Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-05-03 · Civilinė byla Nr. 2-983-845/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-03
Bylos Nr.
2-983-845/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-00170-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Pareiškėjas
D. A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Jonas Kurlavičius
Civilinė byla Nr. 2-983-845/12Proceso Nr. 2-03-3-00170-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 34.1, 128.19
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 3 d.Vilnius
Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,sekretoriaujant Dmitrijui Latušinskiui,dalyvaujant pareiškėjos D. A. atstovams V. G. bei advokatui Jonui Kurlavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja D. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino priimti palikimą po motinos G. A. mirties atnaujinimo. Nurodė, jog 1996 metais pareiškėja išvyko gyventi į Vokietiją. Ten gyveno iki 2000 metų. Vėliau pareiškėja išvyko gyventi į Belgijos Karalystę, kur gyveno iki grįžimo į Lietuvą, t.y. 2011 m. balandžio 1 d. Grįžusi ji sužinojo, kad 2010 m. balandžio 6 d. mirė jos motina G. A.. Pradėjus tvarkyti palikimo priėmimo klausimus, paaiškėjo, kad pareiškėja neturi atitinkamo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Todėl 2011-04-08 pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą prie VRM su prašymu išduoti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Migracijos departamentas jį patenkino bei 2011 m. lapkričio 14 d. išdavė leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Turėdama šį dokumentą, pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarę D. J., kuri paaiškino, jog tam, kad būtų galima užvesti paveldėjimo bylą, pirmiausia yra būtina atnaujinti praleistą palikimo priėmimo terminą. Pažymėjo, kad pareiškėja nuo 1996 m. iki 2011 m. balandžio mėnesio dirbo ir gyveno užsienyje. Apie tai, kad 2010 m. balandžio 6 d. mirė jos motina, ji nežinojo. Artimų giminaičių, kurie praneštų apie motinos mirtį, nebuvo, o dėl lėšų stokos ir neturėdama asmens dokumento, grįžti į Lietuvą ji negalėjo. Neturėdama jokių žinių apie motiną bei ketindama pradėti dirbti ir gyventi Lietuvoje, pareiškėja 2011 m. balandžio 1 d. grįžo į Lietuvą. Tik grįžusi į Lietuvą ji sužinojo apie motinos mirtį. Butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuriame gyveno pareiškėjos motina, po jos mirties iki pareiškėjos atvykimo į Lietuvą prižiūrėjo buto kaimynė. Dėl visų šių aplinkybių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ji nuo teisės į palikimą atsiradimo dienos, neturėjo galimybės sužinoti, kad jos motina yra mirusi. Tai, kad pareiškėja palikimo atsiradimo metu gyveno Belgijos Karalystėje, negalėjo sutrukdyti pastarajai kreiptis dėl palikimo priėmimo, kadangi apie savo valią priimti palikimą galėjo laiku pareikšti konsulinėje įstaigoje. Todėl pareiškėja nenurodė objektyvių termino praleidimo priežasčių. Pabrėžė, jog D. A. savo teises paveldėti neįgyvendino dėl aplaidumo, todėl jos prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti prašė netenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos D. A. atstovas V. G. prašė įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti. Paaiškino, kad G. A. pareiškėją D. A. įvaikino. Tačiau artimi tarpusavio įdukros bei įmotės santykiai nesusiklostė. Todėl 1996 metais pareiškėja išvyko gyventi į užsienį ir nuo to laiko pareiškėja su motina nebendravo. Apie motinos mirtį jai pranešta nebuvo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas advokatas Jonas Kurlavičius teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Kad įgytų palikimą, įpėdiniai turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pateikiant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d., 3 d.). Jeigu įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, jis teismo gali būti pratęstas (CK 5.57 str. 1 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog G. A. nebuvo biologinė pareiškėjos D. A. motina, o ši nebuvo biologinė G. A. dukra, santykiai tarp jų nesusiklostė, todėl, 1996 metais pareiškėjai išvykus gyventi ir dirbti į užsienį, ryšys tarp motinos ir dukters faktiškai nutrūko. 2010 m. balandžio 6 d. pareiškėjos motina G. A. mirė (b.l. 6). Po motinos G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, liko jai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 12). Pareiškėja apie motinos mirtį nežinojo, todėl dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Artimų giminaičių, kurie praneštų apie motinos mirtį, nebuvo.

Ginčo dėl palikimo priėmimo nėra. Iš Vilniaus miesto Gyventojų registro tarnybos pažymos matyti, kad 2010-04-06, t.y. mirties momentu, G. A. buvo našlė, turėjo vienintelę dukrą D. A. (b.l. 8), kitų pirmosios eilės G. A. įstatyminių įpėdinių nėra. Pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai). Todėl po motinos (įmotės) G. A. mirties jos dukra (įduktė) - pareiškėja D. A. – liko vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių (tarpusavio emocinio ryšio bei artimųjų giminaičių nebuvimo), laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Be to, įvertintina ir tai, kad pareiškėjos praleistas terminas palikimui priimti nėra žymus.

Esant nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (CK 5.57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., 576-578 str., teismas

nutarė:

pareiškėjos D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškimą tenkinti ir atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po motinos G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, priimti.

Terminą skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė