Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. G. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. G. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. , 2016 m. lapkričio 21 d., 20²⁷ val., Žaltakalnio g. 10, Plungėje, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje važiavo 103 km/h greičiu, kai leistinas greitis tame kelio ruože yra 50 km/h ir, pritaikius stacionaraus matuoklio „TRU SPEED DC“ 2 km/h matavimo paklaidą, leistiną greitį viršijo 51 km/h.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

T. G. padarytą teisės pažeidimą patvirtina: policijos pareigūno M. B. tarnybinis pranešimas; administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad T. G. vairuodamas transporto priemonę viršijo nustatytą leistiną greitį daugiau kaip 50 kilometrų per valandą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje.

T. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

T. G. prašo paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t.y. neskirti papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad turi sergantį sūnų, kurį būtina vežioti pas gydytojus ne tik Plungėje, bet ir Klaipėdoje, jo darbo pobūdis ir darbo specifika reikalauja turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Įmonė, kurioje dirba, yra ne Plungėje, todėl negalėdamas atvykti į darbovietę ir atlikti pavestų darbinių funkcijų, neteks darbo, kuris yra vienintelis pajamų šaltinis. Taip pat nurodė, kad turi ilgą vairavimo stažą, per kurį neturėjo šiurkščių KET pažeidimų. Prašo atsižvelgti į tai, jog nuo 2000 m. dalyvauja profesionaliose auto sporto varžybose, yra daugkartinis šios sporto šakos prizininkas, per 16 m. sukauptą patirtį profesionaliame auto sporte, įgijo ne tik puikius vairavimo įgūdžius, bet ir sugebėjimą adekvačiai bei objektyviai vertinti situaciją kelyje. Pažeidimą padarė dėl susiklosčiusių sunkių, neatidėliotinų šeimyninių aplinkybių, kadangi sūnus (3 m.) gulėjo ligoninėje, skubėjo, vėlavo į ligoninę, kur turėjo išleisti vaiko mamą ir likti su sūnumi.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

T. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą - leistiną greitį gyvenvietėje viršijo daugiau nei 50 km/h, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Byloje nustatyta T. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (turi net tris galiojančias administracines nuobaudas). Pažymėtina ir tai, kad T. G. nuo 2005 m. administracine tvarka baustas net 18 kartų. T. G. nurodytos aplinkybės, kad jis savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga išimtinai darbo bei asmeninėms funkcijoms atlikti, reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Skirdamas nuobaudą T. G. teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus minėtas aplinkybes T. G. skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda, lygi jos vidurkiui (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

T. G. pripažinti kaltu pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 361 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt vieno euro) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).