Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Irena Stulgienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovei G. G. dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės G. G. 420 Eur kompensacijos ieškovės valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, naudai. Bylą prašo nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus pateiktus prie ieškinio rašytinius įrodymus, pateiktas ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priimant preliminarų teismo sprendimą.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2016-11-28 sprendimu Nr. (1.34.)7R-9008 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo patenkino iš dalies G. G. prašymą avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2016-12-13 mokėjimo nurodymu Nr. 24770 vykdant minėtą sprendimą išmokėjo jai 1520 Eur dydžio kompensaciją dėl jos atžvilgiu padaryto smurtinio nusikaltimo. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra (Rokiškis) 2017-01-20 priėmė nutarimą panaikinti nutarimą pripažinti atsakovę nukentėjusiąją ir civiline ieškove, kuris buvo pagrindas Teisingumo ministerijai priimti sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo G. G.. Teisingumo ministerija 2017-04-13 raštu Nr. (1.34.)7R-3206 „Dėl Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo“ informavo atsakovę apie tai, jog iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros buvo gauta informacija apie nusikalstamos veikos, padarytos atsakovės atžvilgiu, perkvalifikavimą bei nurodyta, kad kompensacija atsakovei buvo išmokėta be pagrindo, dėl ko pastaroji privalo grąžinti gautą kompensaciją.

Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, turi teisę iš asmenų, kuriems pagal šį įstatymą kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala arba avansu kompensuota smurtiniais nusikaltimais padaryta žala, išreikalauti jiems sumokėtas kompensacijas, jeigu paaiškėja, kad asmuo neturėjo teisės į žalos kompensavimą arba žala buvo padaryta ne smurtiniu nusikaltimu. Fondo programos vykdytojas taip pat turi teisę įgyvendinti valstybės reikalavimo teises teismo tvarka (Įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendinanti nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programą ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, kuri tvirtina smurtinių nusikaltimų sąrašą (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu N r. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2017-01-20 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą panaikinti nutarimą pripažinti G. G. nukentėjusiąją ir civiline ieškove ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43285-16 byloje dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nurodė, kad prokuroro R. Ž. 2016-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės ir kitų atžvilgiu padaryto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustačius, kad atsakovei nebuvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. G 1204/2016 (5) nurodyta, kad G. G. dėl jai nustatytų sužalojimų galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, todėl jai padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal 140 straipsnio 1 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nusikalstama veika – fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas – nėra įtraukta į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, dėl ko atsakovė neturėjo teisės gauti kompensacijos dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, todėl ieškovė, išmokėjusi kompensaciją, įgijo teisę reikalauti avansu kompensuotos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo iš atsakovės.

Byloje pateiktais duomenimis atsakovė 2017-05-11 mokėjimo nurodymu Nr. 1 grąžino 1100 Eur nepagrįstai gautų lėšų. Nepagrįstai gautos kompensacijos likutis yra 420 Eur, kurį vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi pareigą valstybei grąžinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės G. G. ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai priteistina 420 Eur kompensacijos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio pateikiant ieškinį mokėjimo. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, priteistinas iš atsakovės valstybei 8 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai bei 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 428, 430 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) kompensacijos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai.

Priteisti iš atsakovės G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 (aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Valstybei priteistas išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą (gavėjo kodas – 188659752; žyminio mokesčio kodas – 5660).

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo patvirtinto nuorašo įteikimo dienos turi įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus, pagrįstus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, prieštaravimus. Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas yra neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.