Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo nuteistajam S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. nuteistas Maskvos miesto teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas organizuota grupe neteisėtai realizuoti narkotines medžiagas itin stambiu mastu) ir jam paskirta galutinė 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. sausio 25 d. Bausmės pradžia – 2019 m. gruodžio 18 d.

Bausmės pabaiga – 2029 m. rugpjūčio 16 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. liepos 9 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo nuteistajam S. B.. Teikime nurodyta, kad į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą S. B. konvojuotas (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001 m. birželio 25 d. sutartį dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti S. B. buvo perduota iš Rusijos Federacijos atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis yra laikoma Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teikimu prašoma nustatyti nuteistajam S. B. nustatyti laisvės atėmimo bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) atitinkamus straipsnius.

Teismo posėdžio metu nuteistasis S. B. paaiškino, kad jis rašė prašymą perduoti jį Lietuvos Respublikai bausmės atlikimui. Nesutinka, kad būtų nustatytas bausmės laikas.

Teismo posėdžio metu advokatas A. P. nurodė, kad S. B. (duomenys neskelbtini) Kaliningrado poste buvo perduotas iš vienų pareigūnų kitiems. Rusijos Federacijos nuosprendis yra neteisėtas, nes priimtas teroristinės valstybės teismo, kuriam įtaką daro Rusijos Federacijos prezidentas. S. B. nesutiko kariauti Ukrainoje, prašė jį perduoti Lietuvai. Be to, šiuo metu yra denonsuota 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose.

Teismo posėdžio metu prokuroras siūlė teikimą tenkinti. S. B. įvykdyta veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir siūlė nustatyti tokią pačią bausmę, kokia buvo nustatyta Rusijos Federacijos ir į bausmės laiką įskaityti jau atliktą bausmės dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina ir pataisos įstaigos rūšį nustato apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, šią laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos administracijos teikimu.

Nuteistasis S. B. Lietuvos Respublikai likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimui perduotas, vadovaujantis 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti, nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo S. B. gynėjo teiginiais, kad yra denonsuota ir nuo 2025 m. sausio 21 d. nustojo galioti 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Visgi, 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti, nėra nutraukta ir yra galiojanti. Taip pat tiek Lietuvos Respublika, tiek ir Rusijos Federacija yra tam tikrų Europos Tarybos konvencijų dalyvės, Jungtinių Tautų konvencijų dalyvės, kurios reguliuoja savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose.

Vadovaujantis 2001 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti 8 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam paskirta bausmė vykdoma remiantis valstybės, priėmusios nuosprendį, teismo nuosprendžiu. Valstybės, vykdančios teismo nuosprendį, kompetentingas teismas, atsižvelgdamas į priimtą nuosprendį, vadovaudamasis savo valstybės įstatymais, nustato tokį patį laisvės atėmimo terminą, koks buvo paskirtas pagal nuosprendį. Jeigu pagal valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymus už šią veiką didžiausias laisvės atėmimo terminas mažesnis negu paskirtas pagal nuosprendį, tai valstybės, vykdančios nuosprendį, teismas nustato maksimalų laisvės atėmimo terminą, numatytą Valstybės, vykdančios nuosprendį, įstatymų už tokią pačią veiką.

Kaip minėta, S. B. Maskvos miesto teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį (pasikėsinimas organizuota grupe neteisėtai realizuoti narkotines medžiagas itin stambiu mastu), paskiriant už veiką, numatytą Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje – 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 800 000 rublių baudą.

S. B. veika, kvalifikuota pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, kaip pasikėsinimas organizuota grupe neteisėtai realizuoti narkotines medžiagas itin stambiu mastu.

Pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra laikomas tyčinis veikimas ar neveikimas, tiesiogiai nukreiptas daryti nusikaltimą, jei nusikaltimas nebuvo baigtas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo to asmens valios.

Pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 1 dalį kyla atsakomybė už neteisėtą narkotinių priemonių, psichotropinių medžiagų ar jų analogų gaminimą, pardavimą ar siuntimą, taip pat neteisėtą augalų, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar jų dalių, kurių sudėtyje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pardavimą ar siuntimą (2010 m. gegužės 19 d. Federalinio įstatymo Nr. 87-FZ redakcija), pagal to paties straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė veikiant organizuota grupe, o pagal to paties straipsnio 5 dalį kyla atsakomybė dėl straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas, padarytas itin stambiu mastu.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalį, organizuota grupė yra tada, kai du ar daugiau asmenų iš anksto susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimtie iki penkiolikos metų.

Nuteistojo S. B. veikos, kvalifikuotos pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, kaip pasikėsinimas organizuotoje grupėje neteisėtai realizuoti narkotines medžiagas itin stambiu mastu, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu nuteistam asmeniui paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, tęsiant jos vykdymą Lietuvoje, gali būti modifikuojama tik tiek, kiek to reikalauja atitinkami Lietuvos įstatymai. Sprendžiant bausmės atlikimo tęstinumo klausimus užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra revizuojamas ir bausmė iš naujo nėra skiriama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2011).

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas bausmės konversijos klausimą, yra saistomas nuosprendį priėmusios valstybės nustatytų faktinių aplinkybių ir nustatant bausmės trukmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus, nuosprendį priėmusios valstybės įvertintos aplinkybės turi būti vertinamos analogiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad S. B. Maskvos miesto teismo 2001 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį ir 30 straipsnio 3 dalį, paskirta 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės, be to, BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė yra 10 metų laisvės atėmimo bausmė, atlikus bausmės konversiją S. B. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nustatytina tokio paties dydžio, tai yra, 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad baudą S. B. yra sumokėjęs.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, S. B. padaryta nusikalstama veika pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir už šį nusikaltimą nustatytina 9 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytinas nuteistojo kardomojo kalinimo laikas nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2022 m. sausio 25 d.) ir pagal Maskvos miesto teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį iš dalies atlikta bausmė nuo 2022 m. sausio 25 d. iki S. B. perdavimo Lietuvai dienos ((duomenys neskelbtini)) ir nuo S. B. perdavimo Lietuvai dienos ((duomenys neskelbtini)) iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 2001 m. birželio 25 d. sutartimi dėl asmenų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, perdavimo bausmei atlikti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 – 365⁵ straipsniais,

nutaria:

Tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo teikimą.

Pripažinti Maskvos miesto teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), Maskvos miesto teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228.1 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi, ir nustatyti jam 9 (devynių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti S. B. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo (2022 m. sausio 25 d.) ir pagal Maskvos miesto teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį iš dalies atliktą bausmę nuo 2022 m. sausio 25 d. iki S. B. perdavimo Lietuvai dienos ((duomenys neskelbtini)) ir nuo S. B. perdavimo Lietuvai dienos ((duomenys neskelbtini)) iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.