Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nesunkiai sutrikdė R. J. G. (R. J. G.) sveikatą, o būtent: jis 2015 m. birželio 15 d., apie 2.25 val., prie (duomenys neskelbtini), namo kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais sudavė sugyventinės J. P. tėvui R. J. G. (R. J. G.) į įvairias kūno vietas, taip padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, veido sumušimus, kurie pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, dešinio skruostikaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžiais, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. J. G. (R. J. G) nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nes buvo girtas. Gyvena kartu su nukentėjusiuoju sujungtame name: nukentėjusysis gyvena su dukterimi R. ir jos sugyventiniu T., o jis (kaltinamasis) gyvena kitame namo gale su nukentėjusiojo dukra J.. Įvykio dieną gėrė sandėliuke su žmonos sesers R. G. sugyventiniu T. G., kuris irgi gyvena tame pačiame name, kitame gale (atskiras įėjimas). Dviese išgėrė 0,7 l degtinės. Po to pamena tik, kad jį surakino policija. Atsimena, kaip pūtė į alkoholio matuoklį. Jam R. J. G. (R. J. G.) sakė, kad jis jį sumušė. Sutinka, kad galėjo suduoti kumščiu į įvairias kūno vietas. Įvykio niekas nematė, visi miegojo. Po įvykio ir jis pats važiavo į ligoninę, nes jam buvo sulaužyti kaulai – po įvykio jį sumušė T. G.; jokių pretenzijų niekam neturi. Pažymėjo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo visada buvo geri santykiai, jis jį gerbia, nežino, kodėl taip atsitiko. Mano, kad dėl įvykio Elgesį keičiančios programos kursų jam nereikia. Paaiškino, kad administracine tvarka už kūno sužalojimus niekada nėra baustas, nėra linkęs smurtauti. Smurto priežastis – alkoholis, bet su alkoholiu problemų neturi. Nurodė, kad po įvykio naujų pažeidimų nepadarė, Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlygino jo sugyventinė J. P..

Teismo posėdžio metu liudytoja R. G. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo dukra, o kaltinamasis yra jos sesers sugyventinis. Įvykio metu kaltinamasis buvo išgėręs. Pas juos visi patogumai lauke, todėl tėvas naktį išėjo į tualetą, o jie išgirdo riksmus ir išbėgo į lauką. Išbėgę pamatė, kad tėvas guli ant žemės, o kaltinamasis jį muša. Įvykio metu kieme daugiau nieko nebuvo. Jos sugyventinis T. išbėgo pirmas ir jai pasakė, kad kaltinamasis mušė tėvą. Mušė su kojomis, tėvas buvo nukritęs, buvo likusios mėlynės, sakė jai, kad jam trenkė į veidą. Kiek kartų buvo suduota nesakė, buvo mėlynės ant rankų ir kojų. Tai buvo pirmas toks įvykis. Ji nemato, kad kaltinamasis dažnai vartotų alkoholinius gėrimus.

Kaip nukentėjusiojo atstovė R. G. paaiškino, kad tėvas nieko negirdi, ji su juo kalba gestais, jis nei skaityti, nei rašyti nemoka. Po įvykio kaltinamasis buvo atėjęs pas juos ir atsiprašinėjo, nukentėjusysis jam atleido. Nukentėjusysis su kaltinamuoju vaikšto šalia vienas kito ir jokių pretenzijų tėvas jam neturi. Patvirtino, kad kaltinamasis tikrai atsiprašė jos tėvo, ir pretenzijų kaltinamajam nukentėjusysis tikrai neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad visų įvykio aplinkybių neprisimena, bet sutinka su tuo, kad galėjo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties sumušti sugyventinės tėvą R. J. G. (R. J. G.). Jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, prašo tyrimą nutraukti jiems susitaikius. Paaiškino, kad 2015 m. birželio 15 d. vakare jis kartu su T. G. vartojo alkoholinius gėrimus, nemažai išgėrė. Ar tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, nepamena (b. l. 55-56, 62-63).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. G. (R. J. G.) paaiškino, kad 2015 m. birželio 15 d., (duomenys neskelbtini), jį be jokios priežasties sumušė A. S.. Pats gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su dukra R. G. ir jos sugyventiniu T. G.. Namas turi du atskirus įėjimus, padalintas i dvi dalis, kitoje nuosavo namo pusėje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kita dukra J. P. su sugyventiniu A. S.. Santykiai su J. sugyventiniu yra geri, nesipyksta, jokių konfliktų nebuvo. 2015 m. birželio 15 d., nakties metu, apie 02.30 val. jam einant į lauko tualetą, užpuolė J. vyras, tai yra A. S.. Dėl ko jis jį užsipuolė, nežino. Jis jį mušė rankų kumščiais į veidą, kiek kartų sudavė, nežino. Nuo smūgio sudavimo jis nugriuvo, tuomet A. S. jį gulintį sugriebęs už kaklo smaugė, jis prarado sąmonę. Kiek sudavė smūgių kumščiu, nežino, kadangi prarado sąmonę. Dėl suduotų smūgių jam labai skaudėjo, kai griuvo, tai ant abiejų kelių atsirado mėlynės. Atsipeikėjęs jis pradėjo rėkti, kviesti pagalbą. Į kiemą atbėgo dukros R. sugyventinis T. G. ir paskui dukra R., jie pribėgo prie jo suteikti jam pagalbą. Kur tuo metu buvo A. S., nežino. Atsimena, kad atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Pats buvo išvežtas į RVUL ligoninę, kur jam buvo nustatyti veido sužalojimai. Ant veido ir ant kaklo iki šiol yra didelės poodinės kraujosruvos. Po medikų apžiūros jam davė siuntimą į Žalgirio klinikas, kur nuvyko apžiūrai ir po apžiūros buvo paleistas. Papildomos apklausos metu parodė, kad prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes su kaltininku susitaikė, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 14-15, 18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. G. paaiškino, kad 2015 m. birželio 14 d. vakare, jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame name gyvena kartu R. G. ir R. J. G. (R. J. G.). Kitoje namo dalyje (butas Nr. 2) gyvena J. P. ir A. S.. 2015 m. birželio 14 d. vakare jis kartu su A. S. vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. gėrė alų, A. S. jau prieš tai buvo gerokai įkaušęs. Jie vartojo alkoholinius gėrimus iki nakties, kiek tiksliai valandų buvo, nežino. Jis A. S. paliko ir nuėjo pas save į namus miegoti, A. S. liko ir toliau gerti. Miegodamas, apie 3 val. nakties išgirdo ir prabudo nuo to, kad tėvas R. J. G. (R. J. G.) rėkė, prašydamas jam padėti. Jis išbėgo į lauką ir prie lauko durų pamatė ant nugaros gulintį tėvą, ant jo pilvo sėdėjo A. S. ir abiem rankomis laikė už kaklo, tėvo veidas buvo kruvinas. Pribėgęs prie A. S. pastarąjį nutempė nuo tėvo ir veidu trenkė į sieną. Kadangi A. S. buvo stipriai išgėręs, jis nieko jam nesakė. Tėvui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba taip pat buvo iškviesta policija. Tėvo klausė, kaip jis buvo sumuštas, tėvas pasakė, kad jis pats nesupranta, kodėl A. S. jį užpuolė. Kaip A. S. mušė tėvą, nematė. Suprato, kad A. S. taip paveikė alkoholio vartojimas. Kiek žino, A. S. ir R. J. G. (R. J. G.) susitaikė (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. paaiškino, kad gyvena nuosavame name, esančiame (duomenys neskelbtini)kartu su tėvu R. J. G. (R. J. G.) ir sugyventiniu T. G.. Namas turi du atskirus įėjimus, padalintas į dvi dalis, kitoje nuosavo namo pusėje adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos sesuo J. P. su sugyventiniu A. S.. Santykiai su A. S. yra geri, jokių konfliktų su juo nebuvo, pastarasis visa laiką būna ramus, kartais išgeria, bet kadangi dirba, todėl išgėrinėja nedažnai. 2015 m. birželio 15 d. nakties metu, apie 02.30 val., miegodama prabudo nuo to, kad sugyventinis nakties metu atsikėlė ir netikėtai nuėjo į lauką. Ji pagalvojusi, kad kažkas atsitiko, irgi išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką pamatė lauke vos stovintį ant kojų tėvą, ir kurio veido dešinė pusė buvo ištinusi, taip pat buvo raudona jo dešinė akis. Tėvas kažką bandė pasakyti, aiškinti, tačiau ji iš karto nesuprato, kas atsitiko. Lauke buvo A. S., jis sėdėjo ant grindų prie jos įėjimo durų, jokių sužalojimų ant jo kūno ji nepastebėjo. A. S. bandė stotis ir eiti link jos tėvo, maskatavo rankomis, ir atrodė taip, kad tuoj jos tėvui suduos smūgį, tačiau jos sugyventinis A. S. spėjo sugriebti ir nutempė į šalį. Ji iškvietė policiją ir medicinos pagalbą. Tėvas pasakė, kad jį sumušė A., kodėl tai padarė, nesakė. Atvykus policijos pareigūnams A. buvo sulaikytas ir išvežtas į policijos komisariatą, o ji kartu su tėvu nuvyko į RVUL ligoninę. Lazdynų ligoninėje medikai pasakė, kad įtaria veido kaulo lūžimą ir dėl to davė siuntimą į Žalgirio klinikas. Po apžiūros tėvas buvo išleistas gydytis į namus. Po patirtų sužalojimų tėvas net pirmomis dienomis negalėjo nieko valgyti, mėlynės, esančios ant veido, dar neišnyko, ant kaklo irgi dar likusi mėlynė. Patikslina, kad tėvas anksčiau nėra konfliktavęs su A., kodėl A. užpuolė ir sumušė, ji nežino, tėvas pats priežasties nurodyti negali (b. l. 20-21).

2015 m. lapkričio 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3456/15(01) nurodyta, kad R. J. G. (R. J. G.) nustatyti odos nubrozdinimai abiejuose keliuose, veido sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, dešinio skruostikaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžiais, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), iki GMP mediko apžiūros (2015 m. birželio 15 d.). Sužalojimai padaryti iki GMP mediko apžiūros (2015 m. birželio 15 d.). Apie sužalojimų tikslesnį padarymo laiką nėra galimybės pasisakyti, nes pateiktuose medicinos dokumentuose nėra jų išsamaus makromorfologinio aprašymo. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, dešinio skruostikaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžiais, sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai odos nubrozdinimai abiejuose keliuose vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiai poveikiais (b. l. 29-30).

Alkotesterio duomenimis, A. S. 2015 m. birželio 15 d., 3.12 val., nustatytas 1,92 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 47).

Šie byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. S. nesunkiai sutrikdė R. J. G. (R. J. G.) sveikatą, o būtent: jis 2015 m. birželio 15 d., apie 2.25 val., prie (duomenys neskelbtini), namo kiemo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,92 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais tyčia sudavė sugyventinės J. P. tėvui R. J. G. (R. J. G.) į įvairias kūno vietas, taip padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus abiejuose keliuose, veido sumušimus, kurie pasireiškė poodine kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštine žaizda dešinio antakio srityje, dešinio skruostikaulio, dešinės pusės viršutinio žandikaulio, dešinio smilkinkaulio skruostinės ataugos, dešinės akiduobės išorinės sienos lūžiais, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam R. J. G. (R. J. G.) nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo A. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Bylos duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 9 d. nukentėjusysis R. J. G. (R. J. G.) ir A. S. pasirašė Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolą, pagal kurį nukentėjusysis R. J. G. (R. J. G.) atleido A. S., (b. l. 73), 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo BK 38 straipsnio pagrindu, tačiau minėtas nutarimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nebuvo patvirtintas, kadangi nebuvo atlyginta nusikalstama veika padaryta žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 74-80). Į bylą gautas 2016 m. rugsėjo 9 d. AB „Lietuvos paštas“ kvitas (83,24 Eur) bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo šioje byloje, kadangi A. S. 2016 m. rugsėjo 9 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (b. l. 84, 96).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo veiksmais padaryta turtinė žala buvo atlyginta (b. l. 84), civilinis ieškovas atsisakė ieškinio; nukentėjusysis reikalavimų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepareiškė. Priešingai, jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, o jis jam atleido, jie susitaikė (b. l. 18), tai patvirtina ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu pasirašytas Įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (b. l. 73); be to, ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis dar kartą atsiprašė nukentėjusiojo, o nukentėjusiojo atstovė patvirtino, kad kaltinamasis yra atsiprašęs nukentėjusiojo, jie susitaikė, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi. Pagal kaltinamojo ir nukentėjusiojo elgesį bei tarpusavio santykį teisiamojo posėdžio metu teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovės paaiškinimais dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo.

Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis A. S. teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad dėl galimo jo smurto naudojimo anksčiau būtų kviesti policijos pareigūnai, iš Administracinių teisės pažeidimų registro matyti, jog kaltinamasis anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau paskutinį kartą pažeidimas buvo užfiksuotas 2015 m. lapkričio 29 d., kaltinamasis baustas tik už pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bei už keleivio važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, nusikalstamą veiką padarė, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau patvirtino, kad priklausomybės ar kitokių bėdų, susijusių su alkoholio vartojimu, jis neturi; tokių duomenų nėra ir byloje, tai nurodė ir nukentėjusiojo atstovė, po nusikalstamos veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo veiksmų, juos vertina kritiškai, nuo šios nusikalstamos veikos praėjo daugiau kaip 1 metai, per šį laikotarpį kaltinamasis nepadarė naujų nusikalstamų veikų. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (tarp jų – BK 38 straipsnio pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, padaryta smurtinio pobūdžio nusikalstama veika. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą išklausyti per 3 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 str. 2 d. 9 p.).

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 81,79 Eur sumos (b. l. 35-37), tačiau ieškinio bylos nagrinėjimo metu atsisakė, civiliniam ieškovui atlyginus padarytą žalą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 57-58).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią programą išklausyti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.