Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-23 · Administracinė byla Nr. I-1177-406/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-23
Bylos Nr.
I-1177-406/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Pareiškėjas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1177-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00210-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1; 55.1.3 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 23 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-7) nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. buvo kalinamas Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo bei kamerų tipo patalpose, kuriose gyvenamasis plotas neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. kiekvienam nuteistajam teko mažiau ploto nei numato teisės aktai. Viso to pasėkoje jis patyrė depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b. l. 12-17) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Akcentavo, jog pareiškėjas Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo bei kamerų tipo patalpose buvo kalinamas tinkamomis sąlygomis ir nuteistasis į pataisos namų administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, remiasi abstrakčiais teiginiais, prielaidomis. Nurodė, jog pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir įrodant, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sąlygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Pataisos įstaiga). Savo reikalavimą pareiškėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas patalpose, kur jam teko mažesnis nei teisės aktuose garantuotas minimalus plotas.

Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija). EŽTT, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, priklausantis nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Bylos duomenimis (b. l. 12-13, 19-20, 21-28) nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 25 d. iki 2014 m. balandžio 29 d., nuo 2014 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. buvo paskirtas gyventi į 34,13 kv. m ploto 9 būrio 1 miegamąjį (bendrabučio tipo), ir ten buvo įrengta 8 miegamųjų vietų, todėl vidutinis pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo ne mažesnis nei nustatyta teisės aktų, t. y. teko ne mažiau nei 4,26 kv. m.

Nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. birželio 26 d. pareiškėjas gyveno 19 būrio 5 miegamajame (bendrabučio tipo), kurio plotas buvo 44,72 kv. m ir ten buvo įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,19 kv. m.

Pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 15 d., nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. iki2015 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2015 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d., nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. bausmę atliko 19 būryje, 2 miegamajame, kur gyvenamasis plotas buvo 44,72 kv. m ir jame buvo apgyvendinta 14 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 3,19 kv. m.

Nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 4 d., nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2016 m. sausio 5 d., nuo 2016 m. sausio 12 d. iki2016 m. sausio 14 d. pareiškėjas gyveno 11 būrio 1 miegamajame, kur gyvenamasis plotas siekė 45,77 kv. m ir buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,81 kv. m.

Pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d., nuo 2014 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į 21 būrį, 4 miegamąjį, kuris buvo 24,80 kv. m gyvenamojo ploto ir jame buvo įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl net ir esant užimtoms visoms lovoms, pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,13 kv. m.

Nuo 2014 m. spalio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 3 d., nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. kovo 3 d., nuo 2015 m. kovo 10 d. iki2015 m. kovo 24 d., nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjas bausmę atliko 10 būrio 2 miegamajame, kurio plotas siekė 44,17 kv. m, jame buvo įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,68 kv. m.

Laikotarpiais nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2015 m. birželio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 18 būrį, 1 miegamąjį, kuris buvo 35,15 kv. m ploto ir jame buvo 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,90 kv. m.

Nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d. pareiškėjas gyveno 3 būrio 4 miegamajame, kurio plotas buvo 44,28 kv. m ir įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas siekė 3,69 kv. m.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis tam tikrais laiko tarpais buvo kalinamas ir Pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose.

Bylos duomenys (b. l. 19-20) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d., nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 23 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kuri buvo 28,77 kv. m ploto ir joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui atliekant bausmę šioje kameroje teko 4,11 kv. m.

Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2014 m. birželio 26 d. iki 2014 m. liepos 1 d., nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 4 d., pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 20, kurios bendras plotas 15,58 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Taigi vienam nuteistajam teko 3,89 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kuri yra 12,21 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl net ir esant visoms užimtoms lovoms, pareiškėjui teko 4,07 kv. m.

Nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 15 d., nuo 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. kovo 10 d., nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. gegužės 29 d., nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. liepos 9 d. pareiškėjas bausmę atlikinėjo kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 3, kuri yra 29,36 kv. m gyvenamojo ploto ir joje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,67 kv. m.

Nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. balandžio 29 d. pareiškėjui buvo paskirta baudos izoliatoriaus kamera Nr. 16, kuri yra 12,39 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl net ir esant visoms užimtoms lovos, pareiškėjui teko 4,13 kv. m.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14, kuri yra 12,22 kv. m ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,07 kv. m.

Nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2015 m. rugsėjo 10 d., nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4, kurios bendras plotas 14,48 kv. m ir joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Taigi vienam nuteistajam teko 3,62 kv. m gyvenamojo ploto.

Nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. iki 2015 m. spalio 8 d., nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 21 d., nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios bendras plotas 29,51 kv. m ir joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,68 kv. m gyvenamojo ploto

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punktas, numatantis, jog kamerų tipo patalpose vienam žmogui turi tekti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, taip pat nebuvo pažeistas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus užimamą plotą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, vadovaujantis minėtų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. garantuojančiais minimalų 3,1 kv. m ir 3,6 kv. m kameros plotą, nuostatomis ir teismui pateiktų duomenų pagrindu darytina išvada, jog ši Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta minimali ploto norma vienam asmeniui nagrinėjamam ginčui aktualiu, šioje byloje vertinamu laikotarpiu nebuvo pažeista. Tokiu būdu byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentus pagrįstais bei konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu, atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimą. Sprendžiant ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Pataisos įstaigoje bendrosios sąlygos, t. y. kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas aukščiau įvardintais laikotarpiais atliko bausmę gyvendamas bendrabučio tipo patalpose ir turėjo reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji, gyvendami bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų, turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose gali lankyti biblioteką, koplyčią, užsiimti kita leistina veikla (b. l. 13). Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba byloje nėra.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Pataisos įstaigoje, yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas