- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2-1683-424/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00062-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- I. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui M. J. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su juo susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. J. prašo:
1. Nutraukti jos ir atsakovo M. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sutuoktinio kaltės.
Šalies argumentai
2. Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. J.,
3. Priteisti iš atsakovo M. J. išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. J. po 250 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
4. Priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui G. J. už laikotarpį nuo 2020-09-01 iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. už 4,5 mėn. skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį, iš viso 450 Eur.
Šalies argumentai
5. Padalyti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis.
6. Santuokoje įgytą turtą natūra priteisti atsakovui: suvirinimo aparatą, - 200 Eur, suvirinimo skydelį, - 100 Eur, angliarūgštės balioną, - 180 Eur, diskinį pjūklą, - 100 Eur, akumuliatorinį gręžtuvą, - 200 Eur, akumuliatorių rinkinį, - 50 Eur, smūginį gręžtuvą, - 100 Eur, siaurapjūklį, - 150 Eur, kampinį šlifuoklį, - 100 Eur, grandininį pjūklą “Husgvarna”, - 250 Eur, lituoklį, - 30 Eur, galvučių, įrankių rinkinį, - 50 Eur; sukimo antgalių rinkinį, - 50 Eur, atsuktuvų rinkinį, - 30 Eur, antgalių rinkinį, - 20 Eur, kombinuotų raktų rinkinį,- 80 Eur, 3 dviračius, po 200 Eur, - 600 Eur, įvairius žvejybos įrankius ir jų priedus - meškeres, rites, akumuliatorius valties varikliui, valus, voblerius, kabliukų rinkinius plūdes, skritulius ir kt. - 1000 Eur, bendros vertės 3290 Eur vertės. lygiomis dalimis, sekančiai :
7. Ieškovei. I. J.iš atsakovo priteisti 1645 Eur kompensaciją, už natūra negautą turto dalį.
8. I. I. J. iš atsakovo priteisti 2 900 Eur piniginę kompensaciją už be jos žinios parduotą santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad nors M. J. paliko šeimą, padavė teismui priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, ir jis yra kaltas dėl šeimos iširimo, neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Kadangi ji išlaiko sūnų (duomenys neskelbtini), rūpinasi kasdieniniais jo poreikiais, mokymu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu, tarp jos ir sūnaus yra stiprus emocinis ryšys, sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
M. J., ieškovei su sūnumi pradėjus gyventi atskirai, prisidėjo prie vaiko išlaikymo, pervesdamas kas mėnesį po 150 Eur, tačiau ši suma nėra nepakankama, todėl, iš M. J. prašo priteisti išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reiktų skirti po ne mažiau kaip 500 Eur. Vaikas auga, jo poreikiai didėja. Sūnui (duomenys neskelbtini) sukako 8 m., jis lanko mokyklą, muzikos mokyklą. Pamokoms vykstant nuotoliniu būdu, sūnui reikalingas naujas kompiuteris, nes sename kompiuteryje nėra videokameros. G. J. turi problemų su žandikauliu, todėl kas mėnesį ieškovė veža jį į (duomenys neskelbtini) kliniką Vilniaus mieste, dėl konsultacijų ir gydymo. Sūnui reikalingi akiniai, kurie, vaikui augant, turi būti kasmet keičiami. Nurodė, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį reikia 659 Eur. Pateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę. Ieškovė nurodė, kad ji pati dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” ir gauna apie 600 Eur darbo užmokestį per mėnesį. M. J., kaip tėvas, taip pat turi prisidėti prie pakankamo vaiko išlaikymo. Atsakovas yra jaunas, sveikas, turi galimybę dirbti ir gauti darbo užmokestį bei prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne suma. Atsakovas, gyvendamas atskirai nuo šeimos, turi daugiau galimybių rasti geriau apmokamą darbą arba dirbti ne vieną darbą ir uždirbti tiek, kad galėtų teikti pakankamą išlaikymą vaikui, juo labiau, kad sūnus lanko mokyklą, muzikos mokyklą, turi specialių poreikių – jam reikalingas netaisyklingo sąkandžio gydymas, taip pat reikalingi akiniai, Vaikui augant jo poreikiai didėja.
Taip pat nurodė, kad atsakovui pradėjus gyventi atskirai nuo šeimos, atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo mėn. teikė išlaikymą sūnui kas mėnesį po 150 Eur. Kadangi vaikui reikalingas iš tėvo 250 Eur išlaikymas, prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už keturis su puse mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. iki 2021-01-15, po 100 Eur (250-150=100), tai sudaro 450 Eur.
Nurodė, jog jos asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimas įrengiant pirtį ir priešpirtį buvo padarytas iš jos asmeninių lėšų, gautų pardavus jai priklausantį mišką. Pirties ir priešpirčio įrengimui buvo išleista apie 2 600 Eur, kadangi veranda yra maža, tik 9 kv. m. 2019-2020 metais buvo statoma veranda, reikalingas medžiagas ieškovė pirko grynais pinigais ir yra išsaugojusi dalį medžiagų prikimo kvitų. Kad žinotų išlaidas, ieškovė sąsiuvinyje vedė medžiagų pirkimo apskaitą, pažymėdama, kurias medžiagas pirko atsakovas, nes jis reikalaudavo, kad už jas būtų jam grąžinti pinigai. Santuokoje 2019-04-02 buvo nupirktas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. gamybos, jo kaina buvo 5 800 Eur. Šiam automobiliui atsakovas turėjo 2 000 Eur, o iš ieškovės mama paskolino 4 000 Eur. Paskolintą sumą mamai atidavė pati ieškovė, o atsakovo statybinėms medžiagoms 2020 m. išleista 597 Eur suma buvo užskaityta kaip grąžintina skola ieškovės mamai. Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo automobilį 2020-10-01 pardavė Vilijai Ivanauskaitei, tačiau ja važinėja pats, juo atvažiuoja pasiimti sūnaus. Šiuo automobiliu atsakovas atvyko paimti sūnaus (duomenys neskelbtini) 2021-01-24, 2021-04-02, ieškovė šį automobilį nufotografavo. Tokiu būdu, automobilis, kaip santuokoje įgytas turtas, turėjo būti dalintinas. kadangi atsakovas automobilį pardavė - ieškovei priteistina pusės automobilio vertės piniginė kompensacija.
Atsakovas dalį santuokoje įgyto turto savavališkai išvežė į(duomenys neskelbtini). Santuokoje jis buvo nupirkęs įvairių įrankių firmų „Makita“, “Milwauke”, kuriuos dviem reisais išsivežė iš Rūdiškių į (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajone, kur šiuo metu gyvena. Atsakovas išsivežė bendro santuokoje įgyto turto 3 290 Eur bendros vertės. Tokiu būdu, santuokoje dalintinas turtas - automobilis, įvairūs įrankiai ir kiti daiktai, kuriuos išsivežė atsakovas - sudaro 9 090 Eur. Kadangi atsakovas turtą išsivežė, ir siūlo jį natūra priteisti atsakovui, o ieškovei - piniginę kompensaciją, lygią pusei turto vertės, t. y. 4 545 Eur.
Atsakovas turi suvirintojo specialybę. Be to, kad dirbo oficialiame darbe, jis privačiai, po darbo, teikė suvirinimo, santechnikos paslaugas fiziniams asmenims - keitė radiatorius, virino metalinius laiptus, keitė santechniką. Visas šiam darbui reikalingas medžiagas ir priemones M. J. pirko pats, po to pateikdavo klientams sąskaitas, ir jie jam apmokėdavo ir už medžiagas, ir už darbą. M. J. dažnai turėdavo nedarbingumo pažymėjimus, ir per tą laiką jis dirbdavo privačiai, teikdamas paslaugas fiziniams asmenims bei dirbo prie savo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, pirko įvairias statybines medžiagas Marijampolėje. Tuo ir paaiškinamas dažnas statybinių medžiagų pirkimas, kurį atsakovas nori pateikti kaip medžiagų pirkimą ieškovės nekilnojamojo turto pagerinimui.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį kuriuo prašo:
1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) administracijos CM skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. J. bei I. J. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2. Nepilnamečio sūnaus G. J. gyvenamąją vietą nustatyti su I. I. J..
3. Iš M. J. nepilnamečio sūnaus G. J. priteisti išlaikymą po 180 eurų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nustatant I. J. uzufrukto teises į vaiko išlaikymui skiriamas pinigines lėšas, atitinkamai skaičiuojant ir įsiskolinimą vaiko išlaikymui nuo 2020-09-01 iki ieškinio padavimo dienos;
4. Nustatyti sekančią Atsakovo M. J. bendravimo su sūnumi G. J. tvarką:
· Atsakovas M. J. su sūnumi G. J. bendrauja ne mažiau nei vieną ir ne daugiau nei du savaitgalius per mėnesį pasiimdamas jį į savo gyvenamąją vietą penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 18.00 val.;
· Dėl sūnaus G. J. pasiėmimo klausimas suderinamas telefonu su ieškove I. J. ne vėliau kaip trys dienos iki savaitgalio, kurį planuojama pasiimti vaiką
· M. J. bendravimas su sūnumi G. J. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų švenčių yra suderinamas ne mažiau nei trys dienos iki švenčių telefonu su ieškove I. J..
· Tėvo bei savo gimimo dieną ieškovas M. J. praleidžia su sūnumi G. J. nuo 10 val. iki 18 val. savo gyvenamojoje vietoje;
· Sūnus G. J. pusę ugdymo bei mokymo įstaigose trunkančių pavasario, vasaros, žiemos bei rudens atostogų sūnus praleidžia atsakovo M. J. gyvenamojo vietoje.
· Ieškovė. I. J. telefonu informuoja atsakovą M. J. apie nepilnamečio sūnaus G. J. ligas, sveikatos problemas, mokymo pasiekimus, rezultatus.
Ieškovė. I. J. be Atsakovo M. J. sutikimo negali sūnaus G. J. išsivežti gyventi į bet kurią užsienio valstybę.
5. Už ieškovei I. J. priklausančio asmeninio turto pagerinimą iš jos M. J. naudai priteisti 2357 eurų
Nurodė, kad šalių santuokos atkurti nebeįmanoma, todėl yra tvirtai apsisprendęs nutraukti santuoką. Pradžioje santykiai tarp sutuoktinių buvo normalūs, draugiški, šeimyniški, tačiau einant laikui pasireikšdavo ieškovės nepagrįstas įtarumas dėl tariamos jo neištikimybės. Tai ypač išryškėjo 2018-2019 metais, kuomet ieškovė pradėjo tikrinti atsakovo telefoną, ieškodama kontaktų su kitomis moterimis. Nors jokių neištikimybės faktų nebuvo, tačiau toks ieškovės elgesys, nepasitikėjimas, nepagrįsti priekaištai lėmė santykių atšalimą, dėl ko sutuoktiniai vis labiau tolo vienas nuo kito, kol 2020 m. rugsėjo mėn. jis išsikėlė gyventi atskirai. Santykiai tarp šalių yra pašliję jau keletas metų, nors buvo bandymas juos pagerinti tačiau, atsakovo manymu, šalys dėjo per mažai pastangų juos išsaugoti. Sutuoktiniai neieškojimo kompromisų ginčytinose situacijose, nebandė spręsti ginčų taikiai, šalių santykiai atšalo, o galop ir visiškai nutrūko, dėl ko santuoka iširo galutinai.
Atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra dar nepilnametis, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina - ieškove I. J..
Dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nurodė, jog ieškovė siūlo minimalų jo bendravimo su vaiku, todėl prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo su vaiku tvarką.
Su ieškinio reikalavimu priteisti po 250 eurų išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J. iki jo pilnametystės, atsakovas sutinka iš dalies, kadangi laiko, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis nėra ekonomiškai pagrįstas, neatitinkantis šalių finansinių galimybių, taip pat į išlaikymo sumą nėra įskaičiuotos lėšos, kurias vaiko išlaikymui skiria valstybė. Nurodė, kad be nepilnamečio sūnaus G. J., išlaiko dvi pilnametes dukras, kurioms skiria išlaikymą po beveik 100 Eur kas mėnesį, nes dukros studijuoja ir negali savęs išlaikyti. Atsakovo mėnesinės pajamos sudaro 800 Eur – socialinė pašalpa ieškantiems darbo asmenims, kuri palaipsniui mažėja ir liepos mėnesį atsakovas gaus tik 153 Eur. Atsakovas dėl sveikatos problemų negali susirasti gerai apmokamo darbo. Atsakovo manymu, išlaikymas sūnui neturėtų viršyti 1 MGL dydžio, kuris yra 468 Eur (neto), o būtent ieškovė turėtų įrodyti šią sumą viršijančias išlaidas vaikui, kaip objektyviai esančias ir pagrįstas.
Dėl turo padalinimo nurodė, kad po santuokos sudarymo, šalys gyveno ieškovei priklausančioje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudarė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2345/37344 dalys ūkinio pastato. Ūkiniame pastate atsakovas savo darbu įrengė pirtį, įrengė vandentiekį, kanalizaciją, išvedžiojo elektros įrangą, patį pastatą apšiltino iš vidaus, sudėjo apdailą ir kt. Taip pat greta ūkinio pastato įrengė ir lauko terasą. Šie darbai buvo atliekami bendro gyvenimo su ieškove laikotarpyje, šeimos lėšomis bei atsakovo darbu. Į pirties įrengimą buvo investuota apie 6000 eurų, kurių ½ dalį t. y. 3 000 Eur prašė priteisti iš ieškovės. Ekspertizės išvados, atsakovas savo reikalavimą dėl kompensacijos už ieškovės turto pagerinimo sumažino iki 2357 Eur.
Atsakovas neprašo dalinti namų apyvokos reikmenų ar kito kilnojamojo turto, įgyto santuokoje bei likusio ieškovės namuose, sutinka, kad jis liktų ieškovės nuosavybe.
Institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė jog tikslinga vaiko G. J. gyvenamąją vietą nustatyti su mama, I. J.. Institucija nurodė, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, ieškovės prašomas išlaikymo dydis užtikrins vaiko poreikius ir jų nepažeis. Atsakovas yra darbingas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) duomenimis atsakovui nedarbingumo lygis nenustatytas, todėl atsakovas turi galimybes teikti išlaikymą sūnui po 250 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Institucija taip pat neprieštaravo, jog iš atsakovo būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas – 450 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies
Šalys pripažino, kad kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, santuoka faktiškai iširusi ir gyvenimas kartu nebegalimas.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).
Šalys, kaltinusios viena kitą dėl nepagarbos ir nelojalumo sutuoktiniui, neištikimybės, teismo posėdyje sutarė, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, teisiškai nėra reikšminga kurio sutuoktinio kaltė yra didesnė, todėl šalims pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Šalių santuokoje 2013-02-13 gimė sūnus G. J.. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos. Šalims sutarus, kad sūnaus gyvenamoji vieta butų nustatyta su motina šalių reikalavimas tenkinamas.
Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas priešieškiniu keitė savo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, tuo tarpu ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, jį lankytų, pasiimtų kartu pas save ir ginčo iš ieškovės pusės dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė savo pasiūlytą bendravimo su sūnumi tvarką. Nurodė, kad susiras darbą ir galės sūnų lankyti dažniau, sutiko, kad šiuo metu su sūnumi gyvai bendrauja mažiau, kadangi gyvena kitame mieste, Marijampolėje, todėl važinėti pas sūnų į Rūdiškes, jam kaip darbo ieškančiam asmeniui yra papildoma finansinė našta.
Žemesnės instancijos teismas
Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas siūlo su ieškove suderintiną ir lanksčią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, teismas atsižvelgdamas į tai, jog pritaikius tokią atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarką, ginčų tikimybė tarp šalių dėl bendravimo su vaiku laiko ir galimybių yra minimalizuojama, todėl sprendžia nustatyti atsakovo pasiūlytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką.
Dėl išlaikymo priteisimo
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo M. J. šalių nepilnamečiam sūnui G. J. išlaikymą po 250 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Atsakovas su tokiu ieškovės prašymu nesutiko, prašė priteisti nedidesnį kaip 150 Eur išlaikymą kas mėnesį.
Pažymėtina, jog kaip matyti iš atsakovo byloje pateiktų duomenų – vaikų gimimo liudijimų kopijų, atsakovas be G. J. turi dar dvi dukras, kurios jau yra pilnametės. Kaip nurodė priešieškinyje ir paaiškino teismo posėdžio metu, savo nesutikimą su ieškovės prašomu išlaikymo dydžiu atsakovas motyvuoja tuo, jog pilnametėms dukroms skiria po beveik 100 Eur kiekvienai dukrai, kadangi dukros studijuoja. Išlaikymo mokėjimą patvirtina byloje atsakovo pateikti bankiniai mokėjimo išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas reguliariai perveda po 178 Eur dukrų motinai, mokėjimo paskirtyje nurodant „alimentai“.
Ieškovė taip pat nurodė, kad jos namuose gyvena pilnametė dukra, kuriai yra 22 metai, kuri taip pat mokosi, šiuo metu studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, todėl jai taip pat padeda finansiškai.
Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nustatymo šalių nepilnamečiam sūnui G. J., pažymėtina, jog šalių nurodytos aplinkybės dėl paramos pilnamečiams vaikams, sudaro pagrindą vertinti šalių turtinę padėtį, tačiau nėra esminės. Pažymėtina, jog tiek atsakovo dukros, tiek ieškovės dukra yra pilnamečiai asmenys ir išlaikymas, jei šiuo metu ir yra skiriamas, tačiau bus skiriamas tik tuo laiku, kol asmenys mokosi aukštosiose mokyklose, o pasikeitus aplinkybėms (pvz. dukroms palikus aukštąją mokyklą, ar susiradus darbą) šalys savo dukroms išlaikymo galės nebeteikti. Tuo tarpu, šalių nepilnametis sūnus G. J. yra 8-erių metų amžiaus ir išlaikymas šalių sūnui reikalingas nuolatos iki sūnus sulauks pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovas nurodė, jog šiuo metu yra bedarbis ieškantis darbo, tačiau atsakovas yra darbingas, todėl gali teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui.
Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, vertinamos tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis galinti užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas išlaikymas maksimaliai tenkinantis vaiko poreikius, o jeigu ne - išlaikymo dydis turi patenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris nuo 2021-01-01 pagal 2020-10-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 nuo 2021-01-01 yra 468,41 Eur po mokesčių. Vadovaujantis CK 3.156 str. įtvirtintu tėvų valdžios lygybės principu, minimalus išlaikymas vaikui teikiamas kiekvieno iš tėvų neturėtų būti mažesnis negu 234 Eur.
Atsakovas, nesutikdamas su išlaikymo dydžiu apeliavo į ieškovės pateiktą vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę, nesutiko su 50 Eur išlaidomis komunalinėms paslaugoms, 24 Eur išlaidoms internetui, 30 Eur išlaidomis laisvalaikiui, 60 Eur išlaidomis dienpinigiams.
Pažymėtina, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko poreikiai kinta, todėl nustatyti preciziškai tikslios skirtinos išlaikymui dydžio sumos nėra galimybės. ir tikslo. Teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovės prašomas išlaikymas neatitinka vaiko poreikių ar yra aiškiai per didelis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais dydžiais nėra pagrindas jų nevertinti kaip būtinųjų vaiko poreikiams skirtinų išlaidų.
Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma tik 16 Eur viršija minimalią teiktino išlaikymo sumą, todėl negali būti laikoma nepagrįsta, juo labiau, kad patiriamos ir specifinės išlaidos vaiko skandžio ir regos korekcijai. Be to ieškovė prašo iš atsakovo priteisti mažiau negu jam priklausytų mokėti pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimą.
Atsakovas nurodė, kad į išlaikymo sumą turi būti įtrauktas valstybės mokama išmoka vaikams. Su šiuo atsakovo argumentu teismas neturi pagrindo nesutikti, juolab atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, kuri vertinama kaip patenkinama, atsakovas nedirba, turto neturi.
Viešai prieinamais SADM duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 eurų (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Tai reiškia, jog atsakovei, auginančiai sūnų priklauso minėta išmoka.
Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašoma išlaikymo suma proporcingai mažinama nuo 250 iki 215 Eur (250 – (70 ÷2) = 215 Eur), todėl ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai priteisiant išlaikymą po 215 Eur periodinių išmokų mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė prašė priteisti 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 100 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki kreipimosi į teismą dienos (2021-01-15) (100 × 4,5 mėn. = 450 Eur). Išlaikymo įsiskolinimą motyvavo tuo, jog prašo atsakovas turėtų teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kiekvieną mėnesį, tačiau nuo tada, kai paliko šeimą (2021 m. rugsėjo mėn.), teikia išlaikymą tik po 150 Eur, kuris ieškovės teigimu yra nepakankamas.
Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinio reikalavimas dėl 250 Eur išlaikymo priteisimo yra patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 215 Eur išlaikymą, todėl atitinkamai išlaikymo įsiskolinimo suma perskaičiuojama ir sudaro 337,50 Eur ((215 – 150) x 4,5 mėn. = 337,50 Eur)).
Dėl santuokinių turto padalinimo
Ieškovė pateikė reikalavimą padalinti santuokoje įgytą turtą : suvirinimo aparatą, - 200 Eur, suvirinimo skydelį, - 100 Eur, Co2 angliarūgštės balioną, - 180 Eur, diskinį pjūklą, - 100 Eur, akumuliatorinį gręžtuvą, - 200 Eur, akumuliatorių rinkinį, - 50 Eur, smūginį gręžtuvą, - 100 Eur, siaurapjūklį, - 150 Eur, kampinį šlifuoklį, - 100 Eur, grandininį pjūklą “Husgvarna”, - 250 Eur, lituoklį, - 30 Eur, galvučių, įrankių rinkinį, - 50 Eur; sukimo antgalių rinkinį, - 50 Eur, atsuktuvų rinkinį, - 30 Eur, Antgalių rinkinį, - 20 Eur, Kombinuotų raktų rinkinį,- 80 Eur, 3 dviračius, po 200 Eur, - 600 Eur, įvairius žvejybos įrankius ir jų priedus - meškeres, rites, akumuliatorius valties varikliui, valus, voblerius, kabliukų rinkinius plūdes, skritulius ir kt. - 1000 Eur, bendros 3 290 Eur vertės, priteisiant šį turtą natūra atsakovui M. J..
Taip pat I. J. priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei atsakovui natūra priteistino turto – 1 645 Eur ir 2 900 vertės piniginę kompensaciją už be ieškovės žinios parduotą santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso ieškovei priteisti 4 545 Eur kompensaciją.
Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu. Nurodė, kad dalį minėtų daiktų įsigijo dar iki santuokos, t. y. iki 2012-12-30, dirbdamas Airijoje statybų įmonėje „A. P. H. LTD“, kuriuos asmeninėms reikmėms naudoja ir šiai dienai, todėl minėti daiktai neturėtų būti įtraukti į dalintiną turto sąrašą. Paaiškino, kad šį faktą gali patvirtinti jų konstrukcija, o konkrečiai – el. maitinimo lizdai, kurie yra trišakiai, ir Lietuvoje neparduodami, kadangi jiems reikalinga 110V elektros įtampa, tuo tarpu Lietuvoje prietaisai naudoja 220-230V įtampą, taip pat ant visų prietaisų įsigytų dar iki santuokos yra jo buvusios įmonės lipdukai.
Iš atsakovo priešieškinio priedų – 2009-01-22 laiško dėl darbo santykių matyti, kad atsakovas 2009 metais dirbo Airijoje statybų įmonėje. Šalys santuoką sudarė 2012-12-30, t. y., po to, kai atsakovas grįžo į Lietuvą. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, atsakovo elektriniai prietaisai yra su trišakiais elektros maitinimo lizdais, daiktai panaudoti, ant daugelio prietaisų yra įmonės lipdukai su logotipais „A. P. H. LTD“. tai duoda pagrindą labiau tikėtinai aplinkybei, kad šie prietaisai įgyti Airijoje iki šalių santuokos.
Ieškovė į bylą pateikė nuotraukas, iš nurodomo kaip atsakovo telefono „Samsung“, kuriose matyti žuvų kabliukai, masalai, valtis. Nuotraukos darytos 2016-2017 metais. Tačiau iš pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti nei telefono, nei jame užfiksuotų nuotraukų kilmės, daiktų įsigijimo laiko, savininko, turto vertės. Be to, atsakovas kategoriškai patvirtino, kad iš namų visus savo telefonus yra paėmęs, sūnui yra palikęs telefoną „Xiaomi“. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovės pateiktus įrodymus dėl jų nepakankamumo sprendžiant klausimą dėl šalių dalintino turto, susijusio su žvejybos reikmenimis bei valtimi.
Kitų ieškovės ieškinyje nurodytų daiktų kaip angliarūgštės balionas, suvirinimo aparatas, atsakovas nurodė, jog šie daiktai jam nepriklauso, juos namuose lakė paprašytas pasaugoti. Be to, nesutiko su ieškovės nurodyta daiktų verte, kuri, kaip nurodė, niekaip nepagrįsta.
Dėl dviračių (600 Eur vertės), atsakovas nurodė, kad šiuos dviračius įsigijo dar iki santuokos pigiai, kadangi buvo su minimaliais defektais, juos parsivežė į Lietuvą, juos pardavinėjo Lietuvoje su ieškove turguje, ir jai šios aplinkybės turėjo būti puikiai žinomos. Kalnų dviratį gavo dovanų iš draugo Norvegijoje, todėl tai jo asmeninis turtas ir negali būti traukiamas į dalintinų daiktų sąrašą. Ieškovės pateiktos nuotraukos darytos 2017 metais. Šiuo metu dviračių nebėra.
CPK 178 str. įpareigoja šalis įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindą. Ieškovė, reikalaudamas padalinti turtą kaip įgytą santuokoje turi įrodyti, kad šis turtas egzistuoja santuokos nutraukimo momentu, kad šis turtas įgytas santuokoje, o kilus ginčui dėl turto vertės pagrįsti ar bent motyvuoti ieškinyje nurodyto turto vertę. Ieškovė tinkamai nepagrindė ir neįrodė, kad visi dalintino kilnojamo turto sąraše esantys daiktai yra, kad jie yra šalių bendroji nuosavybė.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinyje nurodytas turtas:
Suvirinimo aparatas, - 200 Eur, Suvirinimo skydelis, - 100 Eur, Co2 angliarūgštės balionas, - 180 Eur, diskinis pjūklas, - 100 Eur, akumuliatorinis gręžtuvas, - 200 Eur, akumuliatorių rinkinys, - 50 Eur, Smūginis gręžtuvas, - 100 Eur, siaurapjūklis, - 150 Eur, kampinis šlifuoklis, - 100 Eur, grandininį pjūklas “Husgvarna”, - 250 Eur, Lituoklis, - 30 Eur, galvučių, įrankių rinkinys, - 50 Eur; sukimo antgalių rinkinys, - 50 Eur, atsuktuvų rinkinys, - 30 Eur, antgalių rinkinys, - 20 Eur, kombinuotų raktų rinkinys,- 80 Eur, 3 dviračiai, po 200 Eur, - 600 Eur, įvairūs žvejybos įrankiai ir jų priedai - meškeres, rites, akumuliatorius valties varikliui, valus, voblerius, kabliukų rinkiniai plūdės, skrituliai ir kt. – 1 000 Eur, bendros 3 290 Eur vertės neįtrauktinas į bendrą dalintino turto sąrašą, todėl spręsti dėl kaip dalintino santuokoje įgyto turto nėra pagrindo.
Byloje taip pat keliamas klausimas dėl santuokoje šalių įsigyto automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį bylos duomenimis atsakovas įsigijo savo vardu 2019-04-02, vėliau, t. y. 2020-10-01, pardavė. Ieškovė nurodė, kad automobilis buvo pirktas už 5 800 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją lygią pusei šio automobilio vertės, t. y. 2 900 Eur.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
Atsakovas byloje įrodinėjo, jog lėšas automobiliui įsigyti gavo iš draugo K. Z. ir sesers vyro Ž. Ž. pagal du vekselius po 2900 Eur sumoms, kuriuos įsipareigojo apmokėti vekselių gavėjams. Kaip paaiškino teismo posėdyje vekselius apmokėjo iš karto pardavęs automobilį, t. y. 2020-10-01.
Ieškovė nurodė priešingas aplinkybes – jog automobilio įsigijimui atsakovas turėjo 2 000 Eur, kitą dalį pinigų paskolino ieškovės mama, kuri apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino skolinusi šeimai pinigus kaip paaiškino „baltai mašinai įsigyti“.
Atsakovo pateikti įrodymai dėl jo pasirašytų vekselių automobilio pirkimui nepagrindžia jo asmeninės nuosavybės teisės į automobilį ir nepaneigia įstatymu nustatyto sutuoktinių turto bendrumo. Šiame kontekste galima būtų kalbėti apie vekseliuose nurodytą prievolę grąžinti skolą, kaip bendrą sutuoktinių ar atsakovo asmeninę skolą, bet ne apie automobilio nuosavybę. Juo labiau, kad ieškovė apie šiuos sandorius nurodė nieko nežinojusi, o šią aplinkybę sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, kai pareiškė reikalavimą padalinti santuokoje įgytą minėtą automobilį.
Kadangi automobilį atsakovas pardavė be ieškovės sutikimo ir žinios, vertintina, kad automobilis liko atsakovui, todėl pardavęs bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą atsakovas turi kompensuoti ieškovei bendro turto dalį. Abi šalys nurodė, kad automobilio vertė buvo 5800 Eur, nutraukus santuoką ieškovei iš atsakovo priteistina pusė automobilio vertės, t. y. 2 900 Eur, piniginė kompensacija.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2345/37344 dalys ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šalys pripažino, kad santuokoje šis turtas buvo pagerintas įrengiant ieškovei priklausančioje pastato dalyje pirtį, tačiau kilo ginčas dėl to, kieno lėšomis buvo šis turtas pagerintas. Ieškovė teigė, jog šis turtas buvo pagerintas jos asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jos mišką, o atsakovas teigė, jog atsakovė pinigų neturėjo, todėl medžiagas pirties ir priešpirčio statyboms jis pirko už savo asmenines lėšas. Tiek viena, tiek kita pusė savo paskaičiavimus ir įrodymus, kurie, anot šalių, patvirtina jų išleistas lėšas pirties statyboms. Tačiau sutuoktinis, siekdamas paneigti įstatymu įtvirtintą santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpciją, turi tai įrodyti. Nei šalių pateikti jų banko sąskaitų išrašai, nei statybinių medžiagų pirkimą patvirtinantys dokumentai nepatvirtina, kad jos buvo pirktos iš asmeninių sutuoktinių lėšų, o pats miško pardavimo faktas nepatvirtina, kad už asmeninio ieškovės turto pardavimo lėšos buvo panaudotos būtent jos turto pagerinimui. Todėl teismas konstatuoja, kad asmeninis ieškovės turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu.
Tarp šalių kilus ginčui dėl turto pagerinimų vertės, buvo paskirta teismo ekspertizė skaičiuojamajai statybos kainai nustatyti. Pagal 2021-09-20 statybos techninės teismo ekspertizės išvadą ieškovės turto pagerinimai įvertinti 4714,03 Eur. Kadangi ieškovės asmeninis turtas buvo pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis, iš ieškovės atsakovui priteisiama pusė šių pagerinimų vertės – 2357 Eur.
Įvertinus tai, kad iš atsakovo ieškovei priteistina 2900 Eur kompensacija dėl bendro sutuoktinių turto sumažėjimo, atsakovui pardavus automobilį, daroma sutuoktinių vienas kitam mokėtinų sumų užskaita ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 534 Eur. kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė I. J. buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2021-10-18 pažymoje nurodyta, jog ieškovei suteikta teisinių paslaugų už 540 Eur.
Atsakovas byloje patyrė 2 988 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 189 Eur žyminis mokestis, 1 800 Eur už nekilnojamo turto ekspertizę bei 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą.
Tiek ieškovė ieškiniu, tiek atsakovas priešieškiniu reiškė po 3 savarankiškus reikalavimus – santuokos nutraukimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuris patenkintas visiškai, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas, kuris ieškiniu iš esmės patenkintas, bei turto padalinimo, dėl kurio ieškovės reikalavimas patenkintas iš dalies (64 proc.), atsakovo reikalavimas patenkintas visiškai (100 proc.).
Patenkinus 2/3 priešieškinio reikalavimų atsakovui iš ieškovės priteistina 2 247 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo iš atsakovo valstybės naudai priteistina 360 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 77 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas dalies, t. y. 643 Eur priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo atsisakė (3000 Eur - 2357 Eur = 643 Eur), todėl atsakovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytos reikalavimo dalies, kuri sudaro 11 Eur (643 Eur × 3 proc. × 75 proc. × 75 proc. = 11 Eur).
Atlikus grąžintinos ir mokėtinos žyminio mokesčio sumos įskaitymą (77 Eur - 11 Eur = 66 Eur), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 66 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 - 265, 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Nutraukti I. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo I. J. palikti santuokinę pavardę J..
Nustatyti nepilnamečio vaiko G. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. J..
- M. J. su sūnumi G. J. bendrauja ne mažiau nei vieną ir ne daugiau nei du savaitgalius per mėnesį pasiimdamas jį į savo gyvenamąją vietą penktadienį nuo 18.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 18.00 val.;
- Dėl sūnaus G. J. pasiėmimo klausimas suderinamas telefonu su ieškove I. J. ne vėliau kaip trys dienos iki savaitgalio, kurį planuojama pasiimti vaiką
- M. J. bendravimas su sūnumi G. J. Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų švenčių yra suderinamas ne mažiau nei trys dienos iki švenčių telefonu su ieškove I. J..
- Tėvo bei savo gimimo dieną ieškovas M. J. praleidžia su sūnumi G. J. nuo 10 val. iki 18 val. savo gyvenamojoje vietoje;
- Sūnus G. J. pusę ugdymo bei mokymo įstaigose trunkančių pavasario, vasaros, žiemos bei rudens atostogų sūnus praleidžia atsakovo M. J. gyvenamojo vietoje.
- Ieškovė I. J. telefonu informuoja atsakovą M. J. apie nepilnamečio sūnaus G. J. ligas, sveikatos problemas, mokymo pasiekimus, rezultatus.
- I. J. be M. J. sutikimo negali sūnaus G. J. išsivežti gyventi į bet kurią užsienio valstybę.
Priteisti iš M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 15 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš M. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 337,50 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui G. J., gim. (duomenys neskelbtini).
Pavesti I. J. vaikui skirtą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Priteisti I. J. iš M. J. 543 Eur kompensaciją už parduotą automobilį automobilio Peugeot 508, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš M. J. 360 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Priteisti iš I. J. M. J. 2247 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.