Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei, gynėjui advokatui J. B., nukentėjusiajai D. B., nukentėjusiosios D. B. atstovui advokatui S. S., civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklo paslaugos“ atstovui advokatui Martynui Pečiuliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našlys, dirbantis vairuotoju uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, teistas 2012 m. kovo 19 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, paskirta 520 Lt bauda, bausmę atlikęs 2012 m. gegužės 2 d., teistumas panaikintas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J., dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklo paslaugos“ Šiaurės regiono Technikos skyriaus darbų vykdytoju, būdamas atsakingas už darbų saugos reikalavimų laikymąsi, 2013 m. liepos 24 d., apie 13 val., Ignalinos rajono savivaldybės Kaniūkų kaime, vadovaudamas brigadai, vykdančiai Dūkšto transformatorinės pastotės 10 kV oro linijos L-200 įrenginių remontą, pažeisdamas Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 33 punktą, nustatantį, kad darbų vykdytojui darbų vadovo nurodymai yra privalomi, nurodė vykdyti darbų vadovo P. Š. 2013 m. liepos 23 d. nurodyme Nr. R-PŠ-145 dėl darbų elektros įrenginiuose 2013 m. liepos 24 d. nenumatytą, nuo įtampos neatjungto įrenginio – oro linijos skyriklio D-272 – remontą ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui – nuo techninės elektros poveikio mirė nurodymą remontuoti įrenginį vykdęs brigados narys D. C..

Kaltinamasis I. J. kaltę pripažino ir paaiškino, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje „Elektros tinklo paslaugos“ dirbo Šiaurės regiono Technikos skyriaus darbų vykdytoju. 2013 m. liepos 24 d. darbų vadovas P. Š. davė rašytinį nurodymą darbų atlikimui ir darbo vietų paruošimui. Jo brigada, kurios nariais buvo D. C., G. J., S. C. ir S. B., turėjo remontuoti Dūkšto transformatorinės pastotės 10 kV oro linijos L-200 įrenginius. Atvykus į Kaniūkų kaimą, parengė darbo vietas, kaip numatyta nurodyme – atjungė oro linijų skyriklius, įjungė įžeminimo peilius, uždėjo kilnojamąjį įžemiklį. Oro linijos skyriklis D-272 buvo atjungtas pirmiau, todėl jo neatjunginėjo, bet ir nepažymėjo įspėjamaisiais plakatais, nors privalėjo tai padaryti. S. C. ir G. J. buvo pavesta tiesinti atramas, o jis su S. B. ir D. C. remontavo oro skyriklius. Apie 13 val. atvažiavo prie skyriklio D-272. Pagal elektros linijos schemą, kurios juodai-balta kopija jam buvo duota, kad būtų lengviau orientuotis vietovėje, šis skyriklis pažymėtas, kaip remontuotinas, todėl nusprendė remontuoti ir šį skyriklį – nudažyti įžeminimo peilius. Schemoje žymimi kelių dienų darbai ir originale vietos, kuriose tą dieną neturi būti dirbama, pažymimos raudonai, bet jis turėjo juodai-baltą kopiją ir to neįvertino. Nustatydamas darbo vietą turėjo vadovautis ne schema, o nurodymu, kuriame skyriklio D-272 remontas nenumatytas. Tas skyriklis atjungė oro liniją L-200, bet turėjo įtampą iš oro linijos L-500. S. B. bokšteliu pakėlė jį ir D. C. prie skyriklio. Pasilenkęs maišė dažus, o D. C. tuo metu prisilietė prie laido ir gavo elektros iškrovą. Pamatęs, kad D. C. purto, sušuko S. B. greitai patraukti bokštelį ir mėgino atitraukti D. C., bet ir pats gavo elektros smūgį. Atsigavęs kartu su S. B. darė D. C. dirbtinį kvėpavimą, bet atgaivinti nepavyko. Atvykę medikai konstatavo D. C. mirtį. Pripažįsta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo kaltės ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Nukentėjusioji D. B. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 32-33 b. l.), kad D. C. jos sūnus, kuris kartu su ja viename bute gyveno ir tik paskutines dvi savaites gyveno (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kurį ji sūnui nupirko. Santykiai su sūnumi buvo draugiški, artimi ir glaudūs, todėl dėl netikėtos sūnaus netekties patyrė emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus. Iš sūnaus darbovietės niekas pas ją atvykęs nebuvo, neatsiprašė ir nepaaiškino, kas tą dieną atsitiko, dėl ko žuvo sūnus.

Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 61 b. l.) paaiškino, kad 2014 m. liepos 24 d., apie 13 val., atvyko į Kaniūkų kaimą vykdyti skyriklių remonto darbų. Brigadininkas I. J. nurodė vykti prie 10 kV elektros linijos skyriklio D-272. Į automobilio bokštelį įlipo elektrikas D. C. ir brigadininkas I. J.. Juos pakėlė prie ant stulpo sumontuotų įžeminimo peilių, kad juos nudažytų. Pamatė, kad prie D. C. rankos, kurioje laikė teptuką ir siekė dažyti įžeminimo peilį, matosi elektros iškrovos lankas. Pasuko bokštelį į šoną ir atitraukė nuo skyriklio darbuotojus, kurie bokštelyje buvo nugriuvę. Nuleido bokštelį ir kartu su atsigavusiu I. J. iškėlę D. C., darė dirbtinį kvėpavimą. Iškvietė medikus. Atvykę medikai konstatavo, kad D. C. mirė. Nežinojo, kad neatjungta elektros įtampa nuo atramos, prie kurios vykdė darbus.

Liudytojas S. C. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 63-64 b. l.) paaiškino, kad dirba II grupės elektriku uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. kovo mėnesį šioje įmonėje darbininku įsidarbino ir brolis D.. 2013 m. liepos 24 d. brigada – brigadininkas I. J., auto keltuvo vairuotojas S. B., pagalbiniai darbininkai G. J., brolis D. ir jis turėjo dirbti Dūkšto seniūnijoje. Atvykę į Kaniūkų kaimą, laukė kol I. J. pagal inžinieriaus P. Š. nurodymą atjungė elektros įtampą. Po to I. J. paskirstė darbus – jam ir G. J. nurodė tiesinti atramas, o pats pasiliko dirbti su auto keltuvo vairuotoju S. B. ir broliu D.. Apie 13 val. paskambino S. B. ir pasakė, kad broliui blogai. Atvykęs į įvykio vietą pamatė, kad S. B. ir I. J. pasikeisdami daro dirbtinį kvėpavimą ant žemės gulinčiam broliui, kuris nerodė jokių gyvybės ženklų. Dėl tokio vaizdo labai susijaudino, supanikavo, ėmė šaukti, bet atvykę medikai suleido raminamųjų vaistų ir jis šiek tiek nusiramino. Mano, kad numatytoje darbo vietoje elektra buvo atjungta teisingai, bet privažiuota ne prie to elektros stulpo.

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 71-72 b. l.) paaiškino, kad nuo 2013 m. kovo mėnesio dirba elektriku uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. 2013 m. liepos 24 d. ryte inžinierius P. Š. paskirstė darbus. Jų brigada, kurios nariais buvo brigadininkas I. J., automobilio su grąžtu vairuotojas S. C., auto keltuvo vairuotojas S. B., D. C. ir jis, kaip pagalbiniai darbininkai, turėjo dirbti Dūkšto seniūnijoje. Atvažiavo į Kaniūkų kaimą. I. J. S. C. ir S. B. liepė laukti ant pagrindinio kelio, o pats nuvažiavo atjungti skyriklius pagal inžinieriaus surašytą nurodymą. Skyriklius atjunginėjo vienas I. J., nes jis ir D. C. tokios teisės neturėjo. Jie net nelipo iš automobilio. Atjungęs skyriklius, I. J. paskirstė darbus. S. C. ir jam pavedė tiesinti atramas, o pats pasiliko dirbti su S. B. ir D. C., nes buvo reikalingas auto keltuvas ir pagalbinis darbininkas. Apie 13 val. S. C. paskambino S. B. ir pasakė, kad jo broliui blogai. Atvažiavę į įvykio vietą pamatė, kad I. J. ir S. B. pasikeisdami daro dirbtinį kvėpavimą ant žemės gulinčiam ir gyvybės ženklų nerodančiam D. C.. Neužilgo atvažiavę greitosios pagalbos medikai konstatavo D. C. mirtį. Mano, kad nelaimė įvyko dėl brigados vadovo skubėjimo ir neapdairumo, nes privažiavo prie stulpo, kuris pagal nurodymą tai dienai neturėjo būti remontuojamas.

Liudytojas A. L. (A. L.) ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 69-70 b. l.) paaiškino, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus vadovu. Jam pavaldūs Molėtų, Švenčionių ir Ignalinos skyriai. Įmonė atlieka įvairius darbus, susijusius su elektros oro linijų aptarnavimu. Ignalinos skyriuje yra projektų vadovas P. A., kuris atsakingas už visus remonto objektus. Žemiau pagal pavaldumą inžinierius P. Š., kuris planuoja, organizuoja ir kontroliuoja darbus savo brigadai. Toliau seka darbų vykdytojas I. J., kuris vadovauja savo brigados nariams ir atlieka remontą pagal išrašytus nurodymus. 2014 m. liepos 24 d. popiet paskambino projektų vadovas P. A. ir pranešė, kad Dūkšto transformatorinės pastotės 10 kV oro linijoje L-200 įvyko nelaimingas atsitikimas. Atvykęs į įvykio vietą sužinojo, kad greitosios pagalbos darbuotojai nustatė darbininko D. C. mirties faktą. Pagal inžinieriaus P. Š. sudarytą tos dienos nurodymą matė, kad I. J., S. B. ir žuvęs D. C. neturėjo dirbti prie stulpo, kur įvyko nelaimingas atsitikimas. Suklydo už darbų procesą atsakingas darbų vadovas I. J..

Liudytojas P. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (1 t., 65-68 b. l.), kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. 2014 m. liepos 24 d. ryte pasirašytinai įteikė darbų vykdytojui I. J. 2013 m. liepos 23 d. parengtą, Švenčionių dispečerinio valdymo skyriuje patikrintą nurodymą dėl darbų elektros įrenginiuose ir instruktavo darbų vykdytoją. I. J. brigados nariais buvo S. C., D. C., G. J. ir S. B.. Darbų vykdytojui įteiktame nurodyme R-PŠ-145 buvo aiškiai išdėstyta, kur ir kokie darbai turi būti atliekami ir kaip turi būti paruošta darbo vieta. Apie 13 val. skambučiu į mobilų telefoną buvo pranešta, kad darbuotojai pakliuvo po įtampa ir D. C. reikalinga pagalba. Iškvietė į Kaniūkų kaimą medikus ir policiją. Atvykęs į įvykio vietą, rado du medikų automobilius iš Visagino. Medikai jau buvo konstatavę D. C. mirtį. Pagal darbų vykdytojui išduotą nurodymą oro linijos skyriklio D-272, prie kurio įvyko nelaimingas atsitikimas, remonto darbai neturėjo būti vykdomi, nes šis įrenginys neatjungtas nuo įtampos. Paklausė I. J., kodėl jis kėlėsi prie šio stulpo. I. J. atsakė, kad tiesiog susimaišė.

Darbo sutartis patvirtina, kad 2013 m. liepos 24 d. I. J. dirbo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Šiaurės regiono Technikos skyriaus darbų vykdytoju (1 t., 122-125 b. l.).

Uždarosios akcinės bendrovės „Elektros tinklo paslaugos“ regiono technikos skyriaus darbų vykdytojo pareiginiai nuostatai patvirtina, kad darbų vykdytojas atsakingas už darbų saugos reikalavimų laikymąsi (1 t., 126-128 b. l.).

Darbo sutartis patvirtina, kad D. C. 2013 m. liepos 24 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Šiaurės regiono Technikos skyriaus darbininkas (2 t., 65-66 b. l.).

Įrašas nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale patvirtina, kad 2013 m. liepos 24 d. darbų vykdytojui I. J. buvo duotas nurodymas Nr. R-PŠ-145 dėl Dūkšto transformatorinės pastotės 10kV oro linijos L-200 remonto (2 t., 24-25 b. l.).

2013 m. liepos 23 d. nurodymas dėl darbų elektros įrenginiuose Nr. R-PŠ-145 patvirtina, kad darbų vykdytojui I. J. su brigados nariais D. C., G. J., S. C. ir S. B. nebuvo pavesta remontuoti Dūkšto transformatorinės pastotės 10 kV oro linijos L-200 skyriklį D-272 (2 t., b.l.26).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2014 m. liepos 24 d. 14 val. 10 min. apžiūrint įvykio vietą Kaniūkų kaime prie 10 kV oro linijos atramos Nr. 501/11, ant kurios sumontuotas skyriklis D-272, yra D. C. lavonas ir automobilis GAZ, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) su bokšteliu (1 t., 13-17 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 1032/13(01) patvirtina, kad D. C. 2013 m. liepos 24 d. mirė nuo techninės elektros poveikio (1 t., 20-21 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

I. J. kaltę įrodo paties I. J. parodymai, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų S. B., S. C., G. J., A. L. ir P. Š. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, teismo medicinos specialisto išvada, darbo sutartys, darbų vykdytojo pareiginiai nuostatai, 2013 m. liepos 23 d. nurodymas dėl darbų elektros įrenginiuose. Veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalį, nes pažeidė darbų saugos darbe reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui.

I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nusikalstamos veikos padarymo metu I. J. turėjo neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą. Nors I. J. padarė neatsargų nusikaltimą, bet jo veika sukėlė itin sunkias pasekmes – žuvo žmogus ir teismas sprendžia, kad dėl to negali būti paskirta Baudžiamoj kodekso 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, todėl skiriama sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, o bausmės dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatomas mažesnis už sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkį. Įvertinus tai, kad I. J. gerai charakterizuojamas, vienas augina nepilnametį vaiką (2 t., 147 b. l.), o pirmesnis teistumas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi panaikintas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus supaprastintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis I. J. prisipažįsta esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

I. J. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Iki nuosprendžio priėmimo neatsirado aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų skirti kardomąją priemonę, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskiriama.

Nukentėjusiojo T. (T.) C. ieškinį (1 t., b. l. 49-50) dėl 125000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismas paliko nenagrinėtą, nes civilinio ieškovo atstovas neatvyko į teismo posėdį ( Baudžiamojo proceso kodekso 252 straipsnis).

Nukentėjusioji D. B. pareiškė 100000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t, b. l. 26-29).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma visiškai kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos parinkimą, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Pagal Civilinio kodekso 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šioje normoje nurodytų asmenų ar jiems taikomų kriterijų išvardijimas neturi būti suprantamas kaip kitų asmenų teisės į neturtinės žalos atlyginimą ribojimas, nes joje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenurodytų šioje normoje, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975m. gegužės 15d. rezoliucijos Nr.(75)7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančio asmens santykių pobūdį, kad santykiai turi būti tikrai draugiški iki mirties – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra formuojama praktika, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir kiti asmenys, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. rugsėjo 26d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-351/2007). Artimo ir brangaus žmogaus netikėta mirtis neabejotinai kiekvienam asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, dvasines kančias ir išgyvenimus, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos netekusi sūnaus nukentėjusioji D. B. patyrė neturtinę žala.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ribų įstatymas (Civilinio kodekso 6.250 straipsnis) nenustato. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. įvertinęs: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų. Neturtinės žalos dydžio nustatymo specifika neteisėto gyvybės atėmimo bylose pasireiškia tuo, kad taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ryšį bei santykius tarp ieškovo ir mirusio asmens, tokio ryšio glaudumą, intensyvumą, kadangi tai turi tiesioginę įtaką patiriamų dvasinių ir emocinių išgyvenimų stiprumui, gilumui, o kartu ir galinčios juos kompensuoti piniginės sumos nustatymui.

Nukentėjusiosios D. B. aiškinimas apie glaudžius ir draugiškus santykius su D. C. iki pat jo mirties nėra ginčijamas. Dėl sūnaus netekties nukentėjusioji D. B. patyrė ne tik dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, bet ir susirgo depresija (1 t., 31 b. l.). Už pasekmes ne mažiau reikšmingas kriterijams neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra ir žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamasis I. J. padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Aplinkybių, sunkinančių I. J. atsakomybę nėra. Ieškinys pareikštas ne tik kaltinamajam, bet ir jo darbdaviui bei darbdavio draudikui. Lietuvos teismų praktikoje yra vadovaujamasi nuostata, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atvejais, bet teismas sprendžia, kad į šį kriterijų visgi reikia atsižvelgti, nes kaltinamojo darbdavys ar darbdavio draudikas, atlyginę kaltinamojo padarytą žalą ar jos dalį, įgys regreso teisę į kaltinamąjį, kurio turtinė padėtis gana sunki, nes vienas auginą nepilnametį vaiką, o realiai gaunamas darbo užmokestis nesiekia 2000 Lt. Duomenų apie nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą nėra. Kitų, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, aplinkybių nukentėjusioji ir kaltinamasis nenurodė, ir teismas nenustatė. Įvertinęs aptartų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei kasacinio teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajai D. B. padarytos neturtinės žalos atlygintinas dydis yra 50000 Lt.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. birželio 10 d. raštas Nr. (9.1)3-72835 su priedais (1 t., 79, 85 b. l.) patvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, D. B. 2013 m. lapkričio 15 d. buvo išmokėta 74400 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus.

Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. D. B. išmokėta socialinio draudimo išmoka (74400 Lt) viršija teismo nustatytą neturtinės žalos atlygintiną dydį (50000 Lt), todėl ieškinys atmetamas.

Nukentėjusiosios D. B. atstovas pareiškė prašymą priteisti nukentėjusiajai 2300 Lt išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Pateikti dokumentai – susitarimas Nr. 107, teisinių paslaugų sutartis Nr. 29/14 ir pinigų priėmimo kvitai – patvirtina, kad nukentėjusioji D. B. savo atstovams advokatams K. Rakauskui ir S. S. sumokėjo 2300 Lt. Advokatui K. Rakauskui – 1800 Lt, o advokatui S. S. – 500 Lt. D. B. atstovai byloje veikė kaip civilinio ieškovo atstovai, todėl teismas, spręsdamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio klausimą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Advokatas K. Rakauskas ikiteisminio tyrimo metu parengė ieškinį ir baigus ikiteisminį tyrimą 2014 m. rugpjūčio 20 d. susipažino su visa dviejų tomų, 328 lapų, bylos medžiaga. Teisme advokatas K. Rakauskas D. B. neatstovavo. Advokatas S. S. 2014 m. gruodžio 12 d. atstovavo D. B. dviejų valandų trukmės teismo posėdyje. Advokato K. Rakausko paruoštas ieškinys atmestas, todėl nukentėjusiajai D. B. priteisiama tik dalis išlaidų advokato K. Rakausko paslaugoms apmokėti – už laiką, būtiną susipažinti su visa bylos medžiaga. Procesiniuose dokumentuose nenurodyta advokato susipažinimo su visa bylos medžiaga trukmė, bet teismas sprendžia, kad susipažinti su 2 tomų, 328 lapų bylos medžiaga pakanka keturių valandų, todėl išlaidos tokios trukmės advokato darbo laikui apmokėti turi būti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistos. Vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18 ir 10 punktais teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra – 600 Lt (1000×0,15×4). Advokato S. S. darbo –atstovavimo dviejų valandų trukmės teismo posėdyje – apmokėjimo išlaidos yra 310 Lt (1035×0,15×2). Iš viso nukentėjusiosios D. B. naudai iš kaltinamojo I. J. priteisiama 910 Lt išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106, 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki dvejų metų laisvės atėmimo.

Pritaikius Baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant pareigą per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. J. neskirti.

D. B. ieškinį atmesti.

Priteisti iš I. J. D. B. naudai 910 Lt (263,55 Eur) išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.