Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis Egidijus Smagurauskas teismui pateikė pareiškėjo R. L. 2025 m. rugpjūčio 25 d. skundą, kuriuo pastarasis prašė išieškoti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos: 2025 m. gegužės 6 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti; 2025 m. gegužės 8 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį panaikinti; taip pat panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (tolau ir VMI) 2025 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš Aplinkos apsaugos departamento 461,07 Eur turtinę žalą ir 5 000 Eur neturtinę žalą bei panaikinti antstolio Egidijaus Smagurausko 2025 m. rugpjūčio 23 d. dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

16. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

18. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

19. Pažymėtina, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

20. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų dėl skundžiamo patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti teisėtumo, teismas pažymi, kad vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas (CPK 650 straipsnio 1 dalis). Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis).

21. CPK 651 straipsnis reglamentuojantis vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti nustato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo; 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio; 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai; 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino; 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalis numato, kad nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

22. Mokesčių administravimo įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. ANK 675 straipsnio 2 dalyje ir 676 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos (apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos), taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliams, kurie baudą priverstinai išieško Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

23. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos duomenimis, išklausęs pareiškėjo ir suinteresuoto asmens antstolio paaiškinimus teismo posėdžio metu nenustatė pagrindo spręsti, kad šiuo atveju patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, yra priimtas nepagrįstai ar pažeidžiant procesinės teisės normas. Pareiškėjo nesutikimas su jo atžvilgiu priimtais nutarimais administracinių nusižengimų bylose ir jam skirtomis baudomis dėl kurių ir buvo atliekami vykdymo veiksmai, ar aplinkybė, jog jis nubaustas kaip įmonės vadovas, nors atlyginimo iš jos negaudavo, tokio vertinimo nekeičia. Antstolis priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, patikrina tik formaliuosius kriterijus, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolis nevertina ir negali vertinti paties vykdomojo dokumento teisėtumo/pagrįstumo. Pareiškėjas pripažino, kad nutarimų, kuriais jam skirtos administracinės baudos, jis teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Jie nėra panaikinti ar pakeisti, tad atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis teisinio pagrindo neturėjo.

24. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įtvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis), kas ir buvo atlikta nagrinėjamu atveju.

25. Pareiškėjo įsitikinimu, jam esant senatvės pensininku, antstolis turėjo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai kaip negalimą įvykdyti. Teismas tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir atkreipia dėmesį, jog CPK 631 straipsnio 1 dalis numato atvejus, kuomet vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, tai yra: 1) išieškotojo prašymu; 2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį; 4) jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus šio Kodekso 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė; 5) jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo įvykdymą padaro neįmanomą; 6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį būstą, kuriame gyvena, ir išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalies nuostatas; 7) jeigu antstolis nusišalino ar buvo nušalintas; 8) jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio veiklos teritorijoje (šio Kodekso 590 straipsnio 5 dalis); 9) nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės pirmiau aptartiems atvejams konstatuoti, o vien tai, kad skolininkas yra senatvės pensininkas, kad jo pajamas sudaro gaunama senatvės pensija, savaime nėra pagrindas nepradėti priverstinio vykdymo veiksmų, ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui, konstatavus, jog išieškojimas iš tokio asmens nėra galimas.

26. Priverstinio vykdymo priemonės, be kita ko, apima išieškojimą ne tik iš skolininko darbo užmokesčio, bet ir iš skolininko kitų pajamų, taip pat kitų lėšų (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktai, 689, 733 straipsniai). Viena iš CPK 624 straipsnyje numatytų priverstinio poveikio priemonių yra išieškojimas iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, kurios gali būti kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atidarytose skolininko sąskaitose. Jeigu skolininkas gauna lėšas, iš kurių antstolis išieškoti negali ar išieškojimas yra ribojamas, skolininkas antstoliui turi pateikti turimos banko ar kitos kredito įstaigos sąskaitos išrašą, pažymą iš pinigines lėšas išmokančios institucijos. Jeigu antstolis yra tinkamai informuotas apie skolininko gaunamas pajamas, nurodytas CPK 736 ir 739 straipsniuose, antstolis, areštuodamas pinigines lėšas, esančias skolininko sąskaitose, nustato laisvai disponuojamą sumą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas).

27. CPK 739 straipsnis nustato pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, tai yra kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpos; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitų tikslinės socialinės išmokų, pašalpų ir kompensacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; socialinio draudimo našlaičių pensija ir socialinio draudimo našlių pensija, mokamos pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos; laisvės atėmimo vietų įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Bausmių vykdymo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių; vienišo asmens išmoka, mokama pagal Vienišo asmens išmokos įstatymą.

29. CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau ir PLAIS) šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

30. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.

31. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis 2025 m. rugpjūčio 13 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), iš visų skolininko sąskaitų priverstinai nurašyti 461,07 Eur sumą. Pažymint, kad šis nurodymas galioja iki visiško jo įvykdymo. Svarbu paminėti ir tai, kad antstolis nustatė lėšų sumą - 1 633,00 Eur, kuria skolininkas gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, tad pareiškėjo argumentai, kad tokia suma nebuvo nustatyta yra nepagrįsti. Kaip nurodė antstolis ši suma atitinka skolininko gaunamos senatvės pensijos dydį, tad akivaizdu, kad nurašius lėšas, skolininko sąskaitoje liko ne mažesnė nei minėta suma, skola buvo nurašyta iš sąskaitoje turimų santaupų.

32. Antstolis 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo priėmęs patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) adresuotą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, nurodant, kad vadovaujantis CPK 611, 733-743 straipsniais reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų ir davinių kiekvieną mėnesį atlikti atitinkamo procentinio dydžio išskaitas, tačiau kaip jau minėta, priverstinai išieškoma suma su vykdymo išlaidomis, šiuo atveju, išieškota ne pagal šį patvarkymą, kuris vėliau atšauktas, o 2025 m. rugpjūčio 13 d. nurodymu priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą iš pareiškėjo santaupų vienoje iš turimų sąskaitų. Tai, kad šioje sąskaitoje anot pareiškėjo jis kaupė lėšas kitiems tikslams, visgi nepagrindžia, kad išieškojimas į jas negalėjo būti nukreiptas. Nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas skolininkas buvo informuotas, kad jeigu nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, skolininkas turi teisę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo piniginių lėšų priverstinio nurašymo dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokios lėšos būtų grąžinamos skolininkui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į antstolį dėl negalimumo nurašyti lėšas iš sąskaitos.

33. Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms ir antstolio veiklą, priverstinio vykdymo veiksmus reglamentuojančiam teisiniam reguliavimui spręsti, kad antstolis priimdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas pažeidė teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo.

34. Tiek ANK 675 straipsnio 2 dalis, 676 straipsnio 1 dalis, tiek vykdomajame dokumente buvo aiškiai įtvirtintas ir skolininkui žinomas baudų sumokėjimo terminas, tad pareiškėjas turėjo galimybę sumokėti baudas per įstatyme nustatytą terminą, taip išvengdamas vykdymo išlaidų mokėjimo, arba susitarti su išieškotoja dėl mokėjimo išdėstymo. Skolininkui neįvykdžius prievolės gera valia per įstatymo nustatytą terminą, jam kyla pareiga atlyginti vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis), įskaitant ir atlygį antstoliui.

35. Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) 109.4. punkte nustatyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 50 iki 300 Eur, atlygis antstoliui yra 80 Eur, jį indeksavus (SVI 112 punktas) taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, šiuo atveju 1,605, atlygis antstoliui sudaro 128,40 Eur. Likusios vykdymo išlaidos yra detalizuotos 2025 m. rugpjūčio 13 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime. Jas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos pagal SPV 109.4 punktą - 24 Eur, indeksavus - 38,52 Eur (SPV 109.4 punktas) ir išlaidos tretiesiems asmenims vykdomojoje byloje suteiktas paslaugas (siuntos pristatymas) - 4,16 Eur. Visos šios išlaidos yra pagrįstos vykdomosios bylos duomenis bei neviršija teisės aktuose nustatytų dydžių. Todėl spręsti, kad antstolis pažeidė teisės aktų reikalavimus apskaičiuodamas vykdymo išlaidas ir jas išieškodamas iš pareiškėjo nėra pagrindo.

36. Apibendrinant darytina išvada, kad priimdamas 2025 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis savo veiksmais nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, teisėtai ir pagrįstai atliko priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291-291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio Egidijaus Smagurausko veiksmų netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.