Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. S. ir N. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini), institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai susituokė ir santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ duomenimis pareiškėja savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi, pareiškėjui asmenine nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis pareiškėja savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, pareiškėjo vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė, jog šią transporto priemonę pardavė už 100 Eur. Pareiškėjas turi asmeninį įsipareigojimą kreditoriui (duomenys neskelbtini), kurį įgijo iki santuokos sudarymo. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, dėl turto pasidalinimo, dėl išlaikymo vienas kitam bei dėl kompensacijos.

Įvertinus pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi, kadangi pareiškėjai kartu nebegyvena, bendro ūkio netvarko ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 str. 2 d.). Nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus (CK 3.51 str.), nėra duomenų, kad sutuoktiniai yra neveiksnūs. Kadangi yra visos santuokos nutraukimo sąlygos, santuoka nutrauktina (CK 3.51 str. 1 d., 3.53 str. 1, 2 d.).

Pareiškėjų teismui pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, šalys patvirtino, kad dėl turto padalijimo pretenzijų viena kitai neturi, šalims yra žinomos teisinės tokios sutarties patvirtinimo ir santuokos nutraukimo pasekmės, todėl sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinta, nes atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus (CK 3.53 str. 3 ir 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas (prieš tai ieškovas) už ieškiniu pareikštus reikalavimus 2020-08-10 mokėjimo nurodymu Nr. 247 sumokėjo 143 Eur žyminis mokesčio. Sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 12 p.), todėl šalims sudarius santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjui grąžintinas 143,00 Eur žyminis mokestis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-07-02 sprendimu Nr.(8.3)TP-20-P-819-7010 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiškėjai (atsakovei) suteikta 100 procentų antrinės teisinės pagalbos. 2020-09-08 sprendimu pakeistas 2020-07-02 sprendimu paskirtas atstovas. 2020-10-20 teisme gauta pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog atstovaujant N. S. buvo patirtos 219,17 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatytais atvejais ir tvarka. VGTPĮ 17 straipsnyje numatyta, jog siekiant užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, kuriems yra mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti pareiškėjai N. S. valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus jai advokatą, valstybė patyrė išlaidų. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Bylos duomenys patvirtina, jog abi ginčo šalys siekė ginčą išspręsti taikiu būdu, iki teismo posėdžio šalys sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje sutarė dėl visų santuokos nutraukimo sąlygų, atitinkamai siekdamos nedidinti išlaidų valstybei. Nurodytos aplinkybės rodo, jog abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo elgesys teisminio proceso metu buvo tinkamas, įvertinus bylos pobūdį, tai, jog iš ginčo teisenos buvo pereita į bylos nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, ieškovas nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis, jomis naudojosi teisėtai, sąžiningai, siekė ginčą išspręsti operatyviai ir mažiausiomis sąnaudomis, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo principais išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 5, 7 d., 93 str. 4 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

prašymą tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp N. S. (buvusi ikisantuokinė pavardė – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo N. S. palikti pavardę – „S.“, P. S. – „S.“.

Patvirtinti tokio turinio tarp šalių 2020-11-26 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1. Nepilnametės dukters K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su mama N. S..

2. Pareiškėjas P. S. nepilnametės dukters K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2020-01-01 iki dukters pilnametystės moka po 250,00 Eur/mėn. periodinėmis išmokomis, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant į pareiškėjos N. S. atsiskaitomą sąskaitą, kiekvieno mėnesio 20 dieną. Nepilnametės dukters K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina pareiškėja vaiko mama N. S..

3. Pareiškėjai susitaria, kad pareiškėjas, vaiko tėvas P. S., su nepilnamete dukra bendraus tokia tvarka:

3.1. Pareiškėjas, vaiko tėvas P. S., antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio antradienį ir ketvirtadienį 16.00 val. pasiima dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą 20.00 val.;

3.2. Kiekvieno mėnesio pirmą, trečią, penktą savaitgalį pareiškėjas su dukra K. S. bendrauja šeštadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą.

3.3. Nuo 2022-06-03, dukrai sukakus 5 m., pareiškėjas kiekvieno mėnesio pirmą, trečią, penktą savaitgalį su dukra K. S. bendrauja – šeštadienį 10.00 val. pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20.00 val., grąžinant į jos gyvenamąją vietą.

3.4. Pareiškėjas sekančią dieną po vaiko gimtadienio, t.y. birželio 4 d., paima vaiką 11.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos nedarbo ar mokyklinių atostogų dieną arba iš ugdymo įstaigos 16.00 val. - darbo dieną bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; jeigu vaiko gimtadienis, t.y. birželio 03 d., ir sekanti diena po vaiko gimtadienio, t.y. birželio 04 d. yra savaitgalio diena – pirmenybė teikiama vaiko gimtadienio šventimo nustatytai tvarkai.

3.5. Tėvo dieną, t.y. pirmąjį birželio savaitgalį, jeigu laikas nesutampa su pareiškėjo bendravimo savaitgaliu, pareiškėjas paima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 20.00 val.; jeigu Tėvo diena sutampa su dukters gimtadieniu – pirmenybė teikiama vaiko gimtadienio šventimo nustatytai tvarkai.

3.6. Motinos dieną, t.y. pirmąjį gegužės mėn. sekmadienį, ir per pareiškėjos gimtadienį, t.y. liepos 12 d., vaikas praleidžia su pareiškėja, neatsižvelgiant kurio iš tėvų savaitgalis.

3.7. Pareiškėjas antrąją Šv. Kalėdų dieną ir antrąją Šv. Velykų dieną paima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos bei grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 19.30 val.

3.8. Nuo 2022-06-03, dukrai sukakus 5 m., pareiškėjas kasmetinių atostogų metu bendrauja su dukra K. S. 14 kalendorinių dienų iš eilės; o dukrai pradėjus lankyti mokyklą - pusę jos mokyklinių atostogų. Pareiškėjas apie numatomą atostogų laiką informuoja pareiškėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir suderina su ja vaiko pasiėmimo laiką ir vietą, atsižvelgiant į pareiškėjo darbo grafiką. Dukros kartu su pareiškėju išvykimui kelionei į užsienį turi būti gautas vaiko mamos sutikimas.

3.9. Nustatyta susitikinėjimo ir bendravimo su vaiku tvarka gali būti koreguojama ir keičiama, atsižvelgiantį į tokias šalims reikšmingas aplinkybes, kaip šalių artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, laidotuvės ar pan.

3.10. Pareiškėjui išvykus į komandiruotę, pareiškėjo bendravimas su vaiku nevyksta, o pareiškėjui grįžus iš komandiruotės, bendravimas su vaiku atnaujinamas ta pačia tvarka;

3.11. Jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių pareiškėjo bendravimas su dukra nėra galimas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų valios, pareiškėjai privalo apie tai informuoti vienas kitą sms žinute ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinę dieną, nurodydama priežastis, dėl kurių bendravimas su vaiku negalimas.

3.12. Jeigu vaiko tėvas P. S. tam tikrą laiką negalės bendrauti su dukra K. S. dėl išvykimo į ilgalaikę komandiruotę P. S. privalo apie tai informuoti vaiko mamą N. S. sms žinute ne vėliau kaip prieš vieną savaitę iki komandiruotės pradžios, nurodant komandiruotės pradžią ir pabaigą.

3.13. Pareiškėjai privalo kiek įmanoma anksčiau informuoti viena kitą apie jų gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą, ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas pareiškėjai informuoja vienas kitą apie pasikeitimus darbo grafike, komandiruotes, poilsines keliones, išvykos vietą ir trukmę.

3.14. Pareiškėja įsipareigoja nedaryti jokių trukdymų vaikui bendrauti su pareiškėju įvairiomis ryšio priemonėmis – telefonu, skype, viber ir kt, ypač kuomet pareiškėjas yra išvykęs į darbines komandiruotes ar dėl kitų priežasčių negali susitikti su vaiku.

3.15. Pareiškėjas gali lankyti dukrą K. S. darželyje, kitoje ugdymo įstaigoje ir dalyvauti tėvų susirinkimuose, renginiuose;

3.16. Pareiškėjas turi teisę gauti visą informaciją, susijusią su dukros K. S. sveikata ir jos gydymu iš visų gydymo įstaigų.

4. Pareiškėjai patvirtina, jog nėra išlikę jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turo, įgyto santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, visą menkavertį santuokoje sugyventą turtą, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis jau yra pasidaliję iki šios sutarties pasirašymo dienos ir ginčo dėl šio turto tarp jų nėra.

5. Pareiškėjas įsipareigoja išmokėti pareiškėjai 2562,83 Eur dydžio piniginę kompensaciją (už pareiškėjos sumokėtų ½ dalis kredito įmokų (duomenys neskelbtini) bankui per santuokos laikotarpį bei už bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą ir parduotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 2 metus nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši Sutartis ir nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos.

6. Pareiškėjai pripažįsta, kad dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė, kadangi yra jo įgytas 2016-11-15, t. y. dar iki pareiškėjų santuokos sudarymo.

7. Pareiškėjai patvirtina, kad kreditorinis įsiskolinimas kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą dar iki pareiškėjų santuokos sudarymo, t. y. 2016-11-15, yra pareiškėjo asmeninis įsiskolinimas.

8. Pareiškėjai susitaria, kad po santuokos nutraukimo pareiškėja pasilieka pavardę – S., o pareiškėjas - esamą pavardę S.

9. Šalys susitaria, kad nebus viena kitos išlaikomos.

Pareiškėjui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 2020-08-10 mokėjimo nurodymu Nr. 247 sumokėtą 143 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad šį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Pareiškėjams išaiškinti, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojams, tai yra VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.