Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2023-01-17 · Administracinė byla Nr. I3-106-644/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-17
Bylos Nr.
I3-106-644/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00996-2022-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Audrius Grauželis (pirm.)
Pareiškėjas
L. B.
Atsakovas
Marijampolės pataisos namų, Marijampolės pataisos namams, Marijampolės pataisos namai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-106-644/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00996-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 17 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjui L. B., Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

atsakovo Marijampolės pataisos namų atstovei I. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. B. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. B. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. P-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1 -ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai L. B.“.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslintą skundą (1 t. b. l. 167-176) palaikė ir nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, jam skirta nepagrįstai, atlikto tarnybinio patikrinimo metu neįvertinus visų aplinkybių, kurios nurodytos 2022-03-31 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 63/05-51 (toliau – ir Išvada).

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Išvadą jis tarnybą vykdė aplaidžiai, t. y. nevykdė nuteistųjų priežiūros 2022-03-04 drausmės grupės patalpose 2-ame aukšte nuo 2.29 val. iki 3.31 val., nuo 3.31 val. iki 4.16 val. Taip pat atsižvelgiant į 2022 m. kovo 21 d. pažymą „Dėl budinčių pamainų tarnybos patikrinimo“ akivaizdžiai matoma, kad pareiškėjas, nevykdydamas nuteistųjų priežiūros kamerose, nevykdė pareigų, numatytų Apsaugos ir priežiūros postų plane (2022-01-18 Nr. 1S-484) - 25.13 punkte, kur yra nurodoma: vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą gyvenamosiose kamerose, nuteistuosius gyvenamosiose kamerose pro stebėjimo akutes tikrinti ne rečiau kaip kartą per 30 min. Atsižvelgiant į tai, L. B. pažeidė „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-88, 11.1. punktą (t. y. nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane)). Remiantis Išvada 2022-04-19 buvo priimtas Marijampolės PN direktoriaus įsakymas Nr. P-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1 -ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai L. B.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jam paskirtas pareigas vykdė atsakingai, nepažeisdamas Marijampolės pataisos namuose numatytos tvarkos. Naktiniai nuteistųjų apėjimai tarnybos metu buvo atliekami nuolatos, laikantis nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo žiniomis, drausmės grupės patalpose įrengtos kameros veikia su trikdžiais ir klaidingai fiksuoja laiką. Teigia, kad vaizdo įraše yra aiškiai matomas nenuoseklus, t. y. „šokinėjantis“, laiko fiksavimas, o tai kelia rimtų abejonių tiek dėl atsakovo nurodomo pažeidimo laiko teisingumo, tiek galbūt net ir dėl paties įrašo tikrumo. Esamoje situacijoje nėra tikrumo, ar įrašuose visa užfiksuota informacija atitinka objektyvią tiesą.

Atsižvelgiant į Išvados turinį, galima suprasti, kad pareiškėjo kaltė yra grindžiama vien tik šiuo objektyvaus laiko nefiksuojančiu ir papildomų abejonių dėl tikrumo keliančiu vaizdo įrašu. Tačiau, pareiškėjo manymu, pastarasis negali būti laikomas patikimu įrodymu tarnybinio nusižengimo tyrime. Nesant kitų objektyvių neteisėtos veikos įrodymų, nėra pagrindo pareiškėjo elgesyje konstatuoti tarnybinį nusižengimą.

Pareiškėjo nuomone, 2022-03-14 SVS viršininko V. R. veiksmai, peržiūrint stacionarių vaizdo kamerų įrašus iš atitinkamų postų už laikotarpį nuo 2022-03-03 - 2022-03-13, buvo vaizdo kamerų naudojimas ir jomis fiksuotų duomenų tvarkymas išimtinai pareigūnų, taip pat ir pareiškėjo, tarnybos kontrolės tikslais, kas yra neteisėta.

Vaizdo kamerų naudojimo Marijampolės PN tvarką reglamentuoja Marijampolės PN direktoriaus 2015-10-09 įsakymas Nr. 4/07-211 „Dėl vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarka). Pareiškėjo teigimu, ši tvarka nėra suderinta ir neatitinka Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų. Tačiau net ir šiame dokumente tarp formuluojamų vaizdo stebėjimo tikslų nėra numatyta stebėjimo tikslu tikrinti, kaip pareigūnai vykdo tarnybą, t. y. kontroliuoti tarnybos vykdymą. Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos 1.6 papunktyje yra numatytas tikslas -„Pareigūnų, kitų asmenų ir nuteistųjų nusikaltimų, teisės ir drausmės pažeidimų išaiškinimas ir prevencija“. Tačiau tokia tikslo formuluotė nereiškia, jog vaizdo kameros įstaigoje gali būti naudojamos pareigūnų tarnybos kontrolės nuotoliniu būdu vykdymui, kai atgalinėmis datomis atsukinėjant vaizdo įrašus, tikrinamas praeityje buvęs pareigūnų elgesys poste, prieš tai negavus jokios informacijos apie bent kažkokią galimai vykdytą neteisėtą veiką, o pastebėjus menkiausią formalų teisės normų pažeidimą, yra taikoma tarnybinė atsakomybė.

Pareiškėjo nuomone, vaizdo duomenų tvarkymas prevenciniais tikslais turi būti aiškinamas griežtai laikantis Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo principų. Siekiant tvarkyti vaizdo duomenis prevenciniais tikslais būtinos teisėtumo sąlygos, yra tokių duomenų tvarkymo operacijų apibrėžtumas ir skaidrumas, t. y. darbuotojas, kaip duomenų subjektas, turi galėti numatyti, kokiais atvejais jo vaizdo duomenys gali būti peržiūrimi ir kaip tie duomenys gali būti panaudojami. Ir tai turi būti vykdoma tik išimtiniais atvejais, kai atsiranda konkretus poreikis.

Iš atsakovo pateikto 2021-02-02 Rašto Nr. 9/07-1276 turinio matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdytas asmens duomenų tvarkymas neatitiko teisėtumo ir skaidrumo reikalavimų dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmens duomenų tvarkymo principų laikymosi. Periodinės ir nuolatinės stacionarių vaizdo kamerų peržiūros Marijampolės PN vyko nuo 2021-02-02, t. y. ilgiau nei metus, niekaip atskirai nevertinant konkrečių vaizdo įrašų peržiūros pagrįstumo ir realiai nesiekiant nei vieno iš Marijampolės pataisos namų vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkoje numatytų tikslų. 2022 m. kovo 14 d. buvo peržiūrėtas 2022-03-04 vaizdo įrašas iš drausmės grupės patalpose sumontuotos stacionarios vaizdo kameros, neturint jokios informacijos, jog tą parą, pareiškėjui vykdant tarnybą paskirtame poste, būtų įvykęs koks nors neteisėtas įvykis, kurio aplinkybes padėtų nustatyti vaizdo įrašai. Pastarieji buvo peržiūrėti tik tam, jog nustatyti, ar kuris nors iš pareigūnų formaliai nepažeidė teisės normų reikalavimo, tokio įrašo pagrindu pradėti tarnybinį patikrinimą ir, pabaigus jį, taikyti tarnybinę atsakomybę. Tokiu būdu atsakovas, nesant individualaus pagrindimo dėl 2022-03-04 vaizdo įrašo iš drausmės grupės patalpose sumontuotos stacionarios vaizdo kameros peržiūros, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, vykdė pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą kontrolės darbo vietoje tikslu, kas yra neteisėta.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad 2022-03-14 peržiūrint 2022-03-04 vaizdo įrašą iš drausmės grupės patalpose sumontuotos stacionarios vaizdo kameros, tai buvo daroma pažeidžiant jo teises į asmens duomenų apsaugą, o būtent tokios peržiūros metu ir buvo gauti vieninteliai įrodymai, jog pareiškėjas neva padarė tarnybinį nusižengimą. Tačiau, vadovaujantis įrodymų leistinumo sąlygomis, įrodymai, surinkti teisės aktams prieštaraujančiais būdais ir pažeidžiant žmogaus teises, neturėtų būti priimami kaip tinkami įrodymai teismui priimant teisėtą bei objektyvų sprendimą ir įgyvendinant teisingumą. Todėl vaizdo įrašas, kuriame fiksuota informacija buvo peržiūrima neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjo asmens teises, negali būti laikomas įrodymu tarnybinio nusižengimo tyrime. O nesant kitų objektyvių tariamai neteisėtos veikos įrodymų, nėra pagrindo pareiškėjo elgesyje konstatuoti tarnybinį nusižengimą.

Be to, pareiškėjo teigimu, pavieniai atvejai, kai per visą nakties laiką pareigūnas dėl kokių nors priežasčių nepatikrina kamerų, laikytini visiškai formaliu teisės normos nesilaikymu. Aptariamoje pamainoje nakties metu drausmės grupės 2 - ame aukšte esančiose kamerose jokių įvykių nebuvo užfiksuota. Be to, pareiškėjo tariamo nusižengimo aplinkybės buvo nustatytos tik atgaline data, t. y. po 10 dienų, formaliai peržiūrint vaizdo kameromis padarytus įrašus. Todėl tarnybinės nuobaudos paskyrimas konkrečioje situacijoje, kai galimas teisės pažeidimas nėra fiksuojamas jo padarymo metu ar iš karto po jo padarymo, bet nustatomas tik atliekant formalias patikros procedūras prevenciniais tikslais, nėra proporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.

Taip pat nurodė, kad Marijampolės PN Postų planas 2022-02-03 pareiškėjui buvo atsiųstas el. paštu, tačiau pasirašytinai su šiuo dokumentu jis iš viso nėra supažindintas iki šio skundo padavimo momento, todėl nesant supažindinimo fakto, tarnybinė atsakomybė dėl tokio teisės akto pažeidimo negalima.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimais (1 t., b. l. 19-22, 189-194) bei posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog 2022-03-04 drausmės grupės patalpose 2-ame aukšte tarnybą vykdantis SVS specialistas dinaminei priežiūrai L. B. nevykdė nuteistųjų priežiūros nuo 2.29 val. iki 3.31 val., nuo 3.31 val. iki 4.16 val. Šis faktas buvo nustatytas analizuojant vaizdo įrašą, iš kurio matoma, kad pareiškėjas visiškai nevykdė nuteistųjų priežiūros kamerose, t. y. nevykdė pareigų, numatytų Apsaugos ir priežiūros postų plane (2022-01-18 Nr. 1S-484) - 25.13 punkte (vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą gyvenamosiose kamerose, nuteistuosius gyvenamosiose kamerose pro stebėjimo akutes tikrinti ne rečiau kaip kartą per 30 min.).

Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad drausmės grupės patalpose įrengtos kameros veikia su trikdžiais ir klaidingai fiksuoja laiką, vertintini kritiškai, kaip subjektyvi tik jo paties nuomonė, kadangi dėl šių tariamų įrangos gedimų pareiškėjas nėra informavęs nei SVS vyriausiojo specialisto dinaminei priežiūrai, nei vyriausiojo specialisto budinčiajai pamainai ar kitų pareigūnų kuriems yra pavaldus. Marijampolės PN Veiklos organizavimo skyriaus specialisto 2022-05-29 pažymoje Nr. LV-1827 nurodoma, jog tiek įrašymo įrangos, tiek pačios kameros turi savo vidinį laikrodį, kuris nusistato rankiniu ar NTP būdu. Įrašymo įrenginių laikas yra nustatytas iš NTP serverio ir yra tikslus, o peržiūros įrenginių ir kamerų laikas etapais dėl neaiškių priežasčių pasikeičia apie 2 minutes. Kadangi įrašymo įrenginys kameros vaizdo įrašą atlieka nepertraukiamai ir turi savo vidinį laikrodį - pasikeičiantis kameros laikas niekaip neįtakoja įrašo vientisumo, tačiau stebint įrašą ne įrašymo įrenginyje šis laiko pasikeitimas šiek tiek klaidina. Be to, pareiškėjas nebūtų spėjęs patikrinti visų 2 aukšto kamerų per tą laiką, kai kameromis užfiksuotas įrašytas vaizdas „peršoka“, kadangi „peršokimas“ netrunka ilgai. Bet kokiu atveju įraše būtų matęsi pareiškėjo vykdoma pareiga, pagal patvirtintą planą, tačiau taip nėra.

Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas pasirašytinai su Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros postų planu, negali būti vertinama, kaip atsakovo padarytas pažeidimas. Patvirtinus Apsaugos ir priežiūros postų planą, pareigūnams, tame tarpe ir pareiškėjui, šios instrukcijos buvo išsiųstos elektroniniu paštu. Be to, kiekvieno instruktažo metu nuolat yra primenama, jog privaloma uždaros zonos patalpose, kalėjimo režimo patalpose, drausmės patalpose ne rečiau kaip kartą per 30 minučių vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą kamerose.

Atsakovas pažymėjo, jog Marijampolės PN peržiūrinėjami vaizdo stebėjimo kameromis padaryti įrašai tam, kad būtų tinkamai kontroliuojama pareigūnų darbo veikla darbo metu, stebint, jog būtų tinkamai vykdomas pareigų atlikimas užtikrinant ne tik nuteistųjų, bet ir pačių pareigūnų saugumą darbo metu. Marijampolės PN esančios kameros neįdiegtos pareigūnų poilsio kambariuose, tualetuose ir pan., todėl Marijampolės PN nuomone, įdiegtos vaizdo stebėjimo kameros nepažeidžia duomenų apsaugos įstatymo. Pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos po kamerų įrašų patikrinimo, suteikia galimybę pataisos namams užtikrinti kokybiškesnį pareigūnų pareigų atlikimą darbo metu, užtikrinant nuolatinę ir tinkamą apsaugą nuteistiesiems. Marijampolės PN nuomone, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pataisos namuose yra būtina saugumo ir apsaugos priemonė.

Skundas patenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad Saugumo valdymo skyriaus (toliau - ir SVS) specialistui dinaminei priežiūrai L. B. 2022-03-21 buvo įteiktas pranešimas (Reg. Nr. LV-1022) dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad jis 2022 m. kovo 3-4 d. vykdė tarnybą 7.2 priežiūros poste (nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, drausmės grupės sąlygomis, 2-as aukštas). 2022 m. kovo 14 d. patikrinus vaizdo kameromis darytus įrašus nustatyta, kad tarnybą L. B. vykdė aplaidžiai, t. y. nevykdė nuteistųjų priežiūros drausmės grupės antro aukšto kamerose 2022-03-04 nuo 2.29 val. iki 3.31 val. ir nuo 3.31 val. iki 4.16 val. Pranešime nurodoma, kad tuo L. B. pažeidė „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-88, 11.1. punktą (t. y. nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane)), pažymėtina, kad Apsaugos ir priežiūros postų plane, patvirtintame 2022-01-18, Reg. Nr. 1S-484, 25.13 punkte nurodyta vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą gyvenamosiose kamerose, nuteistuosius gyvenamosiose kamerose pro stebėjimo akutes tikrinti ne rečiau kaip kartą per 30 min. (1 t., b. l. 90).

Atsižvelgiant į SVS specialisto dinaminei priežiūrai L. B. pateiktą paaiškinimą bei turimą medžiagą, Marijampolės pataisos namų direktorius 2022-03-31 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 63/05-51 „Dėl Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai L. B. tarnybinio nusižengimo“ (toliau - Išvada) (1 t., b. l. 9-13).

Išvadoje konstatuota, kad patikrinus vaizdo įrašą nustatyta, jog SVS specialistas dinaminei priežiūrai L. B. tarnybą vykdė aplaidžiai, t. y. nevykdė nuteistųjų priežiūros 2022-03-04 drausmės grupės patalpose 2-ame aukšte nuo 2.29 val. iki 3.31 val., nuo 3.31 val. iki 4.16 val., tuo pažeisdamas „Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“, patvirtintos 2020 m. balandžio 1 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), 11.1. punktą (Asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra užtikrinama nuolatine elgesio kontrole jų buvimo vietose (atsižvelgiant į įstaigos specifiką, kontrolės periodiškumas nustatomas Apsaugos ir priežiūros postų plane)) ir Apsaugos ir priežiūros postų plano (2022-01-18 Nr. 1S-484) - 25.13 punktą (vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą gyvenamosiose kamerose, nuteistuosius gyvenamosiose kamerose pro stebėjimo akutes tikrinti ne rečiau kaip kartą per 30 min.).

Atsižvelgiant į Išvadą, 2022 m. balandžio 19 d. buvo priimtas Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymas Nr. P-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1-ojo saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai L. B.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (1 t., b. l. 7).

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas - Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas.

Statutinių pareigūnų tarnybinė atsakomybė ir jos taikymas apibrėžtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute, patvirtintame 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu Nr. IX-1538 (toliau - Statutas).

Statuto 39 straipsnio 7 dalis numato, kad tais atvejais, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka numatyta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142.

Tvarkos aprašo 2 punktas numato, kad pagrindinis Tvarkos aprašo tikslas – sudaryti sąlygas išsamiai ir nešališkai ištirti pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo aplinkybes, priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus pareigūnus bei siekti tarnybinės drausmės stiprinimo bei tarnybinių nusižengimų prevencijos. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių. Tvarkos aprašo 21 punkto pirmoje pastraipoje numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Tvarkos aprašo 22 punktas numato, kad tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Tikrinamo pareigūno teisė teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus įtvirtinta ir Tvarkos aprašo 20.1 punkte. Tvarkos aprašo 24 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai); Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Nurodytas teisinis reglamentavimas skirtas tam, kad tikrinamam pareigūnui būtų išaiškintas įtarimų dėl jo padaryto tarnybinio nusižengimo turinys ir suteikta galimybė dėl jų visų pateikti savo paaiškinimus. Nurodyti Tvarkos aprašo reikalavimai yra imperatyvūs ir tarnybinį patikrinimą atliekančiam tikrintojui besąlygiškai privalomi. Jie skirti tam, kad, viena vertus, užtikrinti tikrinamo pareigūno teisę pasinaudoti galimybe apsiginti nuo įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą, kita vertus, objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištirti faktinių aplinkybių visumą ir remiantis jos įvertinimu priimti pagrįstą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar neskyrimo.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio pataisos pareigūno veikos įvertinimas. Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių statutiniam valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad atsakovas neįrodė, jog L. B. padarė jam inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kaltinamas tuo, kad tarnybą vykdė aplaidžiai, t. y. nevykdė nuteistųjų priežiūros 2022-03-04 drausmės grupės patalpose 2-ame aukšte nuo 2.29 val. iki 3.31 val., nuo 3.31 val. iki 4.16 val., tuo pažeisdamas Instrukcijos 11.1. punktą ir Apsaugos ir priežiūros postų plano - 25.13 punktą (vykdyti nuolatinę nuteistųjų priežiūrą gyvenamosiose kamerose, nuteistuosius gyvenamosiose kamerose pro stebėjimo akutes tikrinti ne rečiau kaip kartą per 30 min.).

Teismas pažymi, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, grindžiama vieninteliu įrodymu, t. y. 2022-03-04 vaizdo įrašu iš drausmės grupės patalpose sumontuotos stacionarios vaizdo kameros. Kitų įrodymų, jog pareiškėjas nevykdė nuolatinės nuteistųjų priežiūros gyvenamosiose kamerose, t. y. nuteistųjų gyvenamosiose kamerose pro stebėjimo akutes netikrino ne rečiau kaip kartą per 30 min., byloje nėra. Akcentuotina, kad pareiškėjas nuo pat pradžių teigė, kad jis vykdė nuolatinę nuteistųjų priežiūrą, nepažeidžiant nei Instrukcijos, nei Apsaugos ir priežiūros postų plano reikalavimų.

Teismas susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu (1 t. b. l. 14), pripažįsta, kad jis negali būti laikomas patikimu įrodymu tarnybinio nusižengimo tyrime. Iš vaizdo įrašo aiškiai matosi, kad jis yra nenuoseklus, t. y. „šokinėjantis“ laiko fiksavimas, kai laikas „peršoka“ +/- apie 45 sek., o tai kelia rimtų abejonių tiek dėl atsakovo nurodomo pažeidimo laiko teisingumo, tiek ir dėl paties įrašo tikrumo. Esamoje situacijoje nėra galimybės nustatyti, ar įrašymo įrenginys kameros vaizdo įrašą atliko nepertraukiamai, t. y. ar į bylą pateiktas vaizdo įrašas yra vientisas. Pažymėtina, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų fiksuotas „nešokinėjantis“ laikas, o kaip nurodė liudytoju byloje apklaustas A. V. (Marijampolės pataisos namų specialistas informacinių technologijų administravimo klausimais), įrodymų dėl vaizdo įrašo vientisumo 2022-03-04 ginčui aktualiu laikotarpiu pateikti negali, nes vaizdo kamerų įrašai saugomi tik apie 30-40 dienų.

Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas nebūtų spėjęs patikrinti visų 2 aukšto kamerų per tą laiką, kai kameromis užfiksuotas įrašytas vaizdas „peršoka“, kadangi „peršokimas“ netrunka ilgai, todėl bet kokiu atveju įraše būtų matęsi pareiškėjo vykdoma pareiga, pagal patvirtintą planą, tačiau taip nėra.

Teismas atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus, nes susipažinus su vaizdo įrašu matyti, kad pareiškėjo 2 aukšto kamerų apėjimas trunka nuo 40 iki 50 sek, kai tuo tarpu laikas „peršoka“ +/- apie 45 sek. Atsižvelgiant į tai, lieka nepaneigta pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis vykdė nuolatinę nuteistųjų priežiūrą ne rečiau kaip kartą per 30 min., tačiau dėl netinkamo vaizdo kameros veikimo, įrašuose užfiksuota informacija neatitinka objektyvios tiesos.

Apibendrinant teismas konstatuoja, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta pakankamų, objektyvių ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo neteisėtus ar netinkamus veiksmus ir jų teisinį pagrindimą (kvalifikavimą). Tarnybinio nusižengimo tyrimas ir pareiškėjo padarytos veikos vertinimas apsiribojo vien tik vaizdo įraše užfiksuota informacija, visiškai netiriant ir jokiais objektyviais duomenimis nepaneigiant L. B. teiginių apie galimai netinkamą kameros, kuria buvo padarytas vaizdo įrašas, veikimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo kaltė yra grindžiama vien tik šiuo galimai objektyvaus laiko nefiksuojančiu ir papildomų abejonių dėl tikrumo keliančiu vaizdo įrašu, kuris negali būti laikomas patikimu įrodymu tarnybinio nusižengimo tyrime, bei nesant kitų objektyvių neteisėtos veikos įrodymų, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta L. B. nusižengimo faktas ir jo kaltė. Tarnybinio patikrinimo išvada pareiškėjo atžvilgiu yra vienpusiška, neobjektyvi ir nepagrįsta objektyvių aplinkybių įvertinimu. Nenustačius, kad padaryta neteisėta veika, t. y. nesant neteisėtos veikos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių, taip pat pareiškėjo kaltės, kilusių neigiamų pasekmių, tarnybinė atsakomybė ir tarnybinio nusižengimo konstatavimas negalimas. Nurodytos aplinkybės lemia atlikto tarnybinio patikrinimo objektyvumo stoką ir paskirtos nuobaudos nepagrįstumą.

Dėl išvardintų priežasčių pripažintina, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo priešingus teisei veiksmus, jo kaltę, todėl pareiškėjo skundas patenkintinas ir skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda, panaikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. de H. prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. B. skundą patenkinti.

Panaikinti Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. P-177 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo 1 - ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistui dinaminei priežiūrai L. B.“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis