Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. (anksčiau J. B.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą bei laiką atstovas informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 23 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Tvarką, kuria vadovaujantis nagrinėjami prašymai dėl jos suteikimo, nustato Nuteistųjų malonės prašymų nagrinėjimo tvarka, patvirtinta 1993 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas dekretu Nr. 9. Nuteistųjų malonės prašymų nagrinėjimo tvarkos 2 punkte numatyta, kad nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir pasiūlymus dėl jų teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Minėtos tvarkos 8 punkte nustatyta, kad malonė nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretais. Nuteistųjų malonės prašymai, paduoti per pataisos darbų įstaigų administraciją, svarstyti siunčiami su teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašais, išsamiomis charakteristikomis apie nuteistųjų darbą ir elgesį, nurodant administracijos nuomonę dėl prašymų esmės, taip pat su kitais dokumentais ir duomenimis, kurie turi reikšmės svarstant malonės prašymą (10 p.).

Teismas pažymi, jog atsiliepime pateikti atsakovo paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai (b. l. 28) patvirtina, jog atsakovas neneigia aplinkybių, kad pareiškėjo malonės prašymą gavo, užregistravo, tačiau dėl neaiškių aplinkybių malonės prašymo į Malonės komisiją neišsiuntė, nors tai atlikti privalėjo. Taigi, byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog dėl Lukiškių TI-K neveikimo – malonės prašymo neišsiuntimo, jis patyrė didelius išgyvenimus, pablogėjo jo psichinė sveikata, todėl buvo priverstas vartoti antidepresantus. 2019 m. balandžio 18 d. teisme gautas medicininis pažymėjimas, kuriame yra nurodoma, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie psichikos ar priklausomybių ligas nėra. Ambulatoriškai gydytas epizodiškai dėl adaptacijos sutrikimo, emocinio nestabilumo, yra manipuliacijos elementų, kas yra natūralu kalinimo sąlygomis (b. l. 52).

Taip pat teismas atsižvelgia į pareiškėjo ankstesnius dvasinius išgyvenimus, už kuriuos jau yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Administracinėje byloje Nr. I-3760-643/2018 pareiškėjas nurodė, kad dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2018 m. kovo 9 d. jam pablogėjo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją. Administracinėje byloje Nr. I-1056-189/2018 pareiškėjas nurodė, kad dėl teisės aktų pažeidimų kalint Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Minėtose administracinėse bylose pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimas (teismo sprendimai nėra įsiteisėję). Taip pat pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas priteistas administracinėse bylose Nr. A-2019-520/2017, Nr. A-3395-438/2016, Nr. I-3493-281/2016, Nr. I-3387-402/2016. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėjo sveikatos būklę lemia daug veiksnių – tiek išgyvenimai, patirti sužinojus apie neperduotą malonės prašymą, tiek ankstesni išgyvenimai. Tą patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai minėtose administracinėse bylose.

Pareiškėjas neišsiųstame malonės prašyme prašė sutrumpinti bausmės laiką 2 metais (b. l. 10). Pareiškėjas nuteistas 18 metų laisvės atėmimo, bausmę atlieka nuo 2013 m. Taigi pareiškėjo prašymo neišsiuntimas laiku niekaip nėra kliūtis Malonės komisijai svarstyti jo prašymą ir atitinkamai jį tenkinti ar netenkinti.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. LVAT administracinėje byloje Nr. A-520-2275/2012 yra nurodęs, jog teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė, kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika taikoma ir LVAT nagrinėtose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. A-2-718/2007, A-444-619/2008, A-146-1240/2011, A-756-143/2012 ir kt.).

Įvertinus teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, proceso šalių argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pareigūnai, neišsiųsdami pareiškėjo malonės prašymo Malonės komisijai, neveikė taip kaip privalėjo veikti, todėl sutiktina su pareiškėju, jog esant paminėtoms aplinkybėms, pareiškėjas patyrė išgyvenimus. Tačiau, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstumo klausimą, nagrinėjamu atveju vertintina ir tai, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis su pakartotiniu malonės prašymu sutrumpinti bausmę 2 metams (nuteistas 18 metų laisvės atėmimo, bausmę atlieka nuo 2013 m.), kad pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę nelaikytini tokiais intensyviais (pareiškėjo teigimu gydymas buvo skirtas mėnesiui b. l. 66–67, pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje duomenų apie psichikos ar priklausomybių ligas nėra), todėl spręstina, jog jo teisės pažeidimo kreiptis su malonės prašymu į Malonės komisiją fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais (LVAT nutartis Nr. A-444-619/2008).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo O. S. skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė su malonės prašymu kreiptis į Malonės komisiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo O. S. (anksčiau J. B.) skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo O. S. (anksčiau J. B.) teisė su malonės prašymu kreiptis į Malonės komisiją.

Pareiškėjo O. S. (anksčiau J. B.) reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.