- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-01
- Bylos Nr.
- N1-1555-891/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00666-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nukentėjusysis
- J. A., E. M.
- Kaltinamasis
- J. J., G. V., L. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.14.3.1Paprastas plėšimas (BK 180 str. 1 d.)
kaltinamųjų gynėjams advokatams Faustui Vrubliauskui, Viktorui Rutkauskui ir Voitechui Mečkovskiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, Lietuvos Respublikos pilietė, besimokanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir 140 straipsnio 2 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13);
G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J., L. Ž. ir G. V., veikdamos bendrininkų grupėje, 2012-02-21 apie 20 val. S. Žukausko g. ir Nagevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, kartu priėjo prie nukentėjusiosios J. A., pradėjo tampyti jai už plaukų bei apieškojo jos palto kairiąją kišenę, o L. Ž. spyrė nukentėjusiajai į tarpukojį du kartus bei griebusi už jos rankinės pradėjo tampyti bandydama ją atimti, o tuo metu pribėgusi G. V. ištraukė iš J. A. prasegtos rankinės piniginę, 50 Lt vertės, su viduje esančiu elektroniniu bilietu, 8 Lt vertės, ir pabėgo. Tokiais, bendrais veiksmais J. J., L. Ž. ir G. V., panaudodamos fizinį smurtą, pagrobė svetimą – J. A. priklausantį 16,8 € (58 Lt) vertės turtą.
Taip pat, J. J. ir L. Ž., veikdamos bendrininkų grupėje, 2012-02-21 apie 21 val. prie namo, esančio Minties g. 30C, Vilniuje, kartu priėjo prie nukentėjusiosios E. M., patraukė jai už šaliko, nuo ko pastaroji nugriuvo, o L. Ž., pribėgusi prie ant žemės gulinčios nukentėjusiosios E. M., griebė už jos rankinės, patraukė už jos, nuplėšė rankinės rankenas bei pabėgo su rankine, 150 Lt vertės, kurioje buvo kitas rankinukas, 100 Lt vertės, muzikos grotuvas, 300 Lt vertės, dėklas muzikos grotuvui, 5 Lt vertės, užrašų knygutė, 10 Lt vertės, pūkų valiklis, 5 Lt vertės, plaukų šepetys, 5 Lt vertės, džinsai, 39,99 Lt vertės, piniginė, 30 Lt vertės, kvepalai „Estee Funny“, 100 Lt vertės, vienkartinės servetėlės, 1 Lt vertės, 4 vnt. makiažo kempinėlių, bendrai 6 Lt sumai, juoda kosmetinė, 20 Lt vertės, kosmetinis šepetėlis, 60 Lt vertės, lūpų blizgis, 5 Lt vertės, makiažo pagrindas, 60 Lt vertės, lūpų balzamas, 5 Lt vertės, 2 dildės, po 5 Lt vertės, veidrodėlis, 15 Lt vertės, pieštukiniai kvepalai, 2 Lt vertės, vizitinių kortelių dėklas, 20 Lt vertės, 3 raktai, neturintys materialinės vertės, auskarai, 5 Lt vertės, apyrankė, 20 Lt vertės, tušas, 40 Lt vertės, skaistalai, 60 Lt vertės, 20 Lt grynųjų pinigų, bendrai 1093,99 Lt sumai. Tokiais, bendrais veiksmais J. J. ir L. Ž., panaudodamos fizinį smurtą, pagrobė svetimą 316,84 € (1093,99 Lt) vertės turtą.
Taip pat, J. J. 2012-06-30 apie 19 val. Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų, esančių Minties g. 1, Vilniuje, kieme, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,62 promilių) mažametei globotinei J. P., gim. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties vieną kartą trenkė kumščiu į galvą, nukentėjusiajai nuėjus į Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų kambarį, sekė jai iš paskos, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių, bet ne mažiau nei du kartus, koja spyrė jai į galvą, suėmė už plaukų ir tempė, bei išeidama iš kambario dar kartą trenkė kumščiu į galvą ir spyrė į kojas. Taip mušdama ji padarė J. P. poodines kraujosruvas rankose ir kairėje blauzdoje, t. y. nežymiai sužalojo ir sukėlė mažametei J. P. fizinį skausmą.
Kaltinamoji J. J. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir paaiškino, jog ji visų įvykių detalių neprisimena. Ji su L. ir G. išėjo pasivaikščioti. J. A. užpuolė Žukausko ir Nagevičiaus g. sankryžoje. J. A. jos tampė už plaukų, po to jai spyrė, paėmė piniginę ir pabėgo. Jos rankinuko nepaėmė, tik piniginę ištraukė. Kadangi pinigų ten nebuvo, piniginę išmetė. Tuomet jos nusileido nuo kalno ir pamatė E. M.. Jos E. M. nepažinojo. Ją taip pat patampė už plaukų, paspardė, atėmė rankinę ir pabėgo. Jos sugalvojo iš jos atimti rankinę, nes reikėjo pinigų. J. A. jos užpuolė visos, o E. M. tik L. ir ji. G. tuo metu buvo šalia, bet nieko nedarė. Vaikų namų pavėsinėje joms bekraustant E. M. rankinę atvažiavo policija ir jas bei vieną vaikiną sulaikė. Jis buvo su jomis, bet nieko nedarė. Plėšimus sugalvojo jos visos kartu spontaniškai. Iki to laiko nieko panašaus nedarė. Įvykio metu buvo išgėrusios, tai įtakojo jų veiksmus. Kaltinamoji dėl J. P. sužalojimo paaiškino, jog pastaroji vežė vaiką vežimėlyje ir tyčia jį su visu vaiku išvertė. Jai pagailo vaikelio, dėlto ir primušė J. P.. Priėjus paklausė, ką ji čia daro. J. P. jai kažką piktai atsakė ir ji ją primušė. Smūgių kiekio neprisimena. Aplinkui buvo kitų vaikų, kurie viską matė. Dabar, kai ji turi savo vaikų, supranta, kad taip elgtis negalima. Tačiau nukentėjusioji jos neklausė, provokavo, nors buvo jaunesnė. Pas juos tokia sistema, kad vyresnių reikia klausyti, tad ji ją paauklėjo. Šiuo metu ji neturi tiek drąsos, kad atsiprašytų nukentėjusiosios, tačiau jai gaila dėl savo veiksmų. Ji turi savo vaikų, alkoholio nevartoja, į viską žiūri kitaip.
Kaltinamoji G. V. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir nurodė, jog kaltinamoji J. J. teisingai viską papasakojo. Įvykio metu jos buvo išgėrusios, norėjo dar nusipirkti gerti, bet neturėjo pinigų. Ėjo žmogus, tiesiog joms pasimaišė, tad jos ir nusprendė ją užpulti. Neprisimena, kokius veiksmus atliko, tačiau sutinka su kaltinimu. Žala nukentėjusiosioms yra atlyginta, ji pati šiuo metu dar mokosi mokykloje, augina vaiką, stengiasi, kad jos ateitis būtų kitokia nei praeitis. Ji per pastaruosius 3 metus neturėjo reikalų su policija.
Kaltinamoji L. Ž. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino pilnai ir nurodė, jog jos kartu ėjo pasivaikščioti, pamatė gatve einančią J.. Atėmė iš jos piniginę ir grįžo į vaikų namus. Po to vėl išėjo ir pamatė E.. Vėl sugalvojo apiplėšti merginą. Viską vykdė dviese – ji su J., nes G. buvo kažkur toliau. Ji išplėšė nukentėjusiajai iš rankų rankinę, nuplyšo rankena. Atėmus rankinę nubėgo į pavėsinę. Ten pamatė, kad atvyko policija. Jos dar palaukė, tačiau policijos pareigūnai jas vis tiek išsivežė. Su jomis dar buvo vienas vaikinas, jis tik daiktus iš rankinės kraustė ir E. rankinę padėjo nešti, nes buvo sunki. Jį sulaikė kartu su jomis. Ji šiuo metu stengiasi taisytis, augina vaikus, jais rūpinasi. Ji norėtų, kad teismas griežtai nebaustų, nenori vaikų palikti. Alkoholio nevartoja. Jos pirmo vaiko tėvas yra tas ketvirtas vaikinas, jis šiuo metu Pravieniškėse. Kito vaiko tėvas yra jos vyras, jis kloja plyteles.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško kaltės pripažinimo, jų kaltė įrodyta nukentėjusiųjų J. P., J. A., E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, daiktų, rastų J. J. kambaryje apžiūros protokolu, asmens parodymo atpažinti protokolu, specialisto išvada, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. paaiškino, kad 2012-02-21 apie 21 val. nuo „Minties“ autobusų sustojimo ėjo link savo namų Minties g. 38, Vilniuje. Einant pamatė priekyje jos einančius 4 jaunuolius. Iš jų buvo vienas vaikinas ir 3 panelės. Prie Minties g. 30C namo jie sustojo. Kuomet E. M. ėjo pro juos, viena iš panelių ranka sugriebė už jos šaliko, patempė, E. M. parvirto ant žemės, o kita panelė stumdama traukė nuo E. M. peties rankinę. Po to nutrūko rankinės rankena ir viena iš panelių pagrobė rankinę. Atėmus rankinę visi 4 asmenys pabėgo. E. M. iškvietė policiją, su kuriais nuvyko į vaikų namus, esančius Minties gatvėje, pasiteiravo dėl minėtų jaunuolių. Darbuotoja paaiškino, kad iš globos namų išėjo 3 mergaitės ir vienas berniukas. Lauke prie globos namų pamatė grįžtančius minėtus jaunuolius. Kurios iš panelių pagrobė rankinę tiksliai pasakyti negalėjo. Mano, kad visi asmenys veikė išvien, nes kartu pasišalino iš įvykio vietos. Prie jos buvo pribėgusios tik 2 panelės, 3 panelė su vaikinu stovėjo toliau ir nieko nedarė. Pabėgo jie visi kartu. Iš jos pagrobti šie daiktai: rankinė 150 Lt vertės, kurioje buvo kitas rankinukas 100 Lt vertės, muzikos grotuvas 300 Lt vertės, dėklas muzikos grotuvui 5 Lt vertės, užrašų knygutė 10 Lt vertės, pūkų valiklis 5 Lt vertės, plaukų šepetys 5 Lt vertės, džinsai 39,99 Lt vertės, piniginė 30 Lt vertės, kvepalai „Estee Funny“ 100 Lt vertės, vienkartinės servetėlės 1 Lt vertės, 4 vnt. makiažo kempinėlių bendrai 6 Lt sumai, juoda kosmetinė 20 Lt vertės, kosmetinis šepetėlis 60 Lt vertės, lūpų blizgis 5 Lt vertės, makiažo pagrindas 60 Lt vertės, lūpų balzamas 5 Lt vertės, 2 dildės po 5 Lt, veidrodėlis 15 Lt vertės, pieštukiniai kvepalai 2 Lt vertės, vizitinių kortelių dėklas 20 Lt vertės, 3 raktai neturintys materialinės vertės, auskarai 5 Lt vertės, apyrankė 20 Lt vertės, tušas 40 Lt vertės, skaistalai 60 Lt vertės, 20 Lt grynųjų pinigų bei materialinės vertės neturinčios nuolaidų kortelės „Step Top“, „Veromoda“, „Norfa“, „Medus“, „Danija“, „IKI“, „Žygio batai“, „L‘Occitane“, „Draugų“, „Šarma“, „Restoranai.lt“, „FamClub“, viešosios bibliotekos pažymėjimas, TELE 2 kortelė, kontaktinių lęšių pasas (3 vnt.), elektroninės bankininkystės kortelė, SWEDBANK kortelė. Beveik visus daiktus ji atgavo, tik neatgavo tušo, kurio pavadinimo neturi 40 Lt vertės, skaistalus 60 Lt vertės, grynųjų pinigų 20 Lt (t. 1, b. l. 23-25).
Daiktų, rastų pas J. J. kambaryje ir pateiktų Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namų direktorės, apžiūros protokole užfiksuota, jog pas J. J. buvo rasti ir apžiūrėti daiktai, koretlės, kurios buvo pagrobtos iš E. M. (t. 1, b. l. 32-45).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. S. (po santuokos pakeitė pavardę į A.) paaiškino, kad 2012-02-21 apie 20 val. ėjo iš parduotuvės pro Žukausko g. Kai priėjus Žukausko ir Nagevičiaus g. sankryžą, ji laikydama savo rankinę ant dešinio peties pajuto, kad ją kažkas traukia. Tuo metu į ją trenkėsi ir ji pamatė, kad dvi nepažįstamos merginos iš jos bando pagrobti jos rankinę. Viena iš merginų stovėjo prieš ją ir bandė pagrobti rankinę, o antra griebė jai ir pradėjo tampyti už plaukų ir norėjo įspirti. J. S. laikė įsikibusi savo rankinę ir jos nepaleido. Aukščiausia mergina, kuri tampė už plaukų, dar apieškojo jos palto kišenes. Joms taip besitampant, prie jų pribėgo trečia mergina ir greitai įkišusi ranką į jos rankinę, kuri buvo tuo metu atidaryta, pagrobė jos odinę rausvai violetinę piniginę 20 Lt vertės, kurioje buvo moksleivio pažymėjimas, elektroninis bilietas 5 Lt vertės ir SWEDBANK kortelė, išduota jos vardu. Pagrobusios piniginę jos nubėgo kiemais. Papildomai apklausta J. A. parodė, kad 2012-02-21 apie 20 val. ją užpuolė 3 merginos. Iš paskos jai pribėgo 2 merginos. Viena iš jų, kurią atpažino iš nuotraukos 2012-03-21, griebė už jos rankinuko ir jį tempė, spyrė 2 kartus jai į tarpukojį, o kita aukštesnė patempė jau už plaukų bei apieškojo jos palto kairiąją kišenę. Tada atbėgo 3 – mažiausia mergina, kuri jos nemušė, tik įkišo ranką į jos prasegtą rankinuką ir iš ten ištraukė piniginę. Tada merginos ją paleido ir pabėgo. Iš visų pagrobtų daiktų jai buvo grąžinta tik banko kortelė. Civilinio ieškinio ji ikiteisminiame tyrime nereikš, tik nori, kad būtų nubausti kalti asmenys (t. 2, b. l. 9-12).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji J. A. atpažino J. J. ir L. Ž. kaip asmenis, kurie ją apiplėšė 2012-02-21 (t. 2, b. l. 15-20).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. T. paaiškino, kad 2012-06-30 apie 18.30 val. globos namų kieme vaikščiojo ugdytine J. P., gim. 1998 m., kuri vežimėlyje vežiojo S. S., gim. 2009 m. tuo pat metu kieme buvo ir neblaivi kita globotinė J. J.. J. priėjo prie J. ir sukėlė konfliktą be jokios priežasties, kurio metu maždaug du kartus ranka sudavė J. į galvą. J. pradėjo verkti. Tada J. paėmė iš vežimėlio S., laikė ją ant rankų, tuo metu S. pradėjo verkti. Prieš tai J. paėmusi iš J. rankų vežimėlį vos jos neapvertė, bet S. nenukentėjo. B. T. priėjusi paėmė S. iš J. rankų, o tada J. užstojo kelią J., neleido jai įeiti į globos namų patalpas. J. stumdė J.. B. T. paprašė J., kad leistų J. įeiti bet ji jos neklausė. Tada J. įbėgo į vidų, nubėgo į 3 grupę, kurioje gyvena ir atsisėdo poilsio kambaryje. J. nuėjo iš paskos. J. griebė J. už plaukų ir nustūmė ant grindų bei kelis kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas. Po to J. vėl atsisėdo ant sofos, o J. kelis kartus į J. spyrė su kojos pėda į veidą, po to kelis kartus mušė kumščiais. Po to J. stvėrė J. už rūbų ir įsivedė į kambarį. Ten mergaitės buvo dviese. Kas vyko nematė, nes J. užtrenkė duris, bet po to J. pasakojo, kad J. kelis kartus sudavė kumščiais į galvą, tampė už plaukų (t. 2, b. l. 83).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. P. paaiškino, kad 2012-06-30 apie 18.30 val. ji kartu su kitais vaikais vaikščiojo kieme. Ji vežimėlyje vežiojo S.. Prie jos priėjo J., kuri liepėjai eiti į vidų, iš pažiūros J. atrodė neblaivi. Ji Justinai pasakė, kad eis į namus. Ji paėmė vežimėlį su S. ir stipriai, greitai mergaitę vežė. Vežimėlis nuvirto ant šono kartu su S., bet S. nesusižeidė. Tada J. paėmė S. ant rankų ir laikydama mergaitę ant rankų, kumščiais jai vieną kartą sudavė į galvą. J. norėjo nueiti į grupę pas auklėtoją, bet J. neleido, užstojo kelią. J. vis tiek ėjo į grupę, nes ją palydėjo auklėtoja B.. J. atėjo jai iš paskos. Grupėje J. daug kartų jai spyrė su koją į galvą, po to paėmė už plaukų, norėjo nusivesti į kambarį. Po to atėjo keli globos namų berniukai iš 2 grupės ir J. ragino toliau mane spardyti, bet J. pasakė, kad daugiau nespardys, nes gali jai iškviesti policiją. Išeidama iš kambario J. dar kartą trenkė jai į galvą kumščiu ir spyrė į kojas. Po to J. išėjo. Kai J. ją mušė globos namų kieme buvo ir kitų vaikų, įvykį galėjo matyti ir kiti vaikai. Dėl to, kad J. ją mušė, ji patyrė didelį fizinį skausmą ir stresą, nes labai išsigando (t. 2, b. l. 85, 86).
Specialisto išvadoje užfiksuota, jog J. P. padarytos poodinės kraujosruvos rankose ir kairėje blauzdoje, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 89, 90).
Kaltinamųjų J. J., G. V. ir L. Ž. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigti apysunkiai nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje, nes jos veikdamos bendrininkų grupėje (pirmu atveju J. J., G. V. ir L. Ž., antru atveju J. J. ir L. Ž.) panaudodamos fizinį smurtą – tempdamos už plaukų, spardydamos ir stumdamos nukentėjusiąsias, pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamajai J. J. kaltinimas dėl J. P. nežymaus sužalojimo ir fizinio skausmo sukėlimo buvo pateiktas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2013-07-13), kadangi nusikalstama veika buvo padaryta 2012-06-30. Tuo metu galiojusi BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija numatė, jog tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų. T. y. nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 140 straipsnio 2 dalies redakcija numatė už minėtą nusikalstamą veiką tik laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę. Nuo 2013-07-13 įsigaliojusi BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija numato, jog tas, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 140 straipsnio 3 dalies redakcija vertintina pagal BK 3 straipsnio 2 dalį kaip švelninanti nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį (sankcijoje numatyta ir švelnesnė bausmės rūšis – bauda), ji turi grįžtamąją galią. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 256 straipsnio 4 dalimi, J. J. padaryta veika, kuomet buvo nežymiai sužalota ir sukeltas skausmas J. P., perkvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatas
Nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos išsamiai išnagrinėtos teismų praktikoje. LAT nutartyje Nr. 2K-P-85/2008 nurodyta, jog: „pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų“. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį.
Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog J. J. ir L. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo, kadangi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų. Tiek J. J., tiek ir L. Ž., būdamos nepilnametė, padarė atitinkamai tris ir dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, šios nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties, todėl negalima laikyti, jog jos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką.
Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. V. būdama nepilnametė padarė tik vieną nusikalstamą veiką, dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino pilnai, gailisi iš dalies atlygino žalą, ji nusikalto pirmą kart, duomenų, kad būtų nusikaltusi vėliau, kad jos atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nėra. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų, G. V. paskutinį kartą traukta administracinėn atsakomybėn 2013-02-01. Šiuo metu augina mažametį vaiką. Šios nustatytos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad kaltinamoji G. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 93 straipsniu, yra visos sąlygos kaltinamąją G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajai auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą – įpareigojimą tęsti mokslus (BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnis, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Kaltinamosios J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog ji prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios J. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog dvi nusikalstamas veikas ji padarė bendrininkų grupėje su G. V. ir L. Ž. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaltinamosios L. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, jog ji prisipažino, jog padarė nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios L. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas ji padarė bendrininkų grupėje su G. V. ir J. J. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
BK 180 straipsnio 1 dalis sankcija numato areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2009, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-633/2011).
J. J. padarė du apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus, visi nusikaltimai padaryti panaudojant smurtą, nusikaltimai baigti, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamoji anksčiau neteista, nusikaltimus padarė būdama nepilnametė, nusikaltimais padaryta žala atlyginta. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog J. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas psichikos sutrikimas – socializuotas elgesio sutrikimas (F91.2, F30.1) manija be psichozės, tačiau nepaisant nustatyto sutrikimo, nusikalstamos veikos padarymo metu ji suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, šiuo metu psichikos sutrikimas jai nekonstatuojamas, medicininių priemonių taikymas jai nereikalingas, ji gali adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes ir duoti teisingus parodymus. (t. 3, b. l. 151-153). Šiuo metu J. J. yra pilnametė, gyvena savarankiškai, turi du mažamečius vaikus. Iš J. J. charakteristikos matyti, jog globos namuose J. J. buvo tvarkinga, rūpindavosi mažesniais vaikais, buvusi socialinės rizikos vaiku, šiuo metu tvarkosi gerai, augina du vaikus, suvokia praeities klaidingus poelgius (t. 3, b. l. 131). Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tai rodo jos kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Naujų teisės aktų pažeidimų nuo 2012 m. vasaros ji nepadarė. Teismo nuomone, tiek ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, tiek ir trumpalaikės (areštas) bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neteistai, padariusiai nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai besigailinčiai dėl jų padarymo J. J., neigiamai atsilieps jos ir jos nepilnametės dukros tolimesniam gyvenimui ir neatitiks bausmės paskirties bei teisingumo principo. Teismas mano, kad bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajai J. J. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus jai švelnesnę nei BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo arba arešto bausmę, kurios atlikimo metu ji galėtų dorai gyventi, savo veiksmais įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės jos gyvenime. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į aukščiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, J. J. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta J. J. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti bausmės dydžio vidurkiui. Vadovaudamasis tais pačiais motyvais, taip pat atsižvelgdamas ir į BK 90 straipsnio 3 dalį (J. J. nedirba ir šiuo metu augina du mažamečius vaikus) teismas laiko, jog pagal BK 140 straipsnio 3 dalį jais taip pat skirtina sankcijoje nenumatyta bausmė – laisvės apribojimas.
L. Ž. padarė du apysunkius nusikaltimus, visi nusikaltimai padaryti panaudojant smurtą, nusikaltimai baigti, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, kaltinamoji anksčiau neteista, nusikaltimus padarė būdama nepilnametė, nusikaltimais padaryta žala atlyginta. Ji gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė – kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (t. 2, b. 1. 130). Šiuo metu L. Ž. yra pilnametė, gyvena savarankiškai, turi du mažamečius vaikus. Naujų teisės aktų pažeidimų nuo 2012 m. pabaigos ji nepadarė. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tai rodo jos kritišką požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Teismo nuomone, tiek ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, tiek ir trumpalaikės (areštas) bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neteistai, padariusiai nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai besigailinčiai dėl jų padarymo L. Ž., neigiamai atsilieps jos ir jos mažamečių vaikų tolimesniam gyvenimui ir neatitiks bausmės paskirties bei teisingumo principo. Teismas mano, kad bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajai L. Ž. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus jai švelnesnę nei BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo arba arešto bausmę, kurios atlikimo metu ji galėtų dorai gyventi, savo veiksmais įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės jos gyvenime. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į aukščiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, L. Ž. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta L. Ž. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti bausmės dydžio vidurkiui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kuris numato prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę, J. J. ir L. Ž. skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
J. J. laikinajame sulaikyme išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 93 straipsniu ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, G. V. skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą bei elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – įpareigojimą tęsti mokslus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai) ir 140 straipsnio 3 dalyje bei jai paskirti:
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas J. A. atžvilgiu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas E. M. atžvilgiu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti J. J. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. J. 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti nuteistąją J. J. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2012-02-22 iki 2012-02-23 (dvi paras).
J. J. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
L. Ž. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje (du nusikaltimai) ir jai paskirti:
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas J. A. atžvilgiu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas E. M. atžvilgiu), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežčiausios 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti L. Ž. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. Ž. skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti jai 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti nuteistąją L. Ž. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. ir tęsti mokslus.
Bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo šio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobiliojo ryšio telefono aparatus „Farreri“ ir „Nokia“, baltos spalvos piniginę, 8 permatomus maišelius, minkštus trafaretus, švirkšto dalis, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje (t. 1, b. l. 146, 147) bei 2 vnt. plastikinių maišelių, saugomų Vilniaus miesto 1 PK daiktų saugojimo patalpoje (t. 1, b. l. 153, 154), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.