Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą dėl kelių procesinių sprendimų paskirtų bausmių vykdymo tvarkos nuteistojo F. K. atžvilgiu nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. lapkričio 29 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimas, kuriuo prašoma nustatyti teismo baudžiamųjų įsakymų, priimtų F. K. atžvilgiu vykdymo tvarką. Nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu F. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 16 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo F. K. pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 64¹ straipsniu, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 1 metams 4 mėnesiams, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. lapkričio 26 d.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis numato, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, teismas privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Lietuvos teismų informacinės sistemos ir bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu F. K. paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant jam intensyvią priežiūrą, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu F. K. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, F. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją vykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

Kadangi F. K. atžvilgiu yra įsiteisėję du teismo baudžiamieji įsakymai, kurie nėra subendrinti ir nėra nustatyta teismo baudžiamųjų įsakymų vykdymo tvarka, todėl Lietuvos probacijos tarnybos teikimas tenkinamas, aukščiau minėtais teismo baudžiamaisiais įsakymais F. K. paskirtos bausmės subendrinamos.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). Tačiau vertinant, ar nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik nurodytu BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte formaliuoju kriterijumi (nusikaltimų priskyrimo skirtingoms negretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį). Sprendžiant, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, būtina įvertinti ne tik kokiai nusikalstamų veikų rūšiai ar kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, ką nurodo BK straipsnio, nustatančio atsakomybę už tą veiką, sankcija, bet ir konkrečių padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Pagal teismų praktiką, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai skiriasi pagal pavojingumą, arba atvirkščiai – nors priskiriami skirtingoms kategorijoms, tačiau pagal pavojingumą gali nesiskirti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2012) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3-489/2019).

Kadangi vėlesniu, t. y. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė už nusikalstamas veikas, kurios padarytos prieš priimant 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtas bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie paskirtos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės, pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju paskirtos bausmės. Subendrinus bausmes, F. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 2024 m. spalio 31 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2024 m. lapkričio 26 d.) per 6 mėnesius įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina F. K. bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus teikimą tenkinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme jas iš dalies sudedant, ir paskirti F. K. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 mėnesius nuo 2024 m. spalio 31 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (2024 m. lapkričio 26 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti F. K. bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 21 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.