- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1416-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09330-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Atsakovas
- M. D.
- Trečiasis asmuo
- P. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 3.1.14.7Ieškinio dalyko arba pagrindo keitimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos biržos reklama“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1022-911/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos biržos reklama“ patikslintą ieškinį atsakovei M. D. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys P. J., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Klaipėdos biržos reklama“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės M. D. (toliau – ir atsakovė) 1 446,00 Eur žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Klaipėdos biržos reklama“ iškėlė bankroto bylą ir įpareigojo ieškovės valdymo organus per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Šis terminas suėjo 2019 m. rugsėjo 21 d. Nuo 2019 m. vasario 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovės vadove buvo likvidatorė M. D., kuri pagal teismo nutartį privalėjo bankroto administratoriui perduoti ieškovės dokumentus ir turtą. Likvidatorė nėra perdavusi administratoriui ieškovės ilgalaikio turto – automobilių „Dodge Stratus“, likutinė vertė 81,09 Eur, ir „Honda Prelude“, likutinė vertė 0,29 Eur. Minėti automobiliai įtraukti į likvidatorės vadovavimo laikotarpiu sudarytus įmonės 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. liepos 25 d. balansus, taip pat į 2019 m. balandžio 30 d. ilgalaikio turto sąrašus. Likvidatorė M. D., kartu su pareiškimu iškelti ieškovei bankroto bylą teismui pateikė ieškovės 2019 m. liepos 25 d. balansą, kurį ji pasirašė, tuo patvirtindama, kad automobiliai realiai egzistuoja ir nebuvo perleisti kitiems asmenims ar nurašyti. Ieškovės apskaitoje taip pat nėra duomenų, kad automobiliai būtų perleisti ar nurašyti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. D. atsiliepimu į ieškovės patikslintą ieškinį prašė ieškinį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 446 Eur žalos atlyginimą atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 17 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su P. J., kuris pavedė atstovauti jam likviduojant UAB „Klaipėdos biržos reklama“. Įmonės vienintelio akcininko 2019 m. sausio 23 d. sprendimu buvo nutarta likviduoti įmonę, o bendrovės likvidatore paskirti ją. Likviduojamos įmonės buhalteriją tvarkė UAB „Tempo Invest“, kurios buhalterė-konsultantė pateikė informaciją apie likviduojamos įmonės skolininkus ir kreditorius. Pasiteiravus savininko, kur yra įmonės automobiliai ir kodėl jų tokia maža vertė, jis paaiškino, kad automobiliai patyrę avarijas, neberemontuotini, todėl neturintys vertės. Atsakovė 2019 m. liepos 16 d. gavusi įmonės finansines ataskaitas nustatė, kad yra pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą, ir skubiai ėmė rengti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tuomet ji pareikalavo iš įmonės savininko pateikti finansinę ataskaitą su detalizacija, tačiau pastarasis su ja nebendravo, bet įmonės savininko žentas pateikė įmonės finansinę ataskaitą, kuri buvo nepasirašyta. Savininkas P. J. neatvyko kviečiamas į kontorą pasirašyti įmonės balansų ir kitų buhalterinių dokumentų. Įmonės buhalteriją tvarkiusi bendrovė, parengusi įmonės balansą, taip pat atsisakė pasirašyti, nes nurodė, kad jau nuo 2019 m. balandžio 30 d. nutraukė paslaugų sutartį su savininku P. J., kuris jos apie tai neinformavo. Tam, kad pareiškimai teismui būtų pateikti laiku, ji pati pasirašė jai elektroniniu paštu atsiųstas buhalterines ataskaitas ir pateikė jas kartu su pareiškimais dėl bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą, ji pareikalavo įmonės savininko perduoti jai įmonės turtą ir dokumentus. Įmonės savininkas P. J. perduodamas įmonės dokumentus balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto byla įsiteisėjimo dienos duomenimis, nepateikė. Dėl automobilių paaiškino, kad automobilius yra realizavęs, t. y. atidavęs į metalo laužą, tačiau neturi jokių dokumentų. Atsakovė nurodė, kad ji 2019 m. spalio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą P. J. dėl jo žinioje buvusio likviduojamos UAB „Klaipėdos biržos reklama“ turto pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir kitų nusikalstamų veikų, tačiau ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti, kadangi P. J. nesuvokė, jog elgiasi neteisėtai. Be to, atsakovė mano, kad žalos dydis nustatytas nepagrįstai remiantis rinkos kainomis, kadangi, kaip nurodė buvęs įmonės vadovas ir dabartinis akcininkas P. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, abu automobiliai patyrė autoįvykius ir finansiškai įmonei nebuvo verta jų remontuoti. Tik P. J. žinojo ir galėjo pateikti dokumentus apie sudaužytus automobilius ir nėra aišku, kodėl šitiek laiko balanse buvo įrašyti sudaužyti automobiliai ir kodėl jie nebuvo nurašyti, nepridėti dokumentai, kur jie buvo priduoti. Šių dokumentų P. J. nepateikė nei jai, nei bankroto administratorei, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės BUAB „Klaipėdos biržos reklama“, atstovaujamos bankroto administratorės J. Ž., atsakovės M. D. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos biržos reklama“ 2019 m. sausio 23 d. vienintelio akcininko sprendimu Nr. 01/2019 buvo nutarta įmonę likviduoti ir jos likvidatore paskirti M. D.. Pagal įmonės 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. liepos 25 d. balansų duomenis, likviduojamos UAB „Klaipėdos biržos reklama“ buhalteriniuose dokumentuose buvo įtrauktas ilgalaikis materialusis turtas – automobiliai „Dodge Stratus“ ir „Honda Prelude“. Atsakovė M. D. nurodė, kad šių automobilių neperdavė bankroto administratorei, nes jų jai neperdavė buvęs įmonės vadovas P. J.. Aplinkybės, kad automobiliai nebuvo perduoti atsakovei, neginčija ir trečiasis asmuo P. J.. Dar ikiteisminio tyrimo metu, kai atsakovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūrą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą P. J. dėl jo žinioje buvusio likviduojamos UAB „Klaipėdos biržos reklama“ turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir kitų nusikalstamų veikų, P. J. nurodė, kad automobiliai yra išregistruoti, tačiau dokumentų apie jų išregistravimą nesusitvarkė. Taip pat parodė, kad jam vadovaujant įmonei abu automobiliai patyrė autoįvykius ir įmonei finansiškai nebuvo verta jų tvarkyti. Automobilio „Honda Prelude“ eismo įvykis įvyko 2009 metais, o automobilio „Dodge Stratus“ – 2012 metais. Tas pačias aplinkybes trečiasis asmuo patvirtino ir teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuose nurodė, kad jis negalėjo perduoti automobilių atsakovei ne tik dėl to, kad neturėjo jų savo žinioje, bet ir dėl to, kad minėti automobiliai nebepriklausė UAB „Klaipėdos biržos reklama“.
6. Teismas taip pat nustatė, kad automobilis „Dodge Stratus“ 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, o 2019 m. sausio 31 d. įformintas pastovus įregistruotos transporto priemonės išregistravimas parduodant į užsienį. Automobilis „Honda Prelude“ 2016 m. gegužės 5 d. buvo automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, o 2016 m. rugsėjo 20 d. įregistruotas fizinio asmens vardu.
7. Teismas konstatavo, kad automobilis „Honda Prelude“ buvo perleistas fiziniam asmeniui iki paskiriant atsakovę likvidatore, t. y. dar įmonei vadovaujant trečiajam asmeniui P. J.. Nors automobilis „Dodge Stratus“ buvo išregistruotas atsakovei jau einant likvidatoriaus pareigas, tačiau trečiasis asmuo P. J. patvirtino aplinkybę, kad minėtų transporto priemonių atsakovei neperdavė, kadangi pats jų nebeturėjo.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad iš esmės byloje nėra ginčo dėl to, jog automobiliai „Dodge Stratus“ ir „Honda Prelude“ atsakovei nebuvo perduoti. Ieškovė neįrodė atsakovės M. D. neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą. Kadangi nėra vienos iš bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinį.
9. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas negali būti priimamas vien formaliu pagrindu – nes atsakovė savo parašu patvirtino 2019 m. liepos 25 d. balansą. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo neperdavė atsakovei automobilių, todėl atsakovė neturėjo galimybės jų perduoti ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Ieškovė BUAB „Klaipėdos biržos reklama“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Atsakovės pareiga perduoti bankroto administratorei įmonės turtą įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, pagal kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šios pareigos atsakovė neįvykdė ir tai vertintina kaip atsakovės neteisėtas neveikimas. Teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovei automobilių neperdavė ankstesnis įmonės vadovas P. J., nes automobiliai patyrė autoįvykius, įmonei finansiškai nebuvo verta jų tvarkyti, nepagrįstos, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių įvykusius eismo įvykius. Be to, teismo nustatyta aplinkybė, kad abu minėti automobiliai nebepriklausė ieškovei ir negalėjo būti perduoti likvidatorei, o pastaroji jų negalėjo perduoti administratorei, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų.
10.2. VĮ „Regitra“ 2019 m. rugsėjo 27 d. pažyma patvirtina, kad automobilis „Dodge Stratus“ 2019 m. sausio 31 d. išregistruotas parduodant į užsienį. Automobilio pardavimas į užsienį įvyko atsakovei jau einant likvidatoriaus pareigas, todėl už šio turto perėmimą ir išsaugojimą vienareikšmiškai atsakinga tik atsakovė. Be to, teismas net netyrė aplinkybių, ar įmonė yra gavusi pinigus už parduotą automobilį. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad ji nieko nežinojo apie automobilius, jų pardavimą ir pan., nes užimamos likvidatoriaus pareigos ją įpareigojo ne tik žinoti apie įmonės turtą, bet ir atsakingai jį valdyti, išsaugoti ir perduoti administratorei. Be to, atsakovė, nustačiusi, kad su įmone už parduotą automobilį „Honda Prelude“ neatsiskaityta, turėjo imtis veiksmų dėl skolos išieškojimo už perleistą automobilį. Jei automobilis perleistas neatlygintinai, ginčyti tokį sandorį, kaip neatitinkantį juridinio asmens tikslų – pelno siekimo.
10.3. Nors atsakovė nurodė, kad į įmonės 2019 m. liepos 25 d. balansą įrašytų automobilių realiai nebuvo, nes nebuvo perduoti ankstesnio vadovo, tai rodo, kad atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas, realiai neegzistuojantį turtą įrašė į įmonės balansą, per visą likvidavimo laikotarpį šios klaidos neištaisė, kas rodo netinkamą įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl tokie atsakovės veiksmai laikytini aplaidžiais ir neteisėtais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalies prasme, nes ji pažeidė vadovui nustatytą rūpestingumo pareigą tinkamai organizuoti įmonės apskaitą, išsaugoti ir perduoti administratorei automobilį „Dogde Stratus“, kuris parduotas į užsienį būtent atsakovės vadovavimo laikotarpiu. Atsakovės neteisėto neveikimo pasekmė – 1 446 Eur dydžio žala įmonei, kuri nustatyta pagal minėtų automobilių rinkos vertę.
Atsiliepimas
11. Atsakovė M. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobiliai „Dodge Stratus“ ir „Honda Prelude“ atsakovei nebuvo perduoti. Ieškovė neįrodė atsakovės M. D. neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą. Kadangi nėra vienos iš bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinį.
11.2. Nors ieškovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir visiškai tenkinti ieškinį, bet apeliaciniame skunde atsakovės neteisėtą neveikimą įvardija tik kaip automobilio „Dodge Stratus“ neišsaugojimą, nes automobilis automobilio „Dodge Stratus“ išregistruotas parduodant į užsienį 2019 m. sausio 31 d., t. y. atsakovei jau einant likvidatoriaus pareigas. Tačiau tiek bylos rašytiniai įrodymai, tiek trečiojo asmens P. J. paaiškinimai įrodo aplinkybę, kad nei šio, nei kito automobilio bankrutuojanti įmonė jau seniai neturėjo, todėl buvęs vadovas P. J. negalėjo perduoti ir neperdavė, o atsakovė jų negalėjo perduoti administratorei.
Šalies argumentai
11.3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė vadovui nustatytą rūpestingumo pareigą tinkamai organizuoti įmonės apskaitą. Įmonės apskaitą tvarkiusi UAB „Tempo invest“ ir įmonės savininkas P. J. viso likvidavimo metu atsakovei teikė neteisingą arba ne visą informaciją apie įmonės apskaitą. Jokie automobiliai atsakovei nebuvo perduoti, nes jie savininko P. J. buvo realizuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujo ieškinio pagrindo
14. CPK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė keisti ieškinio pagrindą arba dalyką iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui turi būti pateiktas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas apeliacinės instancijos teisme negalimas, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio išnagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).
15. Ieškovė pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės 1 446,00 Eur žalos atlyginimą už tai, kad atsakovė iki šiol nėra perdavusi bankroto administratoriui ieškovės ilgalaikio turto – automobilių „Dodge Stratus“ ir „Honda Prelude“. Pareikšto ieškinio reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkto ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsakovei nustatytą įpareigojimą per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo iš esmės naujus ieškinio pagrindus – kad atsakovė netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, kad nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar įmonė gavo pinigus už ginčo automobilius, jų negavusi turėjo imtis veiksmų dėl skolos išieškojimo ar ginčyti automobilių perleidimo sandorius. Ieškovė nurodo, kad atsakovė šių pareigų nevykdė, o pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.
16. Teisėjų kolegija atkreipia ieškovės dėmesį, kad šiais pagrindais ieškinys nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme ir šie pagrindai nebuvo nurodyti patikslintame ieškinyje, nors, kaip jau minėta, dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui turi būti pateiktas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Toks rašytinis pareiškimas pirmosios instancijos teisme nebuvo teiktas. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovė apeliacinėje instancijoje siekia pakeisti ieškinio pagrindą, jį papildydama. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl galbūt atsakovės netinkamai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl to, ar įmonė gavo, ar negavo pinigus už ginčo automobilius, ar atsakovė bandė atgauti pinigus, ginčyti sudarytus sandorius, nevertina ir dėl jų nepasisako.
Dėl ginčo esmės
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad iš esmės byloje nėra ginčo, jog automobiliai „Dodge Stratus“ ir „Honda Prelude“ atsakovei nebuvo perduoti, ieškovė neįrodė atsakovės M. D. neteisėtų veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieškinį. Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodama, jog atsakovė pažeidė ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytą pareigą perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir tai turėtų būti vertinama kaip atsakovės neteisėtas neveikimas. Teismo nustatyta aplinkybė, kad abu automobiliai nebepriklausė ieškovei ir negalėjo būti perduoti likvidatorei, o pastaroji jų negalėjo perduoti administratorei, neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.
18. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam ir teismui iškėlus jam bankroto bylą, juridinio asmens vadovui, be kita ko, kyla pareiga vykdyti bankroto bylos iškėlimo ieškovei metu galiojusiame ĮBĮ nustatytus įpareigojimus. Vienas iš tokių įpareigojimų buvo įtvirtintas ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tuo atveju, jei juridinio asmens vadovas dėl savo nerūpestingumo, aplaidumo ar sąmoningai atliekamų neteisėtų veiksmų neišsaugo jam patikėto juridinio asmens turto ir dėl šios priežasties, įsiteisėjus nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą, neperduoda jo bankroto administratoriui, jam gali kilti pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusią žalą.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad byloje sprendžiant dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jos kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
21. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė po bankroto bylos iškėlimo ieškovei neperdavė paskirtai bankroto administratorei automobilių „Dodge Stratus“ ir „Honda Prelude“, kurie buvo įtraukti į įmonės 2019 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. liepos 25 d. balansus kaip ilgalaikis įmonės turtas. Tačiau VĮ „Regitra“ 2019 m. rugsėjo 27 d. pažyma patvirtina, kad automobilis „Dodge Stratus“ 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, o 2019 m. sausio 31 d. įformintas pastovus įregistruotos transporto priemonės išregistravimas parduodant į užsienį. Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2020 m. birželio 16 d. pažymos matyti, kad tai buvo padaryta P. J. 2019 m. sausio 31 d. prašymo pagrindu. Automobilis „Honda Prelude“ 2016 m. gegužės 5 d. buvo automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą privalomąją techninę apžiūrą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, o 2016 m. rugsėjo 20 d. įregistruotas fizinio asmens vardu. Trečiasis asmuo P. J. nuosekliai tvirtino, kad automobilių atsakovei neperdavė.
22. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, matyti, kad Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Klaipėdos biržos reklama“ iškėlus bankroto bylą automobilių jau nebebuvo, atsakovė jų nevaldė ir jais nedisponavo, todėl perduoti ieškovei negalėjo. Dėl šių priežasčių ir ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad automobiliai buvo užfiksuoti balanse, šiuo atveju neturi reikšmės. Įmonės balansas yra tik viena iš priemonių, kuria gali būti įrodinėjamas turto egzistavimas atitinkamu momentu. Nagrinėjamu atveju balanso duomenys buvo paneigti kitomis, anksčiau paminėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Vadinasi, nustačius, kad bankroto bylos iškėlimo dieną atsakovė nevaldė automobilių ir jais nedisponavo, ji negali būti laikoma atsakinga už jų neperdavimą ieškovei.
23. Ieškovės apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovė po jos paskyrimo įmonės likvidatore nesiėmė priemonių perimti ginčo automobilius ir tokiu būdu jų neišsaugojo. Tačiau ir šiuos ieškovės argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.
24. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė stengėsi perimti įmonės turtą ir dokumentus iš buvusio įmonės vadovo P. J., ji 2019 m. lapkričio 4 d. net kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su pareiškimu, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą P. J. dėl jo žinioje buvusio likviduojamos UAB „Klaipėdos biržos reklama“ turto pasisavinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ar dėl kitų nusikalstamų veikų. Remiantis trečiojo asmens P. J. 2020 m. gegužės 22 d. rašytiniais paaiškinimais bei 2019 m. lapkričio 26 d. nutarimu atsisakyti pradėti tyrimą, P. J. pripažino neperdavęs atsakovei ginčo automobilių, nurodė, kad abu automobiliai patyrė autoįvykius ir finansiškai įmonei nebuvo verta jų remontuoti, todėl jie buvo parduoti tretiesiems asmenims dar iki tol, kol jis kreipėsi į atsakovę dėl įmonės likvidavimo. Be to, automobilis „Dodge Stratus“ buvo išregistruotas pagal trečiojo asmens P. J. 2019 m. sausio 31 d. prašymą, t. y. iki atsakovės kaip likvidatorės statuso įregistravimo viešame registre 2019 m. vasario 1 d. Automobilis „Honda Prelude“ 2016 m. rugsėjo 20 d. įregistruotas kito asmens vardu.
25. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo perimti ir išsaugoti tai, ką buvęs įmonės vadovas P. J. neigia turėjęs, kai įmonės likvidatore buvo paskirta atsakovė, ir byloje nėra įrodymų, kad jis tą turtą tuo metu būtų turėjęs. Atsižvelgiant tiek į universalų teisės principą, kad teisė asmeniui negali nustatyti neįmanomų vykdyti pareigų (lot. impossibilium nulla obligatio est), tiek į CK 6.3 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, kad prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neatliko neteisėtų ir kaltų veiksmų neperduodama ginčo automobilių administratorei, nes nors ir buvo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo paskirta įmonės likvidatore, tačiau neturėjo objektyvios galimybės vykdyti įstatymo ir teismo nutartimi nustatytas pareigas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
26. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
27. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
28. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.