Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1255-446/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-15
Bylos Nr.
1-1255-446/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26165-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1255-446/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26165-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 15 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,kaltinamajam D. R., jo gynėjai advokatei V. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. R. 2020 m. liepos 2 d. apie 23 val. 20 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARKB 0210, patikra 1293607, nustatytas pirmu tikrinimu nustatytas 3,23 promilių, antru tikrinimu – 2,92 promilių girtumas), vairavo automobilį KIA CERATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 2 d. nuo pietų vartojo alkoholį, gėrė su kaimynu. Interneto svetainėje radęs skelbimą apie parduodamą automobilį, sugalvojo jį įsigyti, ketindamas jį brangiau parduoti. Susiekęs su pardavėju, autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini), nusipirko automobilį KIA CERATO, pardavėjas automobilį parvarė į jo namus. Sugrįžęs iš (duomenys neskelbtini) toliau gėrė, jautėsi stipriai apsvaigęs. Tiksliai neprisimena, kodėl sėdo už automobilio vairo, pamena, kad su draugais važiavo į šventę, vykusią (duomenys neskelbtini), kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilio savo vardu perregistruoti nespėjo. Teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs, tačiau ją prarado prieš dešimt metų. Neigiamai vertina savo elgesį, dėl lengvabūdiško poelgio pergyvena ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. R. kaltė įrodyta.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 9), neblaivumo nustatymo akto (b. l. 10), apžiūros protokolo (b. l. 15-17), foto nuotraukų (b. l. 18-22), sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 24), transporto priemonės priėmimo - perdavimo akto (b. l. 27) matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. 23 val. 22 min policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį KIA CERATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (suomiški), kurį vairavo D. R., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“ pirmu pūtimu 23 val. 37 min nustatytas 3,23 promilių girtumas, antru pūtimu 00 val. 01 min – 2,92 promilių girtumas, jis nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, automobilis perduotas saugojimui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 31) matyti, kad automobilį KIA CERATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigijęs D. R..

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis D. R. 2020 m. liepos 2 d. apie 23 val. 20 min (duomenys neskelbtini) ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis negu 1,5 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį KIA CERATO, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b. l. 50), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 52-53, 54-55). Iš „Sodros“ duomenų bazės įrašų (b. l. 58) matyti, kad jis ilgą laiką dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo paaiškinimais apie tai, kad jis darbą turėjo nutraukti dėl pandemijos, kad šiuo metu negali dirbti dėl patirtos traumos – lūžusio piršto, uždėtas rankos įtvaras aiškiai matomas, teismas neturi pagrindo abejoti, kas pagrįstai leidžia manyti, kad kaltinamasis turi pragyvenimo šaltinį- darbines pajamas. Įvertinus visumą aplinkybių, yra pagrindas D. R. skirti švelniausią bausmę, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, – baudą. Kadangi D. R. nustatytas girtumo laipsnis ženkliai viršijo ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę, todėl jam skirtina didesnė nei minimalaus dydžio bauda, numatyta BK 47 straipsnio 3 dalyje, už nesunkaus nusikaltimo padarymą.

Kadangi D. R. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytus nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis D. R. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, todėl jam skirtinas ilgesnės nei vidutinės trukmės šių teisių atėmimo terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš kaltinamojo paaiškinimų, pateiktos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (b. l. 31) matyti, kad automobilis KIA CERATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis vairavo, faktiškai yra jo nuosavybė, įsigyta už jo lėšas, nors vairavimo dieną automobilio pirkimas nebuvo įteisintas, įstatymo nustatyta tvarka automobilis nebuvo įregistruotas transporto priemonių registre kaltinamojo vardu. Esant tokioms aplinkybėms, automobilis - nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklausanti kaltinamajam, konfiskuotina (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio – 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) - bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) – baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą D. R. privalo sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti teismui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, transporto priemonę – automobilį KIA CERATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir šios transporto priemonės registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė