Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2, 77.4.2, 78.2.1, 125.1

2012 m. gegužės 3 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Silvai Sandienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei L. L., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje J. L., dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl teismo sprendimu nustatytos nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. L. pareiškė kartotinį ieškinį dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriame nurodė, kad atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, neišsiblaivo 2-3 savaites. Paveikta alkoholio ji nesitvarko namuose, nustoja rūpintis dukra, jos elgesys darosi neprognozuojamas. Nors teismo sprendimu dukros J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tačiau faktiškai J. gyvena tėvo namuose. Dukra kategoriškai atsisako grįžti pas motiną, kur ji jaučiasi blogai ir nesaugiai. Ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-19 sprendimu nustatytą nepilnametės dukros J. gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu; priteisti iš motinos L. L. nepilnametei dukrai J. išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; patenkinus ieškinį priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-3, 290-291).

Tiesiogiai posėdyje išklausyta nepilnametė J. L. pasakojo, kad gyvena su tėčiu ir močiute, su jais gerai sutaria, turi atskirą kambarį, akvariumą, į mokyklą ją nuveža tėtis, keletą kartų nuvedė močiutė J.. Kai J. gyveno su mama, tai matė, kaip mamytė gerdavo vyną, gal degtinę, ji gerdavo viena ir miegodavo. J. tai nepatinka, ji nemananti, kad mama pasikeis. Kartą mama išgėrusi jai sudavė, J. neskaudėjo, bet buvo nemalonu. J. yra tvirtai apsisprendusi gyventi su tėčiu, nes tėtis negeria, nerūko, yra geras (b.l. 293-294).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo nepilnametės J. gyvenamosios vietos pakeitimui (CK 3.178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai šiais motyvais.

Byloje nagrinėjamas tarp tėvų kilęs ginčas, susijęs su nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimu ir išlaikymo jam iš kito tėvo priteisimu. Teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t.y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl teismo sprendimu nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyveno teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas kuriose jam tektų gyventi, nustačius gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų (LAT 2011-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš tėvų (LAT 2006-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė L. L., nors pati to ir nepripažįsta, turi priklausomybę alkoholiui, girtauja savaitėmis, būdama neblaivi nevykdo motinos pareigų, rodo netinkamą pavyzdį kartu gyvenančiai nepilnametei dukrai. Dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu L. L. šeima 2011-04-15 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą (b.l. 73-75). Posėdžio metu išklausyta socialinė darbuotoja E. B. parodė, kad metus laiko ši šeima stebima, joje lankytasi 17 kartų, iš kurių 8 kartus darbuotoja nepatekusi į atsakovės namus. Buvo atvejų, kada socialinė darbuotoja rasdavusi sutvarkytus namus ir prižiūrėtą J., tačiau yra mačiusią ir girtą atsakovę, tuščius vyno butelius, nešvarą ir netvarką bute (b.l. 294), dėl ko atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą išbraukti jos šeimą iš aukščiau nurodyto sąrašo (b.l. 245-246). Apklaustas liudytoju 1 PK tyrėjas O. G. parodė, kad buvo iškviestas į L. L. butą dėl vagystės. Atsakovė buvusi neblaivi, ji atrodė blogai, nuo jos sklido alkoholio kvapas, moteris nesugebėjo paaiškinti, kas įvyko, surašyti pareiškimo (b.l. 295). Liudytoja atsakovės mirusio tėvo giminaitė V. K. parodė, kad L. neblaivi atėjo į tėvo laidotuves, nuo jos dvokė alkoholiu, buvo pamušta akis (b.l. 234). Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad 2012-02-14 L. L. dėl ūmaus apsinuodijimo alkoholiu buvo paguldyta į VšĮ respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ūmių apsinuodijimų skyrių (b.l. 175). Liudytoja ūmių apsinuodijimų skyriaus gydytoja T. G. parodė, kad ligonei buvo taikomas būtinas gydymas dėl ūmaus apsinuodijimo (b.l. 232-233). Teismas neturi pagrindo netikėti nepilnametei J., kuri pasakojo, kad jos mama girtauja, ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios J. nenori gyventi su mama (b.l. 293-294). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės iniciatyva buvo atlikta vaiko psichologinė ekspertizė, nustačiusi, kad mergaitė neturi polinkio meluoti, pokalbių metu paaiškėjo, kad motinos aplinkoje buvo girtaujama, tai sąlygoja J. norą pabėgti į ramesnę, stabilesnę aplinką pas tėvą ir močiutę (b.l. 141-146). Šiuos argumentus J. išdėstė posėdžio metu, sakydama, kad tėtis negeria, nerūko, jis yra geras. Nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad nepilnametės J. aplinka tapo jai nesaugi, mamos elgesys kelia nepilnametei nerimą bei neigiamus išgyvenimus, todėl vaiko noras pakeisti gyvenamąją vietą yra motyvuotas.

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu įpareigojamas teismas ir kitos institucijos, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Taigi vaiko norai ir pažiūros turi būti išsiaiškinti nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Psichologinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad nepilnametė J. L. yra pakankamai brandi, kad išreikštų norą, su kuriuo iš tėvų ji norėtų gyventi. Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tėvas A. L. niekada nebuvo praradęs ryšio su dukra, nuolat bendravo ir ja rūpinosi, motinos teigimu, dukra pas tėvą gyvendavo dešimtį ir daugiau dienų. Mergaitė yra prisirišusi ir gerai sutaria su močiute J. L.. Nors J. L. turi psichikos negalią (b.l. 44, 93, 95, 99), duomenų, kad ji blogai elgtųsi su anūke ar ją skriaustų teismas neturi.

Nagrinėjamoje byloje buvo išklausyta šalių dukros nuomonė dviejuose teismo posėdžiuose, kuriuose ji išreiškė norą gyventi su tėvu, tai ji patvirtino ir psichologinės ekspertizės metu. Ši vaiko nuomonė iš esmės buvo pagrįsta jos ir tėvo nuoširdžiu bendravimu, jai patinkančiu laisvalaikio praleidimu, tėvo asmeninėmis savybėmis (nerūko, negeria). Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad į J. norą gyventi su tėvu turėtų būti atsižvelgiama (CK 3.177 str., 3.178 str.). Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir turėdamas omenyje tai, kad teisės aktuose įtvirtintas draudimas, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties (tolerancija lyties aspektu), konstatuoja, kad byloje nenustatyta faktų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog šalių dukros išreikštas noras gyventi su tėvu prieštarautų jos interesams (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 2 straipsnio 1 dalis, 12 straipsnis, CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, negyvenančiam kartu tėvui ar motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jokio kokybinio skirtumo tarp abiejų tėvų nėra, yra pagrindas numatyti, jog geri vaiko ir motinos santykiai gali būti atsakovės puoselėjami remiantis bendravimo teise. Tai nagrinėjamu atveju turėtų būti suprantama kaip tėvų sugebėjimas, nepaisant esamų tarpusavio ginčų ir priešiškumo, sudaryti galimybę motinai laisvai matytis su vaiku.

Pakeitus nepilnametės J. L. gyvenamąją vietą ir nustačius ją su tėvu, priteisto iš tėvo išlaikymo išieškojimas nutraukiamas, tačiau teismas J. iš skyrium gyvenančios motinos privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192 str., 3.194 str. 1 d.). Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad niekur nedirba, gyvena iš gaunamos 580 Lt nedarbo išmokos. Ieškovas paaiškino, kad dirba pagal verslo liudijimą, jo vidutinės mėnesio pajamos yra apie 5000 Lt. Būdamas materialiai gerai apsirūpinęs, jis didžiąja dalimi prisidės prie dukros išlaikymo, o iš nedirbančios atsakovės prašo priteisti 130 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymas priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, nes iki tol teisinio pagrindo nepilnametei gyventi su tėvu ir gauti išlaikymą iš motinos nebuvo (civilinė byla AS-N2-7957-127/2011 b.l. 37-39).

Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės L. L. ieškovui A. L. priteisiamos turėtos 933 Lt (b.l. 17, 98) bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d. 98 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį išlaikymo dalyje iš atsakovės L. L. priteisiamas 46,80 Lt žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.) ir 54 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

Atsižvelgdamas į nepilnametės J. prioritetinius interesus ir siekdamas apsaugoti nepilnametę nuo tolimesnių neigiamų išgyvenimų užsitęsusiame tėvų ginče dėl gyvenamosios vietos, teismas pasinaudoja įstatyme įtvirtinta teise leisti sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vykdyti skubiai (CK 3.3 str. 1 d., CPK 283 str. 1 d.). Sprendimas dėl išlaikymo privalo būti vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282-283, 380 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-08251-566/2005 nustatytą nepilnametės J. L. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnametės J. L. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. L. a.k(duomenys neskelbtini)

Nutraukti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-(duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai J. L. a.k(duomenys neskelbtini) išieškojimą iš tėvo A. L. a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš motinos L. L. a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. L. a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą po 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos, kol dukra sulauks pilnametystės, pavedant dukros piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jos įstatyminiam atstovui, - tėvui A. L. a.k(duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš L. L. a.k(duomenys neskelbtini) patirtas 933 Lt (devynių šimtų trisdešimt trijų litų) bylinėjimosi išlaidas A. L. a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. L. a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 46,80 Lt (keturiasdešimt šešių litų 80 ct) žyminį mokestį ir 54 Lt (penkiasdešimt keturių litų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimą nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.