Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-87-312/2024 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

2024 m. kovo 20 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau tekste – ir Komisija) 2024 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. RV-25-144, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (toliau tekste – ir Komisijos nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu S. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį. 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria S. V. išteisintas pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktus, 253 straipsnio 1 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo šių nusikalstamų veikų padaryme, ir šioje dalyje priimtas naujas nuosprendis: S. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį; nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 129 straipsnio 2 dalies 9, 11 punktų perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą; nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, kvalifikuotos kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 7 straipsnio 13 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje, 266 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje; už nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 14 metų laisvės atėmimo; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 266 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį; už nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; nusikalstama veika iš BK 7 straipsnio 12 punkto, 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; nusikaltimą, numatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje paskirta bausmė padidinta iki 6 metų laisvės atėmimo. Panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, S. V. subendrintos už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrintos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrintos ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 17 metų 6 mėnesiams.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžių dalis, kuriomis S. V. nuteistas pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. S. V., nuteistam pagal BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nutraukta ši baudžiamosios bylos dalis, be to, iš nuosprendžių aprašomųjų dalių pašalintos nusikalstama veika, dėl kurios padarymo S. V. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį. Panaikinta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalis dėl S. V. paskirtų laisvės atėmimo bausmių subendrinimo. S. V., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 253 straipsnio 1 dalį; BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 249 straipsnio 3 dalį; BK 7 straipsnio 10 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 7 straipsnio 11 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir S. V. paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 16 metų laisvės atėmimo.

4. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, nuteistojo S. V. veika, kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį ir už šią veiką S. V. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, ši bausmė apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta 16 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, dėl pernelyg ilgos proceso trukmės sušvelninta iki 15 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo.

5. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 5 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. lapkričio 5 d. (įskaityti 3 metai 6 mėnesiai), 2/3 paskirtos bausmės atlikta 2023 m. rugpjūčio 5 d.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo S. V. skundą dėl Komisijos nutarimo.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Skunde nuteistasis S. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

8.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas iš dalies pripažino nuteistojo daromą pažangą, tačiau nelaikė jos akivaizdžiai daroma pažanga. Pažymima, jog teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais remiantis nustatoma akivaizdi pažanga. Tokiu būdu, pasak nuteistojo, apylinkės teismas paliko neišspręstas aplinkybes dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos buvimo ar nebuvimo.

8.2. Skunde pažymima, jog skundžiamoje nutartyje padarytos išvados prieštarauja byloje surinktiems duomenims, nurodoma, kad neturėtų būti nustatomas vien formalus suėmimo pagrindas. Lygtinio paleidimo taikymo atsisakymo pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir kitos aplinkybės negali nusverti pagrindines saugomas asmens laisvės gerbimo taisykles, o netaikymo priežastys turėtų būti įrodytos pagal įstatymą. Skundžiamoje nutartyje esanti motyvacija yra formali ir iš esmės prieštaraujanti įstatymo nuostatoms.

8.3. Toliau skunde nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti lėmė, kad nuteistasis nesielgė pavyzdingai. Nuteistojo teigimu, jo darbas ir darbinė veikla, užimtumas, dalyvaujant resocializacijos programose, paneigia teismo išvadą.

8.4. Nuteistojo įsitikinimu, teismas neįsigilino ir tinkamai neišanalizavo nuteistojo prašymo ir bylos aplinkybių visumos ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Anot nuteistojo, teismas nepatikrino nuteistojo elgesio korekcijos progresavimo ir dedamų pastangų. Pabrėžiama, jog bausmių vykdymo įstatymo pagrindinė paskirtis yra padėti nuteistajam pakeisti savo elgesį taip, kad savo tikslų siektų teisėtomis priemonėmis ir nebenusikalstų. Akcentuojama, jog viena iš reikšmingiausių skatinimo priemonių yra lygtinio paleidimo institutas, todėl reikalavimų jam taikyti nesilaikymas turėtų būti ištiriamas itin kruopščiai, išsiaiškinant to priežastis. Nuteistasis nurodė, kad terpė, kurioje jis yra laikomas, nėra labai palanki jo elgesio korekcijai pasiekti, tačiau šiuo atveju, teismui nebuvo svarbu, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastoje grupėje ir yra įvykdęs visas jam pasiūlytas rekomendacijas, papildomai rodo iniciatyvą socializuotis.

8.5. Nuteistasis mano, kad teismas skundžiama nutartimi galėjo pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principus. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai objektyviai vertino nuteistojo elgesio korekciją. Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra sprendžiamas bausmės teisingumo klausimas, nes jis jau yra išspręstas ir nuteistasis, atlikdamas jam skirtą bausmę, patiria įvykdyto teisingumo padarinius. Nuteistasis pažymi, kad lygtinio paleidimo taikymas neatleidžia nuteistojo nuo likusios bausmės ir nesutrumpina bausmės, bet tik palengvina neatliktos bausmės dalies atlikimo sąlygas, vadovaujantis bausmės vykdymo tikslais proporcingumo principu, suteikiant galimybę nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę.

9. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktoje medžiagoje užfiksuotais duomenimis, skundžiamais sprendimais bei įvertinęs nuteistojo S. V. skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti nėra pagrindo.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog S. V. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik, vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, tačiau neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu S. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.

13. Nuteistasis, nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, aukštesniajam teismui pateiktame skunde nurodo, kad teismas iš esmės nepagrįstai nelaikė jo pažangos akivaizdžia. Skunde akcentuojama, jog teismas nepaaiškino, kokiais kriterijais vadovaujantis galima būtų laikyti pažangą akivaizdžia. Vis tik, aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra vertinama nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

14. Skunde nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie tai, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes bei nuteistojo prašymą likusią bausmės dalį leisti atlikti pritaikius lygtinį paleidimą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors pastaruoju metu ir stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo S. V. elgesys, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, tai tik patvirtina realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, bet ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir vis dar nustatyti net 10 reikšmingų ir išliekančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, šiuo metu negalima teigti, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą. Nuteistojo pozityvūs elgesio pokyčiai šiuo metu nevertinti nei kaip ilgai besitęsiantys, nei kaip nuoseklūs, todėl jie neleidžia manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kurį toliau būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės.

15. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 11 kartų, paskutinį kartą buvo baustas 2023 m. kovo 1 d., o skatintas 6 kartus, taigi nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vien tik teigiamai nepasižymėjo, be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuo paskutinio karto, kai nuteistasis buvo skatintas, t. y. nuo 2020 m. kovo 3 d. praėjo ganėtinai nemažai laiko. Šiuo atveju, nors nuteistasis vykdo individualią veiklą – socialinį darbą, pradėjo aktyviau dalyvauti psichokorekcijos užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja savanorių vedamuose užsiėmimuose, tačiau nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai, ką teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis bausmę atlieka paprastojoje grupėje ir vykdo jam siūlomas rekomendacijas, visgi šios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio/požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Svarstant klausimą, ar bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, yra pasiekti, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo instituto nėra privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

17. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad skunde nurodomi teiginiai apie lygtinio paleidimo institutą kaip galimybę nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę taip pat nesudaro pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius tokio vertinimo motyvus. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo S. V. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (visi keturi Komisijos nariai balsavo prieš). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus aptartas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

19. Įvertinęs visa tai, kas buvo aptarta, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo S. V. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Dėl šios priežasties nuteistojo skundas yra atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. V. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.