- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- ATP-413-350/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01489-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jolanta Raščiuvienė Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-413-350/2012
2012 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimu R. S. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
R. S. nubaustas už tai, kad jis 2011-10-27 apie 19.05 val., (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo jam priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,40 promilės). Šiais savo veiksmais R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos KET 14 punktą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-29 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių ar naujai (po apylinkės teismo priimtos nutarties administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti (duomenys neskelbtini) nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš esmės neatlikus jokio tyrimo ir paliekant ankstesniojo administracinio teisės pažeidimo protokolo esminius trūkumus, t. y. nurodant ne tą pažeidimo padarymo vietą, laiką, kurie jau buvo nustatyti priimant 2012 m. balandžio 6 d. nutartį ir taip pat padarant naujas klaidas yra teisėtas. Institucija, protokole nurodydama, kad yra duomenų apie jo ankščiau padarytus pažeidimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, traktuoja, kad šiame protokole jam inkriminuotas pažeidimas yra įrodytas ir pagal tą patį faktą surašo naują administracinio teisės pažeidimo protokolą, kas jo nuomone pažeidžia Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 2009 m. kovo 16 d. Nr. 5-V-192 „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų, nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, laikinų leidimų ir laikinų transporto priemonės registracijos liudijimų blankų pildymo, išdavimo ir apskaitos policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ II 5 p., 9 punktus. Pažymi, kad minėtas įsakymas leidžia taisyti tik tas klaidas, kurios susijusios su asmens duomenimis, transporto priemonės duomenimis ir pažeidimo esme. R. S. teigimu jo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka LR ATPK 260 str. reikalavimų, nėra aiški ne tik pažeidimo padarymo vieta, bet ir tikslus laikas, nes visi dokumentai įvykio vietoje surašyti tuo pačiu laiku, t. y. 19.05 val., nors policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose fiksuota, kad įvykis įvyko 18.30 val. Teigia, kad pirmosios instancijos teisme nepagrįstai buvo atsisakyta apklausti jo nurodomą liudytoją, o tam tikras aplinkybes patvirtinusios jo žmonos parodymus teismas atmetė dėl jam nesuprantamų priežasčių.
Nors teismas, vertindamas jo pasisakymus dėl susidorojimo, nurodė, kad tokių jo parodymų nepatvirtinta byloje esantys įrodymai, tačiau R. S. mano, kad įvykio metu pareigūnas Ž. D., pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas 2011 m. liepos 19 d. „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 20.11 punktą intensyviai bendravo mobiliojo ryšio telefonu. Nurodo, kad mano, jog su juo buvo susidorota ir policijos pareigūnai niekada nepripažins, kad buvo gautas nurodymas iš vadovybės dėl susidorojimo su juo, ką įrodo pranešimo apie tariamą jo pažeidimo gavimo vieta - (duomenys neskelbtini) rajono PK, iš kurio išėjo prieš kelis mėnesius ten išdirbęs X metų ir turėjo nesutarimų su (duomenys neskelbtini) vadovybe. Skundžiamame nutarime nurodoma, kad pranešimas apie jo vairuojamą automobilį buvo gautas 18.14 val., kai jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) rajone ir iki jo automobilio sustabdymo vietos buvo likę apie 10 km. Pareigūnai, gavę pranešimą iki minėtos įvykio vietos važiavo 20 km. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ne tik kelia abejonių pareigūnų parodymai apie jo sustabdymo aplinkybes, bet ir tai, kad priverstinio nuvežimo automobilis buvo iškviestas į įvykio vietą ankščiau, nei jam buvo patikrintas neblaivumas. Pažymi, kad nebuvo atsižvelgta, jog neblaivumo nustatymas atliktas pažeidžiant LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą 2006 m. birželio 20 d. „Dėl bendros asmens būklės įvertinimo metodikos“, kai nustatoma, ar asmuo gali eiti tiesia linija - „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Mano, kad atlikus minėtoje metodikoje nurodytus veiksmus, galima nustatyti, ar asmens judesiai yra nekoordinuoti ir tik tuomet siūloma patikrinti asmens girtumą alkotesteriu. R. S. nuomone, šioje situacijoje buvo pažeista jo neblaivumo tikrinimo procedūra.
Akcentuoja, kad buvo nesilaikoma ir administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymo reikalavimų, nes pareigūnas, surašęs jo atžvilgiu protokolą, jo nuomone, tokios teisės neturėjo. Nors pripažįsta, kad pasirašė ant alkotesterio rodmenų šaknelės, tačiau tai reiškia ne kaltės pripažinimą, o susipažinimą su šaknelės turiniu. Jo nesutikimą su patikrinimo rezultatais įrodo pareigūnų Ž. D., D. B. ir S. R. parodymai, kad jam buvo siūloma važiuoti tikrintis neblaivumą ligoninėje, tačiau jis patyrė tam tikrą spaudimą, t.y. jam buvo nurodyta, kad atsisakius tikrintis alkotesteriu, bus nutemptas ir automobilis tuo prarandant galimybę pasitikrinti neblaivumą ligoninėje. Be to, jis į ligoninę ir nenuvyko, nes nuo jo sustabdymo iki protokolo surašymo pabaigos buvo praėję daugiau nei valanda laiko, kai tokiu atveju, kraujo mėginys duotas ligoninėje būtų niekinis. R. S. nuomone, jo sutuoktinės paaiškinimas, siekant atgauti automobilį, automobilio priverstinio nuvežimo aktas išgauti po psichologinio spaudimo neturėtų būti laikomi įrodymais, kaip ir pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, kuris buvo surašytas pareigūno E. S., neturinčio teisės surašyti ATP protokolus ir su juo susijusius dokumentus, bei pažeidusio pačią nušalinimo nuo vairavimo procedūrą, asmens blaivumo testo, nes alkotesterio šaknelė surašyta pareigūno E. S., kuris duodamas parodymus, teismui aiškiai parodė, kad nematė jo vairuojančio transporto priemonės, netikrino jo blaivumo, nematė kaip buvo tikrintas jo blaivumas, nematė alkotesterio su rodmenimis, taip pat alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenų, kurie buvo surašyti jam nedalyvaujant, užpildyti pareigūno D. B. teismui pasisakiusio, kad ne jis nustatinėjo blaivumą, o minėtą žurnalą privalo pildyti blaivumą nustatantis pareigūnas bei (duomenys neskelbtini) apskrities VPK tarnybinio patikrinimo išvada dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos, kuri yra apskųsta Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris yra sustabdęs administracinę bylą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, o taip pat ir tarnybinių pranešimų, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi parodymams, duotiems teismui apklausų metu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde taip pat dėsto Kauno apygardos administraciniame teisme vykusio proceso, kur buvo nagrinėjamas jo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrįstumo klausimas detales.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo.
ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad R. S. iš esmės neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., tačiau siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme dėl proceso pažeidimų. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog R. S. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, šiais savo veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir ar įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtais būdais.
Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o teisėtais būdais gautų įrodymų visetu pagrįsta išvada.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas ir išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, jog R. S. kaltė, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, įrodyta teisme ištirtais įrodymais, o veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai. Aukštesnysis teismas negali sutikti su apeliacinį skundą pateikusio asmens argumentais, kuriais iš esmės jis tvirtina, kad skundžiamas nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo ir daro išvadą, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos išsamiai ir nešališkai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. S. kaltės pažeidus KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, vadovavosi byloje esančių duomenų visuma : liudytojais apklaustų policijos pareigūnų Ž. D., D. B., E. S. ir S. R. parodymais, jų tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iškart po įvykio užfiksuota informacija, asmens blaivumo testo duomenimis, kurie patvirtina, kad R. S. nustatytas 2,40 promilių girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo duomenimis, kuriuose užfiksuotas R. S. nustatytas neblaivumo laipsnis, naudoto alkotesterio patikros sertifikatu bei pirminiu R. S. paaiškinimu. Pažymėtina, kad tiek liudytoju apklaustas pareigūnas D. B., kuris sustabdė R. S. vairuojamą automobilį, tiek neblaivumą alkotesteriu tikrinęs Ž. D. patvirtino, kad R. S. girtumas buvo akivaizdus: nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis buvo neramus, jo reakcija ir nekoordinuoti judesiai leido suprasti, kad jis yra vartojęs alkoholio, todėl ir buvo pasiūlyta pasitikrinti girtumą. Ž. D. parodė, kad skirtingai nei teigia R. S., naują alkotesterio antgalio pakuotę prieš tikrinantis neblaivumą pravėrė būtent tikrinamasis, t.y. R. S.. Vėliau atvykę į įvykio vietą kitu ekipažu atvykę – S. R. patvirtino matęs neblaivumo tikrinimo alkotesteriu procedūrą, o R. S. nurodė, kad matė tik jau atlikto patikrinimo alkotesteryje rezultatą, kartu pažymėdamas, kad nuo R. S. sklido alkoholio kvapas, jis buvo neramus su akivaizdžiais girtumo požymiais, o pamatęs alkotesterio rezultatus pravirko. Šių liudytojų parodymai visiškai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Jokių duomenų, galinčių sukelti abejones šių pareigūnų parodymų objektyvumu teismas nenustatė, o R. S., nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde, neišsakė jokių konkrečių faktų ar duomenų, leidžiančių teigti, kad minėti pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir galimai prieš jį susimokę, todėl jį apkalba.
Nors šiuos pareigūnų parodymus neigia pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo parodymus patvirtinanti liudytoja apklausta jo sutuoktinė – N. S., nurodydama, kad jai po kurio laiko atvykus į įvykio vietą R. S. atrodė blaivus, o alkotesteris jam buvo paduotas Ž. D. jau su įstatytu antgaliu ir kad blaivumo patikrinimo procedūros negalėjo matyti kito policijos ekipažo nariai, ar kad su jos sutuoktiniu buvo norėta tokiu būdu susidoroti, kartu patvirtindama, kad su nagrinėjamo įvykio vietoje buvusiais pareigūnais jokių konfliktinių situacijų nebuvo, leidžia daryti išvadą, kad šios liudytojos parodymai esmingai prieštarauja kitiems vienas kitą patvirtinantiems ir aukščiau aptartiems parodymams, kas rodo jos suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais parodymus savo išvadų negrindė.
Kaip minėta, R. S. savo skunde akcentuoja, kad buvo pažeista neblaivumo tikrinimo procedūra, nurodydamas, kad tik patikrinus ar asmuo gali eiti tiesia linija ir pirštu pataikyti į nosies gali jis gali būti tikrinamas specialiosiomis techninėmis priemonėmis, t.y. alkotesteriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2 punktas nurodo, kad toks tikrinimas yra policijos <...> pareigūnų,<...> veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, asmuo, sulaikytas už administracinio teisės pažeidimo padarymą <...>, yra neblaivus (girtas). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad policijos pareigūno naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tinkamas naudoti (1 t.,b. l. 45. 216). Atlikto patikrinimo metu patikros sertifikatas galiojo, todėl darytina išvada, jog alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu R. S. nustatytu neblaivumo laipsniu, ypač įvertinus aplinkybę, kad pats R. S. su nustatytu 2,40 promilių girtumu sutiko tai patvirtindamas parašu. Be to ir teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio, vykusio 2012-03-12 (1 t., b.l. 190) metu patvirtino alkoholio vartojimo faktą, jo teigimu, likus šešioms valandoms iki pareigūnų sustabdymo. Tai, kad jo nuomone, jis per tokį laiką turėjo būti išsiblaivęs ir sustabdymo metu nebejautė jokio alkoholio poveikio, jo veikos kvalifikacijai jokios reikšmės neturi. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju R. S. blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Be to, ir pats apeliantas prieštaringai tvirtina tai, kad jis nevengė neblaivumo nustatymo, tai, kad tikrintis nenorėjo, bet pajuto spaudimą iš pareigūnų pusės. Šie argumentai absoliučiai nelogiški, ypač įvertinus aplinkybę, kad R. S. pažeidimo padarymo metu ėjo pareigas (duomenys neskelbtini), t.y. buvo (duomenys neskelbtini), kurio tiesioginė tarnybinė veika susijusi su (duomenys neskelbtini) užtikrinimu. Be to, minėtų taisyklių 27 punkto nuostatos numato, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis į medicinos įstaigą jis nesikreipė, nors skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, paminėtose Taisyklėse nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Teismo nuomone tai, kad procesinius dokumentus pildė ne tiesiogiai vairavimo faktą užfiksavę pareigūnai Ž. D. ar D. B., o vėliau į įvykio vietą atvykę S. R. ir R. S., negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti apelianto kaltę.
Pažymėtina, jog apylinkės teismas pagrindė, kodėl atmeta R. S. keliamą versiją dėl policijos pareigūnų siekio nepagrįstai apkaltinant jį vairavus transporto priemonę esant neblaiviam ir tokiu būdu su juo susidoroti, kurią apeliantas iš esmės grindžia neva aptariamo pažeidimo forminimu nesilaikant norminiuose aktuose nustatytų procedūrų. Tačiau nei aplinkybė, kad pareigūnas Ž. D. įvykio forminimo metu galimai kalbėjo telefonu, nei tai, kokio komisariato aptarnaujamoje teritorijoje buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą transporto priemonę, šiuo atveju nei R. S. veikos kvalifikacijai, nei jo kaltei pagrįsti jokios reikšmės neturi, o policijos pareigūnų profesionalumo klausimas, ar argumentai dėl Kauno apygardos administraciniame teisme jo skundo, susijusio su nepagrįstu atleidimu iš vidaus tarnybos, nagrinėjimo eiga nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas šiais klausimais nepasisako.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat tvirtina, kad jo atžvilgiu po administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimo institucijai naujai priimtas protokolas ne tik neatitinka ATPK 260 str. reikalavimų, bet ir surašytas neatlikus jokio papildomo tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra atskleista pažeidimo esmė ir pažymi, kad iš esmės administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, jame nurodyta visa informacija, būtina pagal ATPK 260 str. protokolo surašymui. Administracinio teisės pažeidimo protokole R. S. suformuluotas kaltinimas yra konkretus, kas leidžia nustatyti kaltinimo turinį bei apimtį, ką patvirtina ir prie administracinio teisės pažeidimo esantis R. S. paaiškinimas. Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad teismui nustačius, kad protokolas yra surašytas netinkamai, t.y. nenurodyti esminiai pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2012-04-06 (1 t, b.l. 220) konstatavęs, kad 2011-10-27 dėl šio pažeidimo surašytas protokolas nėra aiškus, priėmė sprendimą šiems trūkumams ištaisyti, perduodamas visą bylos medžiagą Institucijai, nurodant šiuos trūkumus pašalinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas suteikia institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo atveju apylinkės teismui nustačius tokius trūkumus byla buvo grąžinta 2012-04-06 šiems trūkumams pašalinti, ką ir padarė Institucija, todėl R. S. argumentai dėl abejonių protokolo pagrįstumu ir teisėtumu ar interpretacijos dėl jame esančių klaidų, niekuo nepagrindžiant šių argumentų atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad protokole užfiksuota pažeidimo esmė, kurios interpretuoti kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės konstatavimo, kaip teigia R. S., nėra jokio pagrindo. Protokole nurodytas laikas atitinka R. S. neblaivumo užfiksavimo laiką - 19.05 min., o tai, kad įvykio vieta yra apibrėžta (duomenys neskelbtini) mstl., praleidus (duomenys neskelbtini) gatvę žymintį trumpinį „g.“ ar tai, kad yra duomenų apie jo ankstesnius baustumus, nors ši aplinkybė nepasitvirtino, negali būti vertinama kitaip kaip tik rašybos apsirikimas ir nesudaro pagrindo spręsti, kad protokolas turi esminių trūkumų.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir skundžiamą nutarimą teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. vairavo automobilį neblaivus, atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. patrauktas pagrįstai, o administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.