmokestinęs jų importo mokesčiu, o taip pat neįforminęs muitinės sąskaitos pašto siuntos gavėjui.

PVM įstatymo 40 str. 4 d. nustatyta, kad importo PVM neapmokestinamos prekės, atsiunčiamos nedidelės vertės nekomercinio pobūdžio siuntmenose (dokumentų siuntose, pašto siuntose ar pašto siuntiniuose). Siuntmena laikoma nedidelės vertės, jeigu bendra jos vertė neviršija 160 litų, o laikoma nekomercinio pobūdžio, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) siuntmenos gavėjas – fizinis asmuo; 2) siuntmeną sudarantys daiktai yra akivaizdžiai skirti gavėjo ar jo šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. nei prekių kiekis, nei jų pobūdis nesudaro prielaidos manyti, jog šie daiktai skirti ekonominei veiklai; 3) siuntmenos gavėjas siuntmeną iš siuntėjo gauna neatlygintinai; 4) siuntmenoje nėra prekių, kurios pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą yra akcizų objektas; 5) siuntmenoje esančios kavos svoris neviršija 500 gramų (arba kavos ekstrakto ir esencijos – 200 gramų), arbatos svoris neviršija 100 gramų (arba arbatos ekstrakto ir esencijos – 40 gramų).

Iš minėtoje teisės normoje įtvirtintų nuostatų analizės darytina išvada, kad paštu atsiunčiamos prekės neapmokestinamos tik nustačius visas PVM įstatymo 40 str. 4 d. sąlygas ir tik tuo atveju, jei siuntmenoje esančių prekių vertė nėra didesnė kaip 160 Lt.

Vadovaujantis Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 20 p., už pašto siuntose gaunamas prekes mokėtinus mokesčius apskaičiuoja muitinė, o 21 p. numatyta, kad taisyklių 20 p. nurodyti mokesčiai įrašomi į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėjui.

Kaip minėta, siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) siųstų prekių vertė buvo lygi 189 Lt. Todėl akivaizdu, kad šioms prekėms turėjo būti apskaičiuotas importo mokestis, kuris, vadovaujantis Pašto siuntų deklaravimo taisyklių 21 p., privalėjo būti įrašytas į muitinės sąskaitą pašto siuntos gavėju.

Pareiškėjo skunde teismui ir Komisijai pateiktuose paaiškinimuose (b. l. 1–3, 25, 42) išdėstyta pozicija, kuria bandoma pateisinti savo veiksmus, remiama subjektyviu faktinės situacijos aiškinimu, prieštarauja minėtuose teisės aktuose nustatytam reglamentavimui, todėl atmestina. Be to, pareiškėjo paaiškinimai, kad siuntos patikrinimo aktas nebuvo surašytas dėl RIKS sistemos trikdžių yra paneigiami Komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais. Muitinės informacinių sistemų centras 2012-07-09 raštu informavo Komisiją, kad 2012-06-04 RIKS sistemos tinklo ar programinės įrangos gedimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo prisijungti prie šios sistemos. Nustatyta, kad A. B. nurodytą dieną bandė prisijungti prie RIKS vieną kartą, t. y. 9.31 val., tačiau tai nepavyko padaryti dėl neaiškių priežasčių, galimai trumpalaikių trikdžių (b. l. 57).

Teismas, įvertinęs Muitinės informacinių sistemų centro 2012-07-09 rašte pateiktą informaciją, kurios objektyvumu nėra pagrindo abejoti, pripažįsta, jog 2012-06-04 įvykęs galimas trumpalaikis sistemos trikdis, nelaikytinas objektyvia priežastimi, pateisinančia tiesioginių pareigų nevykdymą, nes pareiškėjas prie šios sistemos galėjo prisijungti vėliau.

Deklaravimo taisyklių 31 p. nustatyta, kad prekių tikrinimo rezultatai, nurodomi Departamento generalinio direktoriaus įsakymu nustatytos formos prekių tikrinimo akte. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas, atlikęs siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) fizinį patikrinimą, prekių tikrinimo akto nesurašė, t. y. pažeidė Deklaravimo taisyklių 31 p. nuostatas.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Komisijos 2012-07-19 išvadoje pagrįstai konstatuota, kad A. B. siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį patikrinimą atliko netinkamai, ir šiais savo veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.3, 7.5, 7.6 p. reikalavimus.

Dėl pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)

Komisijos tyrimo išvadoje pažymėta, kad A. B. pareikalavus, 2012-06-04 muitiniam patikrinimui buvo pateikta pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai saugoma AB Lietuvos pašto Pašto skirstymo departamente. Pareiškėjas, minėtoje siuntoje esančias prekes į laisvą apyvartą išleido nesulaukęs iš importuotojo muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų, o remdamasis CP72 formos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje nurodyta bendra 10 USD prekių verte.

Vilniaus pašto poste 2012-06-06 atlikus šios siuntos fizinį patikrinimą, joje rastos prekės: nešiojami kompiuteriai „Dell XPS Service“ (2 vnt.), nešiojamų kompiuterių dalys (6 vnt.), nešiojamiems kompiuteriams skirta baterija, LCD ekranas (b. l. ). Tarnybinio patikrinimo metu palyginus siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsiustų prekių deklaruotą muitinę vertę su kitų importuotųjų deklaruotomis panašių prekių sandorio vertėmis, sukauptomis PREMI DB, nustatyta, kad nešiojamų kompiuterių „Dell“ sandorio vertės nuo 2 988,81 Lt/vnt., ličio jonų baterijų nešiojamam kompiuteriui sandorio vertės nuo 25,54 Lt, atsarginių kompiuterių dalių sandorio vertės nuo 106,34 Lt, LCD ekrano sandorio vertės nuo 301,45 Lt (b. l. 49–52). Atsižvelgus tai, pripažintina, kad siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių prekių deklaruota vertė yra nerealiai maža.

Pareigybių aprašymo 7.5 p. nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo klasifikuoti prekes, nustatyti jų kilmę ir muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei įvykdymą, rinkti muitus, kitus mokesčius bei rinkliavas.

Muitinės pareigūnų veiksmus ir priemones, naudojamas importuojamų prekių muitiniam įvertinimui bei muitinės vertės kontrolei muitinio įforminimo metu ir po muitinio įforminimo reglamentuoja Muitinio įvertinimo taisyklės, kurių 16 p. nustatyta, kad muitinės posto pareigūnas privalo patikrinti, ar muitiniam įforminimui deklaruotai prekių sandorio vertei pagrįsti pateikti dokumentai ir jų duomenys yra teisingi, išsamūs ir neprieštarauja vieni kitiems, yra patikimi, nekelia įtarimo dėl jų klastojimo ar padirbimo, šiais dokumentais deklaruota prekių muitinė vertė atitinka prekių muitinio įvertinimo teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinį įvertinimą, nuostatas ir taisykles. Bendrijos muitinės kodekso 29 str. įtvirtinta, kad importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė. Pagal Muitinio įvertinimo taisyklių 22.1 p., importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama muitinio įforminimo metu vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 arba 31 str. nuostatomis, jeigu atlikus pateiktų prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą nustatoma, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas (pvz., nėra pirkimo-pardavimo) arba būtina atlikti papildomą tikrinimą dėl jo taikymo, bet importuotojas nepateikia arba neturi teisės pateikti papildomos garantijos, arba muitinė nepriima jo pateiktos garantijos.

Iš minėtų teisės normų analizės matyti, kad kiti muitinio įvertinimo metodai taikytini tik tada, jei prekių muitinės vertės negalima nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str., t. y. taikant sandorio vertės metodą.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiškėjas, nesulaukęs iš importuotojo prekių muitinę vertę pagrindžiančių dokumentų ir priėmęs sprendimą išleisti į apyvartą siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias prekes, o šių prekių muitinę vertę nustatydamas pagal Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d., pažeidė Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 1 d., Muitinio įvertinimo taisyklių 17 p. ir 22.1 p., o taip pat Pareigybių aprašymo 7.5 p. nuostatas, įpareigojančias tiksliai nustatyti prekių muitinę vertę, apskaičiuoti muitus ir kitus mokesčius.

Pažymėtina ir tai, jog A. B. nei skunde teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nenurodė jokių motyvų, kuriais būtų pateisinamas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) prekių muitinis įvertinimas netaikant sandorio vertės metodo. Pareiškėjas skunde, be kita ko, pažymėjo, kad pateikti šios siuntos dokumentai ir krovinio turinys jam jokio įtarimo nesukėlė. Tačiau, kaip minėta, atliekant prekių muitinį įvertinimą, privalu vadovautis teisės aktų, reglamentuojančių prekių muitinio įvertinimo procedūras, nuostatomis.

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) prekių tikrinimo akto nesurašė. Todėl Komisija pagrįstai nustatė, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos Deklaravimo taisyklių 31 p. ir Pareigybių aprašymo 7.6 p. nuostatos.

Dėl pašto siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijų egzempliorių, skirtų muitinei, neišsaugojimo

Dokumentų tvarkymo instrukcijos 8 p. nustatyta, kad Muitinės postai dokumentų paketus suformuoja kiekvieną darbo dieną. Visi dokumentų paketai, suformuoti per pamainą, turi būti perduoti į muitinės dokumentų saugyklą nustatyta tvarka. Pagal Dokumentų tvarkymo instrukcijos 4 priedo 8.1 p., CN23 deklaracijų paketai nustatyta tvarka turi būti suformuoti kiekvieną darbo dieną (pamainą).

Kaip minėta, siuntų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) muitinį patikrinimą atliko pareiškėjas, todėl akivaizdu, kad būtent jis turėjo pasirūpinti šių siuntų deklaracijų egzempliorių, skirtų muitinei, įtraukimu į dienos (pamainos) eigoje formuojamą dokumentų paketą.

2012-06-09 paaiškinime pareiškėjas pažymėjo, kur dingo minėtų siuntų dokumentai „galiu tik spėlioti“, „gal kur pamečiau, neprisimenu“ (b. l. 25). Analogiškus paaiškinimus pareiškėjas pateikė ir 2012-06-25 rašte (b. l. 42).

Įvertinus A. B. paaiškinimus bei tas Komisijos 2012-07-19 išvadoje nustatytas aplinkybes, jog minėtų siuntų deklaracijų egzemplioriai, skirti muitinei, nebuvo įtraukti į dienos (pamainos) dokumentų paketą, pripažintina, kad pareiškėjas savo pareigas atliko aplaidžiai ir nerūpestingai ir šiais veiksmais pažeidė Pareigybės aprašymo 7.21 p. reikalavimus.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Komisijos 2012-07-19 išvadoje pagrįstai konstatuota, kad A. B. savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių pareigų atlikimą nuostatas, savo pareigas atliko nerūpestingai ir aplaidžiai, t. y. nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Komisija tarnybinį patikrinimą atliko objektyvia ir nešališkai išnagrinėjusi visas tarnybinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, todėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeistos nebuvo. Be to, atsižvelgus į pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį ir jų kiekį, teismo vertinimu, paskirtoji tarnybinė nuobauda savo griežtumu yra adekvati padarytiems pažeidimams. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad Komisijos 2012-07-19 išvadoje ir šios išvados pagrindu priimtame Departamento generalinio direktoriaus 2012-08-09 įsakyme faktinės aplinkybės vertintos bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos aiškintos tinkamai, skundžiamas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė