- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1373-125/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00738-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Bronius Valius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų plytų gamykla“
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1373-125/2012
2012 m. spalio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Bronius Valius, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų plytų gamykla“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gargždų plytų gamykla“ pareiškimą dėl nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė ,Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Polasta“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė ,,Simpatija“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB ,,Gargždų plytų gamykla“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti faktą, kad UAB „Gargždų plytų gamykla“ nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus:
pastatą - siurblinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtas kaip lHlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
siurblinę su šachtiniu šuliniu (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtas 66Hlp), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
fekalinės kanalizacijos ir persiurbimo stotį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 66Hlp), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
gamybinės kanalizacijos persiurbimo stotį (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 61Hlp), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
autobusų stovėjimo paviljoną (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 65Tlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
transformatorinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 63Hlp), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
110 kV elektros kabelinė liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą li), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
0,4 kV elektros kabelinė liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 2i), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
šilumos tinklų vamzdyną (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 3i), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
ryšių tinklus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtus 4i), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
garo liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 5i), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
suspausto oro liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą 7i), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
pastatą - biofiltrų pastatą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip lHlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
pastatą - buitinį pastatą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip 2H2p), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
pastatą - dumblo siurblinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip 3Hlp), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
pastatą - elektros skydinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip 4Hlp), esantis adresu (duomenys neskelbtini);
pastatą - išpurškimo siurblinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtą kaip 5H1Ž), esantį adresu (duomenys neskelbtini),
įgijo pagal įgyjamąją senatį.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja atsisakė reikalavimo nustatyti faktą pagal įgyjamąją senatį į šiuos, toliau nurodytus, nekilnojamus daiktus:
transformatorinę (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 63Hlp), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
110 kV elektros kabelinę liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta li), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
0,4 kV elektros kabelinę liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 2i), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
šilumos tinklų vamzdyną (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėtas 3i), esantį adresu (duomenys neskelbtini);
ryšių tinklus (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėti 4i), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
garo liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 5i), esančią adresu (duomenys neskelbtini);
suspausto oro liniją (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro plane pažymėta 7i), esančią adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 1992-10-13 likvidavus Gargždų valstybinę statybinių medžiagų įmonę pagal 1992-10-13 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. 380 buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB „Mida“. Ši įmonė tęsė Gargždų valstybinės statybinių medžiagų įmonės veiklą ir perėmė jos faktiškai valdytą turtą. 1995 metais remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr.11, 1994-12-20 įmonė buvo reorganizuota skaidymo būdu. Buvo įkurtos trys naujos bendrovės: veiklą tęsianti UAB „Gargždų Mida“, AB „Silmega“ bei AB „Polasta“. Po reorganizacijos šios įmonės pasidalijo buvusios įmonės turtą ir jį pradėjo valdyti. Šios įmonės dalį nekilnojamojo turto gavo jau įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, o dalį nekilnojamojo turto – tik su daline ar visiškai be jokios dokumentacijos. Po reorganizacijos šios įmonės tvarkėsi statinių, teisėtai pastatytų dar tarybiniais metais įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, tačiau ne visus statinius ir inžinerines komunikacijas joms pavyko įregistruoti, nes nebuvo išlikę statybą liudijančių dokumentų. Kad šie statiniai ir inžineriniai tinklai savo laiku buvo tinkamai suformuoti ir pastatyti teisėtai, patvirtina tik tas faktas, kad juos naudojant iki šiol niekada nebuvo užfiksuota jų savavališka statyba ir jie buvo tinkamai inventorizuoti, t. y. nustatyti jų kadastro duomenys, pažymėti kadastro žemėlapyje ir suteikti unikalūs numeriai bei adresai, jie buvo oficialiai užfiksuoti be jokių pastabų viešajame Nekilnojamojo turto registre. Pareiškime nurodytas turtas buvo perduotas faktiškai valdyti ir naudotis AB „Silmega“. 2003-05-05 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 17 2003-04-28 AB „Silmega“ buvo pervadinta į AB „Gargždų plytų gamykla“, o 2004-05-31 visuotinio akcininkų susirinkimo 2004-02-26 protokolo Nr. 19 pagrindu įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Gargždų plytų gamykla“. 2008-07-02 įmonės juridinės formos pakeitimas padarytas remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo 2008-04-28 protokolo Nr. 25 pagrindu, kai įmonė buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, o šiuo metu vėl pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. UAB „Gargždų plytų gamykla“ tęsia veiklą iki šių dienų ir iki šiol naudojasi minėtais daiktais, tačiau negali iki šiol įsiregistruoti daiktines teises į šiuos daiktus, nes nėra išlikę statinių statybą leidžiančių dokumentų. Tokių statinių įteisinimas (daiktinių teisių įregistravimas) iki 2003 m. buvo išvis neįmanomas, nes nebuvo tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų, o tam galimybės atsirado, kai 2003-03-03 LR Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 278 dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo. Šio sąrašo 2–6 punktuose yra įvardyti dokumentai, kuriuos senų statinių valdytojai turi pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius ir daiktines teises į juos, tačiau pareiškėja tokių dokumentų neturi. Minėtu LR Vyriausybės nutarimu patvirtintame dokumentų sąraše yra numatyti ir tokie atvejai, t. y. 9 punkte nurodyta, kad ,,Seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytą nustatytosios formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo“. Taigi LR Vyriausybės nustatyta tvarka, norint įteisinti tokius statinius, būtina pirma teismo sprendimu nusistatyti juridinį faktą, kad nuosavybės teisės į tokius statinius yra įgytos pagal įgyjamąją senatį, tada teismo sprendimas yra pateikiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovams tam, kad šie surašytų nustatytos formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre ir tik tada kreiptis į nekilnojamojo turto registratorių, kad šis įregistruotų senus statinius ir daiktines teises į juos. Pareiškėjos užsakymu, atsižvelgiant į minėtos tvarkos 2 punktą, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka buvo atlikti anksčiau įvardytų daiktų kadastriniai matavimai, po kurių buvo suformuoti Nekilnojamojo turto registre registruotini savarankiški daiktai. Visi šie daiktai pagal nustatytus kadastro duomenis yra pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d. Pareiškėja nuo pat pradžių šiais daiktais naudojosi vykdydama savo ūkinę veiklą, juos remontavo bei dėjo pastangas ir lėšas, kad daiktai išliktų ir būtų tinkami naudojimui. Šiuo metu šiuos daiktus reikia remontuoti kapitališkai, o kai kuriuos net rekonstruoti, tačiau pareiškėja nurodė, kad negali to padaryti, nes tam reikia statybos leidimo, o tam, kad gautų statybos leidimą, reikia, kad šie daiktai ir daiktinės teisės būtų registruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra išlikę jokių dokumentų, patvirtinančių AB „Gargždų plytų gamykla“ nuosavybės ar valdymo teises į šiuos daiktus, šios teisės nėra įregistruotos ir kitų asmenų vardu. Dėl šių aplinkybių pareiškėja teigė neturinti kitos galimybės įsiregistruoti daiktines teises į daiktus. Pareiškėja nurodė, kad nors nėra šių daiktų savininkė, bet yra sąžiningai įgijusi šiuos daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė juos daugiau kaip dešimt metų, tokiu būdu, esant visoms LR civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms, valdymo teisė į daiktus transformavosi į nuosavybės teisę.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-04-16 sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas pažymėjo, jog daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, jis turi būti nuosavybės teisės objektas, tai – teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija. Pagal statybos metu galiojusį teisės aktą tiek pramoninė, tiek civilinė statyba buvo galima turint statybos leidimą bei statybos techninę dokumentaciją. Teismas nurodė, jog byloje nepateikta patvirtinančių dokumentų, jog pareiškime nurodytus pastatus pastatė Gargždų statybinių medžiagų kombinatas. Taip pat nėra patvirtinančių dokumentų, kad pastatai buvo perduoti Lietuvos ir Rusijos UAB ,,Gargždų Mida“, vėliau perduoti AB „Silmega“, o dar vėliau šie pastatai būtų perduoti UAB „Gargždų plytų gamykla“. Teismo nuomone, ginčo statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti juridinių asmenų nuosavybėn ir tebepriklauso valstybei, todėl negali būti įgyti įgyjamąja senatimi. Įvertinęs bylos duomenis, teismas padarė išvadą, jog pareiškimas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 sprendimą panaikinti, priimti naują – pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad likvidavus Gargždų valstybinę statybinių medžiagų įmonę buvo įsteigta bendra Lietuvos ir Rusijos įmonė UAB „Mida“, kuri tęsė Gargždų valstybinės statybinių medžiagų įmonės veiklą ir perėmė jos faktiškai valdytą turtą. 1995 metais remiantis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr.11, 1994-12-20 įmonė buvo reorganizuota skaidymo būdu. Buvo įkurtos trys naujos bendrovės: veiklą tęsianti UAB „Gargždų Mida“, AB „Silmega“ bei AB „Polasta“. 2003-05-05 bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 17 2003-04-28 AB „Silmega“ buvo pervadinta į AB „Gargždų plytų gamykla“, o 2004-05-31 visuotinio akcininkų susirinkimo 2004-02-26 protokolo Nr. 19 pagrindu įmonė buvo pertvarkyta į UAB „Gargždų plytų gamykla“. Šios įmonės perėmė visą Lietuvos ir Rusijos įmonės UAB „Mida“ turtą ir jį valdė, tik problema buvo ta, kad kai kurie perimti nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie buvo perduodami pagal atskirą sąrašą, kuris neišliko. Apeliantė pažymi, kad jei šis sąrašas būtų išlikęs, tai nereikėtų teisme įrodinėti daiktinių teisių į šiuos ginčo objektus, o būtų galima LR Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinta tvarka juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat pažymi, jog jei būtų išlikę statybos dokumentai, tai teisme nereikėtų įrodinėti aplinkybių, kas pastatė ginčo pastatus, nes jie tiesiogiai ir nurodytų, kad statytojas buvo Gargždų statybinių medžiagų kombinatas. LR Vyriausybė 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ nustatė tvarką, kad norint įteisinti senus statinius, kuriems neišliko statybas leidžiantys dokumentai, būtina pirma teismo sprendimu nusistatyti juridinį faktą, kad nuosavybės teisės į tokius statinius yra įgytos pagal įgyjamąją senatį, todėl apeliantė teigia, jog šia tvarka ir nori pasinaudoti. Be to, nurodo, kad ginčo objektai buvo perduoti UAB „Gargždų plytų gamykla“ vykdyti silikatinių plytų gamybą, t. y. be šių pastatų įmonė nebegalėtų gaminti plytų ir turėtų bankrutuoti dėl gamybos proceso nutraukimo. Apeliantė pažymi, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastą dokumentą. Teismas netenkino prašymo, nes pareiškėja nepateikė teismui statybas leidžiančių dokumentų, bet jei teismui būtų buvę pateikti tokie dokumentai, tai nebūtų prasmės taikyti įgyjamosios senaties institutą, nes tokiu atveju nebūtų jokių kliūčių statinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamieji daiktai nėra nustatyti kaip savavališkai pastatyti, todėl yra visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą konstatavęs, jog nekilnojamieji pastatai negali būti įgyti įgyjamąja senatimi.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, byloje yra visos aplinkybės, kad būtų galima nagrinėti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statiniai yra formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju pareiškėja nepateikė duomenų, jog daiktai yra sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka bei kad išnaudojo galimybes suformuoti statinius pagal Kadastro įstatymo reikalavimus. Tai yra pareiškėja minėtų įstatymų nustatyta tvarka turėjo kreiptis į įgaliotas institucijas su prašymu gauti dokumentus, patvirtinančius, jog statiniai gali būti registruojami kaip nekilnojamojo turto objektai. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad jeigu būtų išlikę statybos dokumentai, tai jai nereikėtų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog LR Vyriausybė 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“, kuriuo remiasi ir pati pareiškėja, 9 str. nustatyta, jog seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto šio sąrašo 2–6 punktuose, Registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus), savivaldybės administracijos ir suinteresuotų statinio saugos ir paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų atstovų surašytą nustatytosios formos aktą, patvirtinantį, kad senas statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre, taip pat teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Surašytus aktus išduoda apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai (skyriai). Taigi iš minimo nutarimo matyti, jog pareiškėja turėjo kreiptis į apskrities viršininko administraciją. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog įgyvendino šią teisę, o nesant duomenų, kad statinys gali būti naudojamas ir registruojamas Registre, darytina išvada, jog negali būti pripažinta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į daiktą, kuris negali būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.47 str., 4.69 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į tokias aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog CPK 532 straipsnio 1 dalis nustato, jog bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje (senojoje CPK redakcijoje – vietinėje ir respublikinėje spaudoje) skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK 532 straipsnio 1 dalies reikalavimo pažeidimus, tačiau įvertinus, jog teismas bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog dėl šios procesinės normos pažeidimo nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.